Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui K. J., institucija, teikianti išvada Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė K. Š. posėdžio metu nurodė, jog pritaria ieškovės reikalavimams bei rekomenduoja G. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi mama tinkamai rūpinasi sūnumi, jį išlaiko, yra sudariusi geras sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti. Skyrius pritaria ieškovės pareikštiems reikalavimams ir dėl išlaikymo, ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės, atsakovo bei institucijos teikiančios išvadą Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo. Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis šalys nekilnojamojo turto neturi. Iš pateiktų pažymų apie gaunamą darbo užmokestį nustatyta, kad ieškovės gaunamas atlyginimas atskaičius mokesčius vidutiniškai yra 395 Eur, atsakovo – 381 Eur. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė R. Š. prašo nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina pagal jos gyvenamąją vietą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad sūnus faktiškai gyvena su ieškove, ieškovės tėvams priklausančiame būste, yra jos prižiūrimas ir auklėjamas. Teismas mano, kad tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Atsakovas neprieštaravo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tam pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, ieškovės R. Š. reikalavimas tenkintinas ir G. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovė R. Š. prašo teismo nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku jam patogiu laiku, dėl susitikimo susitarus iš anksto. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos atstovė teismo posėdžio metu pritarė tokiai pasirinktai bendravimo tvarkai. Atsakovas neprieštaravo tokiai nustatytai bendravimo tvarkai. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas, būdamas blaivus, su sūnumi galės bendrauti bet kada, tik pranešęs jai apie tai iš anksto, kad ši galėtų planuoti savo ir vaiko laisvalaikį. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečio vaiko interesus, nepažeidžia nei vaiko, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka atitiks tiek vaiko, tiek tėvo interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti išlaikymą sūnui iš atsakovo po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo sūnus gyvena su motina, kuri rūpinasi jo gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečio vaiko gerove nesirūpina, kadangi jo nelanko ir nebendrauja, nesirūpina sūnaus kasdienine buitimi bei poreikiais. Šalių gaunamos pajamos yra vienodos, abu neturi turto, abu turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Nepilnamečio sūnaus maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, lavinimui ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, kurios per mėnesį sudaro apie 500 Eur, todėl vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Byloje duomenų, kad G. J. turi specialiųjų poreikių nėra.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo atsižvelgtina į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir to sąlygotus poreikius, tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas dėl sveikatos sutrikimų, kažkokių fizinių ar psichinių trūkumų negalėtų susirasti pakankamai gerai apmokamo darbo ir teikti reikiamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad 250 Eur vaikui per mėnesį atsakovo skiriama išlaikymo suma kartu su ieškovės, pas kurią gyvena šalių sūnus, teikiamu išlaikymu laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis tokio amžiaus vaikui (CK 1.5 straipsnis). Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Įvertinus visus įrodymus, iš atsakovo K. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui G. J. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. gruodžio 31 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymo įsiskolinimą 1408,33 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kadangi atsakovas šį laikotarpį sūnui išlaikymo faktiškai neteikė.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys pradėjo atskirai gyventi nuo 2019 m. liepos 13 d. ir nuo šio laiko atsakovas neteikė išlaikymo sūnui. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė.

Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 1408,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas sūnui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už advokato padėjėjos paslaugas rengiant ieškinį ir atstovavimą teismo posėdyje prašoma priteisti iš atsakovo 183,73 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Paduodant ieškinį turėjo būti sumokėtas 232 Eur žyminis mokestis: 100 Eur už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką; 132 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tenkinus ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 232 Eur žyminis mokestis ir 183,73 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nepilnamečio vaiko G. J., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 € (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. gruodžio 31 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimui padengti 1408,33 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuonis eurus 33 ct), už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 13 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad K. J. gali bendrauti su vaiku prieš dvi dienas įspėjęs R. Š. telekomunikacijų priemonėmis apie nepilnamečio vaiko pasiėmimo datą ir laiką.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 232 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 187,73 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt septyni eurai 73 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.