Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2024-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-757-944/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-28
Bylos Nr.
e1-757-944/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Baudžiamoji byla Nr. e1-757-944/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20814-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1.; 2.12.1.4.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 28 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, anksčiau teistas:

1) Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – bauda 50 MGL (1883 Eur) su baudžiamojo poveikio priemonėmis, bauda sumokėtą 2018 m. birželio 25 d.;

2) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. liepos 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. viešųjų darbų bausme, bausmę atliko 2020 m. gruodžio 8 d.;

3) Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – bauda 60 MGL (3000 Eur) su baudžiamojo poveikio priemonėmis; bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. P. sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o būtent:

2024 m. gegužės 31 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė kumščiu J. S. į veidą ir jį sužalojo, padarydamas nosies kaulų lūžį su paviršinėmis muštinėmis smulkiomis žaizdomis ir minkštųjų audinių sutinimu nosies nugarėlės srityje, muštinę žaizdą apatinės lūpos kairėje pusėje, muštinę žaizdą burnoje – kairiojo skruosto vidinėje pusėje. Dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusysis sirgo ilgiau kaip 10 dienų, sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d., apie 16 val., su savo sugyventine A. G., iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas A. G. tėvus R. ir V. G. į (duomenys neskelbtini). Pas A. G. tėvus, su R. G. gėrė alų. Vakare, apie 18-19 val. pas R. G. atvažiavo jo draugas J. S.. J. S. atvažiavo išgėręs. Automobiliu „Mersedes Benz“ jį atvežė K. G.. Su jais atvažiavo ir K. G. žmona G. G.. J. S. atsivežė alaus, sidro, šampano. Paprašė J. S., kad leistų G. jį ir A. nuvežti į (duomenys neskelbtini). Jiems išvažiavus, J. S. su G. G. pasiliko pas G.. (duomenys neskelbtini) užtruko apie 1 val. Kai grįžo pas A. tėvus, J. S. jau buvo gerokai girtas. G. su savo žmona J. S. automobiliu išvažiavo į kapus, o jis su A. prisėdo prie stalo, kur jau sėdėjo J. S. ir A. tėvai R. ir V.. Jis, R. ir J. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir J. S. kilo žodinis konfliktas. J. S. jam siūlė laužti rankas. Jis nesutiko. Tada J. S. pasiūlė eiti į lauką, muštis galvomis. Su J. S. išėjo į kiemą. R., A. ir V. liko namuose. Kieme su J. S. sustojo vienas priešais kitą. J. S. jam kažką pasakė, jis labai supyko ir dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė J. S. į veido sritį. Pirmą kartą pataikė į nosį. Antrą smūgį sudavė į kairį žandikaulį, arčiau burnos, pataikė ir į burnos kampą. Po suduotų smūgių J. S. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kraujavo ir apatinė lūpa. Tuo viskas ir pasibaigė. J. S. atsiprašė. Parvažiavęs G. išvežė J. S. namo. Buvo neblaivus. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Su J. S. susitaikė. Ligonių kasai žalą dėl J. S. gydymo atlygino (b. l. 123-124; 132-135).

