Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16055334615, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. vasario 5 d., apie 12.30 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktų reikalavimus Antakalnio g. 59, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo jis savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. B. sakė, kad suprato kuo yra kaltinamas, su pažeidimu, numatytu LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sutiko, o su pažeidimu, numatytu LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nesutiko. Jis sakė, kad transporto priemonę vairuoja 43 metus, per tiek metu nebuvo pakliuvęs į eismo įvykį. Pagal surinktus įrodymus, automobilių sugretinimą ir išmatavimų sutapimus sutiko, kad kontaktas su kitu automobiliu buvo, bet jis jo nepajuto. Apie įvykį sužinojo po savaitės, kai jam paskambino įmonės, kurioje dirba direktorius ir pasakė, kad jo ieško policija. A. B. paskambino policijos pareigūnams ir tik tuomet sužinojo, kad galimai kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Nesuprato, kodėl nepajuto kontakto, ant jo mašinos nėra stipraus įbrėžimo.

Kai darė manevrą žiūrėjo į veidrodėlį, kad neužkabintų kito automobilio, kuris stovėjo už jo vidurinėje eilėje. Tos vietos nebuvo įmanoma pamatyti per veidrodėlį, nes apgadinimas yra žemiau veidrodėlio matomumo. Teismo posėdyje A. B. sakė, kad tikrai žinojo, kad už jo yra automobilis, kuriame sėdi žmogus, kuris stebėjo, kaip jis išvažinės iš aikštelės. A. B. sakė, kad atlygino žalą nukentėjusiajai, nukentėjusioji dėl įvykio pretenzijų neturi. A. B. sakė, kad įvykio metu buvo blaivus, nes turėjo peties traumą ir jam reikėjo pratęsti nedarbingumą, todėl lankėsi pas gydytoją ir gydytojas galėtų patvirtinti, kad jis buvo blaivus.

Teismo posėdyje liudytoja S. S. sakė, kad stovėjo aikštelėje, A. B. automobilis stovėjo šalia jos automobilio. ji laukė kol jis baigs šnekėti telefonu ir paklausė, ar jis išvažiuos, jis pasakė, kad taip. Ji sėdėjo mašinoje ir matė, kaip A. B. išvažinėjo. Matė, kaip A. B. pirma pavažiavo į priekį, tada atgal ir padarė savo automobilyje įbrėžimą. Jį įbrėžimą pamatė, kai A. B. pavažiavo atgal. Po to jis išvažiavo iš aikštelės, ji greitai užsirašė automobilio numerius. Išėjo patikrinti, ar kitas automobilis buvo apgadintas. Pamatė ant automobilio Mitsubishi Colt įbrėžimus ir paskambino policijai. Kai A. B. kliudė Mitsubishi Colt jis nesujudėjo. Mano, kad A. B. galėjo nepajausti tokio smūgio, gal prieš tai buvo užsikalbėjęs telefonu, be to, kai padarė įbrėžimą nebuvo jokio garso.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė sakė, kad A. B. išvažiuodamas iš aikštelės atliko įprastus veiksmus, lėtai privažiavęs iki priešais stovintį automobilį, privalėjo pavažiuoti šiek tiek atgal, kad susidarytų reikiamas tarpas pravažiuoti tarp Mitsubishi, kuri stovėjo aikštelės viduryje. A. B. automobilis judėjo itin mažu greičiu. Liudytoja patvirtino, kad A. B. bendravo su liudytoja prieš jam sėdant į automobilį ir pradedant važiuoti, todėl jis žinojo, kad gretimame automobilyje sėdi moteris kuri mato, kaip jis išvažinėja iš aikštelės, todėl nė vienas vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo tokioje situacijoje, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, nebūtų siekęs iš jo pasišalinti, žinodamas kad kitas asmuo matė eismo įvykį. Tokie veiksmai neatitiktų elementarios logikos.

Motyvuojamoji dalis

Be A. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius protokole aprašytą administracinės teisės pažeidimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu; policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį; Eismo įvykio vietos schema; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; G. P., S. S. paaiškinimais; Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas priekinis bamperis kairėje pusėje. Slystantis pobūdis. Yra likę tamsios spalvos dažų likučių. Apgadinimo aukštis nuo 0,50 iki 0,58 m. Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis sparnas kairėje pusėje, galinės durys kairėje pusėje (apdailos plastmasinė juostelė). Yra likę pašalinių dažų dalelių. Apgadinimo aukštis nuo 0,50 iki 0,58 m. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimo aukštis ir nubrozdinimas atitinka; fotolentele bei kita bylos medžiaga. Pastebėtina, kad automobilių nubrozdinimai nežymus, automobilio detalės nesulaužytos.

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu jas įvertino ir vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone daro išvadą, kad A. B. padaryta veika atitinka LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes jis apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

Taip pat teismas pastebi, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia, t.y. toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Teismas pastebi, kad nežymūs automobilių apgadinimai rodo, kad smūgio būta nestipraus, A. B. neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, A. B. žinojo, kad jį stebi liudytoja, buvo blaivus. Todėl teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą ir surinktus įrodymus daro išvadą, kad A. B. išvažiuodamas iš aikštelės ir nestipriai apgadindamas Mitsubishi Colt, automobilį galėjo nepajausti įvykio ir nesuvokti, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teismas vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai) ir 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatuoja, kad A. B. įvykdyta veika neatitinka nustatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pažeidimo sudėties požymių, todėl bylos šią dalį nutraukia, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviųjų požymių.

A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad administracine tvarka nebaustas. Todėl A. B. skirtina nuobauda – minimalaus dydžio bauda, numatyta LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 27, 33, 35 straipsniais, 127 straipsniu, 224, 250, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

A. B. a.k. (duomenys neskelbtini), administracinės bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.