- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-978-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB „DLG“
- Ieškovas
- Ribotos atsakomybės bendrovės „Continent Logistics“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus ekspedicija“
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „DLG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ribotos atsakomybės bendrovės „Continent Logistics“ ieškinį atsakovui UAB „DLG“ dėl be pagrindo įgytų lėšų išreikalavimo, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus ekspedicija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 3100 EUR be pagrindo įgytą pinigų sumą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškovo pretenzijos gavimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2008-05-04 – 2008-07-31) – 37,37 EUR, iš viso – 3137,37 EUR (ekvivalentas litais – 10832,71 Lt); 200 EUR (690,56 Lt) teisinės pagalbos išlaidų; 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo be pagrindo įgytos sumos – 3100 EUR; bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodė, kad šalys 2008-02-21 sutarties-paraiškos krovinio gabenimui Nr. 65/4056 pagrindu sudarė krovinio vežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nugabenti ieškovo pasiūlytą krovinį, duris, maršrutu Italija – Baltijos šalys – Rusija. Ieškovas nurodė ir įspėjo, kad transportavimas turi būti atliekamas be perkrovimo. Atsakovas savo prievolių pagal krovinio vežimo sutartį vykdymui pasitelkė kitą vežėją – UAB „Vilniaus ekspedicija“, krovinį pervežimui priėmusį pagal CMR važtaraštį, kuriame įrašyti duomenys, susiję su krovinio pristatymu, pilnai atitiko sutarties sąlygas. Krovinio vežimo metu atsakovas informavo ieškovą, kad krovinį gabenantis automobilis buvo sulaikytas Italijoje policijos pareigūnų, įtariant, kad vežėjas gabena krovinį neturėdamas trečiosios šalies leidimo. Kadangi krovinys buvo gabenamas maršrutu Italija – Rusija, o vežėjas – Lietuvoje registruota įmonė, tokiam krovinio gabenimui yra reikalingas trečiosios šalies leidimas, arba ETMK knygelė. Kaip paaiškėjo, sulaikius krovinį, vežėjas šių leidimų neturėjo, todėl jam buvo paskirta nuobauda. 2008-03-17 atsakovas pateikė ieškovui Informacinį pranešimą, kuriame nurodė, kad gabenamas krovinys bus pristatytas į paskirties vietą Sankt Peterburge tik ieškovui sumokėjus atsakovui 12782 EUR sumą (5122 + 3100 + 4560). Kadangi krovinio pristatymo faktinis laikas nuo krovinio priėmimo vežti 2008-02-27 iki atsakovo reikalavimo gavimo jau ir taip viršijo laiką, reikalingą pristatyti krovinį į paskirties vietą, o negavęs apmokėjimo, atsakovas nesutiko tęsti krovinio vežimo ir faktiškai buvo sulaikęs krovinį, ieškovas 2008-03-19 apmokėjo atsakovo reikalaujamą sumą, siekdamas išvengti nuostolių, susijusių su krovinio pristatymo vėlavimu ir galimo krovinio praradimo, gavėjui atsisakius jį priimti dėl vėlavimo, mokėjimo pavedime nurodydamas, kad 3100 EUR suma apmokama ne gera valia, o siekiant krovinio išlaisvinimo ir vežimo pratęsimo. Vežimo sutartyje buvo nurodytas krovinio vežimo maršrutas, draudimas krovinį perkrauti bei atitinkamai užpildytas CMR važtaraštis Nr. AZ 728726, su kuriuo vežėjas priėmė krovinį pervežimui, todėl ieškovui nekyla atsakomybė ir prievolė kompensuoti trečiojo asmens patirtas išlaidas, susijusias su baudos paskyrimu, juo labiau, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Italijoje paskirtos baudos dydį ir sumokėjimo