Be A. P. prisipažinimo, jo kaltė grindžiama kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta bylos medžiaga.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir žinybinių registrų duomenų nustatyta, kad 2024 m. birželio 1 d. 1 val. 4 min. policijai pranešta, kad (duomenys neskelbtini) yra asmuo su nosies trauma, kuris buvo sumuštas prieš valandą. Atvykusiems pagal iškvietimą pareigūnams J. S. paaiškino, kad 2024 m. gegužės 31 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), kieme, išgertuvių metu, A. P. du kartus trenkė jam kumščiu į kairį skruostą ir nosį. Nurodė manantis, kad A. P. jį mušė už tai, kam jis A. P. sugyventinei siūlė atvažiuoti pas jį į namus. J. S. nustatytas 1,89 prom. girtumas. 2024 m. birželio 1 d. 3 val. 39 min. iš Kretingos ligoninės priėmimo skyriaus policijai pranešta, kad med. pagalbos suteikimui pristatytas J. S., kuriam nustatyta diagnozė – nosies kaulo lūžis, skruosto žaizda, po apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Važiuodami į įvykio vietą pareigūnai A. P. pastebėjo važiuojantį taksi. Išlaipintas iš automobilio A. P. paaiškino, kad J. S. rankomis lietė jo sugyventinę A., todėl supykęs vieną kartą smogė jam galva. A. P. nustatytas 2,52 pro. neblaivumas (b. l. 23). (duomenys neskelbtini) buvusios V. G. ir A. G. aiškino, kad J. S. kieme bandė trenkti A. P., šis nuo smūgio išsisuko ir galva trenkė J. S.(b. l. 13; 34).

Iš J. S. pareiškimo policijai duomenų ir jo parodymų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 31 d. vakare su K. G. ir G. G. savo automobiliu atvažiavo pas R. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), atsivežė alkoholinių gėrimų. Pas G. gėrė alkoholį su R. G. ir A. P.. Buvo ir V. G. bei A. G.. Išgertuvių metu siūlė A. P. ir jo sugyventinei atvažiuoti pas jį nupjauti žolę ir nuvalyti langus, žadėjo už tai sumokėti. Kažkuriuo metu su A. P. išėjo į kiemą. Kieme A. P. jam pasakė „Nori gauti į nosį?“. Paklausė jo „už ką?“. Tada A. P. smogė jam kumščiu į kairį apatinį žandikaulį, arčiau lūpos, po to iškart antrą kartą kumščiu į nosį. Bėgo kraujas, buvo prakirsta. Tuo metu lauke daugiau žmonių nebuvo, visi buvo viduje. Parėjęs į vidų nusivilko kruvinus marškinius, kitus jam davė V. G., kuri verkdama atsiprašinėjo už žentą, prašė jo neskųsti. Atsiprašinėjo ir vidun parėjęs A. P.. Namo jį parvežė K. G.. Skaudėjo nosį, todėl išsikvietė greitąją, buvo pristatytas į ligoninę, ten jam buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas. Po įvykio A. P. jo atsiprašė, jis jam atleido, juodu susitaikė. Ieškinio nereiškia (b. l. 38-39; 41, 46-48).

Iš J. S. sužalojimų teismo medicininio tyrimo duomenų nustatyta, kad jam diagnozuotas nosies kaulų lūžis su paviršinėmis muštinėmis smulkiomis žaizdomis ir minkštųjų audinių sutinimu nosies nugarėlės srityje, muštinė žaizda apatinės lūpos kairėje pusėje, muštinė žaizda burnoje- kairio skruosto vidinėje pusėje. Nosies kaulų lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai – ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. J. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Medicininiuose dokumentuose nurodytos trys trauminių kontaktų sritys (nosies nugarėlė, kairysis skruostas ir apatinės lūpos kairė pusė), kurios ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietais bukais daiktais (b. l. 71-73).

Iš liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 31 d. vakare su žmona buvo pas J. S.. Jam paskambinusi A. G. paprašė nuvežti ją į (duomenys neskelbtini). J. S. pasiūlė važiuoti jo automobiliu, pasiėmė alaus ir šampano. Jam su A. G. ir A. P. išvažiavus į (duomenys neskelbtini), J. S. ir jo žmona liko pas G.. Grįžo iš (duomenys neskelbtini) po valandos, kiek pabuvęs su žmona J. S. automobiliu išvažiavo į kapines. Kapinėse užtruko apie valandą. Grįžęs į G. namus, pamatė kieme stovinti kruviną J. S.. Įėjęs į vidų J. S. pasikeitė kruvinus marškinius. Kitus jam davė V. G.. A. P. buvo viduje, atrodė ramus. V. G. jam pasirodė sutrikusi. Kaip J. S. buvo sužalotas, nežino. J. S. jam nieko nesakė, o jis jo ir neklausė (b. l. 103-104).

