Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2-551-842/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2-551-842/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01222-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
S. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-551-842/2018Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01222-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.UtenaUtenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vilma Stukaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 264,87 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. gruodžio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. asmeniškai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovas pateikė šiuos įrodymus: Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. 8221703, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą apie eismo įvykį, 2018 m. vasario 19 d. pranešimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, 2018 m. sausio 30 d. pranešimą apie draudimo išmoką už kelio ženklo atstatymą, lokalinę sąmatą, mokėjimo nurodymą. Taip pat ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2018 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas S. P. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,41 promilių alkoholio), ir atsitrenkė į kelio ženklą ir jį apgadino. Šio eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas S. P. (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (teismų informacinės sitemos LITEKO duomenys)). Transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta ERGO Insurance Se Lietuvos filiale. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPSVCAPDĮ), ieškovas 2018 m. sausio 31 d. sumokėjo 264,87 Eur už su eismo įvykio metu apgadintų kelio ženklų remontą.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir pasišalino iš įvykio vietos.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių 59.1 ir 59.4 punktuose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir pasišalino iš įvykio vietos.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio bei TPSVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoavarijos metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Ieškovas atsakovui siuntė pretenzijas dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas padarytų nuostolių neatlygino. Kadangi atsakovas neatlygino ieškovui 264,87 Eur dydžio nuostolių, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (TPSVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.263, 6.270, 6.280 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovo ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 1,73 Eur, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai: 264,87 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 87 ct) žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 264,87 Eur sumą nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vilma Stukaitė