faktą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2008-02-08 šalių pasirašytos sutarties-paraiškos krovinio gabenimui Nr. 65/4056 apmokėjimo sąlygose buvo susitarta, kad papildomos išlaidos gabenimo metu galimos tik suderinus jas su užsakovo kontaktiniu asmeniu. UAB „Continent Logistics“ kontaktinis asmuo buvo S. S., su kuriuo buvo susirašinėjama elektroniniu paštu po to, kai kilo problemos dėl Italijos policijos veiksmų, sulaikant krovinį; prieš išvažiuojant iš pakrovimo vietos kontaktiniam asmeniui buvo nusiųsti visi dokumentai ir jis žinojo realią padėtį. Gelbstint krovinį nuo sulaikymo Italijoje buvo atsiųstas patvirtinimas, kad krovinys yra parduotas bendrovei „DLG“. 2008-03-14 „DLG“ buvo atsiųstas „Continent Logistics“ raštas, kuriuo ši kompanija įsipareigojo kompensuoti visas UAB „DLG“ finansines išlaidas. Gavus nurodytą patvirtinimą, firmai „Continent Logistics“ buvo išrašytos 2008-03-17 PVM sąskaitos faktūros Nr. DLG 2008/3193 ir Nr. DLG 2008/3214, kurias ieškovas akceptavo. 2008-03-17 ieškovui buvo nusiųstas laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad gavus apmokėjimą pagal nurodytas sąskaitas-faktūras, krovinys bus išsiųstas į paskirties vietą. Šiuo atveju taikytinas CK 6.241 str. 3 d. ir pripažintina, kad 3100 EUR ieškovas sumokėjo žinodamas, kad neprivalo to daryti, todėl negali išreikalauti remiantis CK 6.237 str. 2008-06-08 rašte ieškovas tvirtina, kad 2008-03-14 „Continent Logistics“ raštas yra suklastotas. Ieškovas žinojo apie riziką vežant krovinį, žinojo apie baudas, prisiėmė dalį prievolių dėl baudų sumokėjimo ir tik vėliau bandė pakeisti savo poziciją.
Trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus ekspedicija“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-01-26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo UAB „DLG“ ieškovo Ribotos atsakomybės bendrovės „Continent Logistics“ naudai 3337,37 EUR (t.y. 11 532,27 Lt), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3100 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-08-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo UAB „DLG“ ieškovo Ribotos atsakomybės bendrovės „Continent Logistics“ naudai 3308 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „DLG“ valstybės naudai 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys 2008-02-21 sudarė sutartį dėl krovinio pervežimo, pagal kurią atsakovas UAB „DLG“ (vežėjas) įsipareigojo nugabenti ieškovo krovinį maršrutu Italija – Baltijos šalys – Rusija, o ieškovas „Continent Logistics“ įsipareigojo sumokėti atsakovui 4500 EUR pervežimo mokestį. Įvertinęs šalių pasirašytos sutarties turinį, šalių prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas su kitais asmenimis dėl atitinkamo krovinio pervežimo nebuvo sudaręs sutarčių, teismas laikė, kad atsakovas UAB „DLG“ ieškovo atžvilgiu yra vežėjas, ir yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Vykdydamas pervežimo sutartį, atsakovas perdavė krovinį vežti trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus ekspedicija“. 