Iš liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad pas 2024 m. gegužės 31 d. nuvažiavusi į G. namus (duomenys neskelbtini) su J. S. buvo kambaryje, gėrė J. S. atsivežtus gėrimus. Kai iš (duomenys neskelbtini) su A. (G.) ir A. (P.) grįžo sutuoktinis, kiek pabuvę abudu su juo išvažiavo į kapines, ten užtruko apie valandą. Grįžę pamatė kieme stovintį kruviną J. S.. Kieme buvo ir A. P., A. G. ir V. G., visi atrodė ramūs. Kas nutiko, nepasakojo. A. P. užsiminė, kad susiginčijo. J. S. paprašė parvežti jį namo. Namuose J. S. nesiliovė bėgti kraujas, todėl jis išsikvietė greitąją (b. l. 109-110).

Iš liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 31 d. apie 19 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo K. G. su J. S.. J. S. buvo neblaivus, atsivežė degtinės ir šampano, gėrė su jos sutuoktiniu svetainėje. K. G. su jos dukra A. G. ir A. P. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), grįžo po valandos, po to vėl išvažiavo. J. S. išgertuvių metu lindo prie A. G., glostė jai tai ranką, tai koją, kvietė atvažiuoti pas jį pasidarbuoti. A. P. J. S. sakė nesikabinėti prie A. G.. J. S. siūlė A. P. laužtis rankomis, temptis pirštais, eiti į lauką daužtis kaktomis. J. S. ir A. P. išėjus į lauką, išėjo ir jiedvi su A. G.. Matė, kaip A. P. trinktelėjo J. S. į nosį. J. S. pradėjo bėgti kraujas. J. S. iš pradžių vaikėsi A. P., vėliau pasiūlė susitaikyti. Parvažiavęs K. G. išvežė J. S. namo (b. l. 91-92).

Iš liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 31 d. apie 18 val. 22 min. paskambino K. G., paprašė nuvežti iš tėvų namų (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Su G. atvažiavo ir J. S.. Buvo jau neblaivus, pasiliko pas tėvus. Kai po valandos abu su A. P. grįžo iš (duomenys neskelbtini), visi susirinko svetainėje, vyrai gėrė alkoholį. K. G. J. S. automobiliu „Mersedes“ išvažiavo į kapines. Sėdint J. S. vis lietė jai koją arba ranką, siūlė atvažiuoti pas jį langų valyti ir kambarių tvarkyti, atsigerti šampaniuko. A. P. siūlė „keisti A. į „Mersą“. Vėliau siūlė A. P. laužtis rankomis, temptis pirštais, eiti į lauką susidaužti kaktom. A. P. su J. S. išėjus į lauką, išėjo ir jiedvi su mama V. G.. Lauke A. P. trinktelėjo kakta J. S. į nosį. J. S. pradėjo bėgti kraujas. J. S. vaikėsi A. P., vėliau paspaudė rankas, susitaikė ir parėjo namo. Netrukus parvažiavęs K. G. išvežė J. S. namo (b. l. 97-98).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. P. 2024 m. gegužės 31 d. vykusio konflikto metu tyčia trenkė J. S. į veidą ir jį sužalojo taip, kad dėl šio sužalojimo jis ilgai sirgo. A. P. suprato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis bus sužalotas ir to norėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino žalą ligonių kasoms už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu.

A. P. teistas, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba. Siekiant paveikti šį asmenį, kad jis nebenusikalstų, skirtina laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei bausmės vidurkis, taikant intensyvią priežiūrą ir nustatant įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. P. nebuvo laikinai sulaikytas.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį A. P. atlygino ikiteisminio tyrimo metu, todėl šis klausimas nebespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis gyvenamojoje vietoje nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis gyvenamojoje vietoje nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aušra Barškietytė