2008-03-17 atsakovas pranešė ieškovui, kad jis įsipareigoja išsiųsti krovinį automobiliu TVY 162/YV 085 į paskirties vietą tik po to, kai bus sumokėtas 12 782 EUR įsiskolinimas. Teismas nustatė, jog krovinį gabenantis automobilis buvo sulaikytas Italijos policijos pareigūnų dėl to, kad UAB „Vilniaus ekspedicija“ gabeno krovinį, neturėdamas būtinojo trečiosios šalies leidimo arba ETMK knygelės. Kadangi nurodyti dokumentai yra susiję ne su konkretaus krovinio vežimu, o su vežėjo veiklos teisėtumu, t. y. teise vykdyti tarptautinius pervežimus, todėl pareiga šiuos dokumentus turėti kyla būtent vežėjui. Iš to seka, kad už atsiradusias kliūtis vežimui tęsti (UAB „Vilnius ekspedicija“ leidimo atlikti tarptautinį pervežimą neturėjimas) yra atsakingas atsakovas UAB „DLG“, sudaręs pervežimo sutartį su ieškovu. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės dėl šalių rašytinio susitarimo besąlygiškai apmokėti papildomas išlaidas. Šalių elektroninis susirašinėjimas bei šalių paaiškinimai įrodo, kad ieškovas buvo informuotas apie automobilio sulaikymą ir abi šalys siekė išspręsti krovinio vežimo problemas. Toks bendradarbiavimas atitinka CK 6.38 str. 6.200 str. numatytus sutarties vykdymo principus. Akivaizdu ir tai, kad ieškovas, vykdantis ūkinę veiklą, buvo suinteresuotas kuo greičiau pristatyti krovinį gavėjui. Tuo tikslu atsakovas pasiūlė ieškovui sudaryti sandorį dėl krovinio pardavimo atsakovui. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas šį pasiūlymą akceptavo, kad sandoris buvo sudarytas ir atsakovas tapo krovinio savininku, byloje nėra, todėl ši aplinkybė laikyta nenustatyta, nes neįrodyta. Teismas konstatavo, kad su atsakovu nebuvo susitarta dėl papildomų išlaidų apmokėjimo. Iš atsakovo pateiktos 2008-03-10 sąskaitos bei atsakovo paaiškinimų, kad ši sąskaita buvo apmokėta 2008-03-10 mokėjimo kvitu (šis kvitas nebuvo priimtas, nes atsakovas nepateikė vertimo į lietuvių kalbą), matyti, kad atsakovas pareikalavo kompensuoti dalį išlaidų ne iš anksto, o tada, kai jos jau turėjo būti apmokėtos (2008-03-17). Toks atsakovo elgesys, žinant užsakovo interesą laiku pristatyti krovinį gavėjui, nelaikytas sąžiningu. Ieškovas apmokėjo atsakovo prašomą sumą, nurodydamas mokėjimo tikslą – siekiant išlaisvinti krovinį ir tęsti jo gabenimą iki paskirties vietos. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikta sąskaita patvirtina, kad atsakovui buvo išstatytas reikalavimas apmokėti už teisines ir tarpininkavimo paslaugas, atstovaujant byloje dėl administracinės žalos autotransporto priemonei valst. Nr. TVY 162/YV 071, tačiau neįrodo, kad šias išlaidas atsakovas realiai patyrė, t. y. apmokėjo už šias paslaugas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sąskaitoje yra nurodytas kitas automobilio registracijos numeris, nei važtaraštyje ir kituose rašytiniuose įrodymuose, todėl, esant sutarties sąlygai neperkrauti krovinio, minėta sąskaita neįrodo, kad tarpininkavimo paslaugos yra susijusios su ginčo dalyką sudarančiu pervežimu. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovo gauta iš ieškovo 3100 EUR suma negali būti pateisinama nei sandoriu, nei įstatymu, pinigų pervedimas buvo sąlygotas nesąžiningu atsakovo elgesiu bei atsakovas neįrodė, kad išlaidas, kurias apmokėjo ieškovas, jis realiai patyrė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinio reikalavimus atmesti. Apelianto vertinimu, sprendimas nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Teismas, padarydamas išvadą, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje yra vežėjas, nevertino 2008-06-04 ieškovo rašto, kuriame ieškovas UAB „DLG“ laiko ekspeditoriumi. Apelianto vertinimu, pagal CMR važtaraštį ieškovo teisinė padėtis apibrėžtina kaip ekspeditoriaus, o šalių ginčas – dviejų ekspeditorių ginčas. CMR konvencijos 9 str. pagrindu CMR važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad vežimo sutartis sudaryta tarp Italų firmos „Prisma Serramenti“ ir UAB „Vilniaus ekspedicija“. Padaręs netinkamą ieškovo ir atsakovo teisinio statuso apibrėžimą teismas neįvertino 2008-02-08 paraiškos, kurią atsakovui pateikė ieškovas, nuostatų. Nurodo, jog kadangi su krovinio siuntėju bendravo ieškovas, jis yra kaltas, kad pasiūlė sutarties sąlygas, nesuderintas su krovinio siuntėju; būtent dėl 2008-02-08 sutarties ir CMR važtaraščio nuostatų neatitikimo ir liko problemos Italijos policijai patikrinus krovinį lydinčius dokumentus. Apelianto teigimu, dokumentai ir liudytojų parodymai įrodo, kad ginčo šalys vedė derybas ir susitarė dėl to, kad ieškovas sumokės 3 100 EUR. Nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti ginčo šalių išrašytas ir akceptuotas sąskaitas-faktūras, kurios yra oficialiais mokėjimo prievolę patvirtinančiais dokumentais. 2008-03-17 apelianto išrašytą sąskaitą ieškovas akceptavo ir jos neginčijo; apelianto vertinimu, esant tokiai padėčiai turėjo būti taikomas CK 6.241 str. 3 d. atsižvelgiant į ieškovo poziciją, pripažįstant, kad 3 100 EUR ieškovas sumokėjo žinodamas, kad neprivalo to daryti. Apeliantas pažymi, kad teismo sprendimas paremtas vienu neleistinu įrodymu – S. S. rašytiniais paaiškinimais, pažeidžiant betarpiškumo principą, nes nurodytas asmuo nebuvo apklaustas teisme. Nurodo, jog 2008-02-21 ginčo šalių sutartyje-paraiškoje yra nurodyta, kad išstatyti sąskaitas-faktūras dėl papildomų mokėjimų, UAB „DLG“ gali tik suderinusi su ieškovu; kadangi sąskaita-faktūra buvo akceptuota, tai įrodo, kad 3100 EUR mokėjimas su ieškovu buvo suderintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad 2008-02-08 sutartyje-paraiškoje yra nurodytas ne tik visas krovinio vežimo kelių transportu maršrutas, bet ir kitos sąlygos, paaiškinančios krovinio maršruto esmę ir prasmę. Šalys nesudarė ekspedicijos sutarties; atsakovas prisiėmė įsipareigojimus būdingus vežimo sutarčiai; šalių sudaryta sutartis laikytina vežimo sutartimi. Nesutinka su apeliantu dėl sutarties ir važtaraščio sąlygų neatitikimo, kadangi šiuo argumentu iš esmės ginčijamas ne ieškovo/atsakovo teisinis statusas, bet jų sudarytos sutarties aiškinimo ir taikymo klausimai. Laiko, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su PVM sąskaitos-faktūros tariamu akceptavimu ir atliktu mokėjimu, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Laiko, kad pateikti S. S. rašytiniai paaiškinimai yra tinkamas įrodymas byloje; jo galimybės atvykti ir būti apklaustam kaip liudytojui pakankamai ribotos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino šalių 2008-02-21 sudarytą sutartį-paraišką krovinio gabenimui Nr. 65/4056 kaip krovinio vežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nugabenti ieškovo pasiūlytą krovinį maršrutu Italija – Baltijos šalys – Rusija (b.l. 8-9). Apelianto argumentas, kad atsakovas šalių teisiniame santykyje yra ekspeditorius, o šalių ginčas nagrinėjamoje dalyje yra ginčas tarp dviejų ekspeditorių, atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškovo 2008-06-04 raštas, kuriame ieškovas laiko atsakovo bendrovę ekspeditoriumi (b.l. 54) pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų nepaneigia: priešingai nei teigia apeliantas, laiške ieškovas nurodo į atsakovo veiksmų (krovinio sulaikymą) neteisėtumą ir teigia, kad atsakovas visiškai atsako už savo agentų veiksmus.
Pagal šalių 2008-02-21 sudarytos sutarties-paraiškos krovinio gabenimui Nr. 65/4056 nuostatas apeliantas (atsakovas) įpareigojo ieškovui nugabenti krovinį į sutartą vietą, sutartyje aptartos ir kitos konkrečios vežimo sąlygos, t. y. atsakovas įsipareigojo atlikti pervežimą pagal ieškovo užsakymą. Esant tokioms aplinkybėms, šalių teisiniame santykyje atsakovas ir yra vežėjas, nors krovinį vežė ne pats, o pasinaudojo trečiojo asmens teikiamomis paslaugomis; pagal CMR konvencijos 3 str. nuostatas atsakovas atsako ieškovui už trečiojo asmens, kurio teikiamomis paslaugomis jis pasinaudojo vykdant pervežimą, veiksmus kaip už savo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo atsikirtimo argumentą, kad šalys neva susitarė dėl pervežimo etapais iš Italijos į Baltijos šalis ir tik po to, antru etapu, į Rusiją. Apeliaciniame skunde pateiktas tapatus argumentas; apeliantas teigia, kad taip aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, vežėjui nebuvo būtina turėti trečiųjų šalių leidimą važiuoti Rusijos teritorijoje, t. y. pats ieškovas kaltas, kad pasiūlė sutarties sąlygas nesuderintas su krovinio siuntėju, dėl ko sutarties nuostatos neatitiko CMR konvencijos sąlygoms ir krovinys buvo sulaikytas Italijos policijos. Teisėjų kolegija sutinka su atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad šalių sutarties sąlyga apie krovinio maršrutą ir pervežimo esmę yra vienareikšmiška – šalys susitarė transportuoti krovinį be perkrovimo; pakrovimo vieta – Italija, pristatymo vieta –Rusijoje (b.l. 9). Esant tokioms sutarties sąlygoms, atsakovo pasamdytas vežėjas turėjo suvokti, kad tokiam krovinio gabenimui bus reikalingas trečios šalies leidimas arba ETMK. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama (CMR konvencijos 17, 18 str.). Nagrinėjamoje byloje krovinys buvo sulaikytas policijos ir ieškovas sumokėjo atsakovui reikalaujamą sumą, 3100 eurų, siekdamas išvengti nuostolių, susijusių su pavėluotu krovinio pristatymu. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje vežėjo (atsakovo) kaltė dėl krovinio sulaikymo ir galimo krovinio pavėluoto pristatymo dėl sulaikymo taip pat turi būti preziumuojama. Apelianto nepagrįsti samprotavimai, apie ieškovo dalinę kaltę dėl nuostolių atsiradimo netinkamai suformulavus atskiras pervežimo sutarties sąlygas, atsakovo kaltės prezumpcijos nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisnius santykius ir pagrįstai patenkino ieškinį, nustatęs, kad ieškovas sumokėjo 3100 eurų atsakovui be jokio teisinio pagrindo (CK 6.237 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas sumokėjo atsakovo reikalaujamus 3100 eurų ne gera valia, o dėl krovinio sulaikymo, siekiant krovinio išlaisvinimo ir vežimo pratęsimo, ką patvirtina mokėjimo nurodymo tekstas (b.l. 16-17). Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, reikalaudamas iš ieškovo prisiimti dalį nuostolių, susijusių su krovinio išlaisvinimu, elgėsi nesąžiningai. Pirminiuose dokumentuose 3100 eurų suma buvo įvardinta kaip pusė baudos Italijoje (b.l. 15), tačiau bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas tik Italijos policijos surašyto administracinio protokolo nuorašas (b.l. 91-92), duomenų apie tai, kad vairuotojui būtų paskirta bauda, byloje nėra. Vėliau bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, kad tai suma, sumokėta Italijos bendrovei Bertollo Logistic and Transport SRL už teisines paslaugas ir tarpininkavimą atstovaujant administracinėje byloje, tačiau įrodymų, kad ši suma buvo realiai sumokėta nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakovo pateikta sąskaita (b.l. 95-96) neįrodo, kad atsakovas realiai patyrė šias išlaidas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Italijos bendrovės atstovavimo paslaugos buvo susijusios su krovinio sulaikymu, nes nėra jokių duomenų apie administracinės bylos baigtį.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.). Ieškovas nagrinėjamoje byloje patyrė 1 277,54 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 160). Ieškovo atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11, 8.18 punktuose numatytų rekomendacijų, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo patenkinamas visiškai (CPK 98 str.).
Iš apelianto valstybės biudžetui priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Ribotos atsakomybės bendrovės „Continent Logistics“ iš atsakovo UAB „DLG“ 1 277,54 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis Lt 54 centus) advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „DLG“ 8,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).