- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- A-438-1833-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- B.J.M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B.J.M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B.J.M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja B.J.M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) 2007-11-09 sprendimą „Dėl 2007-10-23 skundo” ir įpareigoti šią instituciją išnagrinėti 2007-10-23 skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus I pensijų skyriaus 2005 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 4768 ir paskesnių jo pakeitimų”, kaip turintį naujus skundo pagrindus, taip pat įpareigoti šią instituciją panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus I pensijų skyriaus 2005-05-24 sprendimą Nr. 4768 ir po to sekusius jį keičiančius sprendimus, kaip prieštaraujančius galiojantiems teisės aktams.
Pareiškėja paaiškino, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus I pensijų skyrius 2005-05-24 sprendimu sumažino jos pensiją nuo 637,29 Lt iki 413,80 Lt. Pareiškėjos teigimu, ji nesutikdama su tokiu sprendimu, daugkartiniais susirašinėjimais aiškinosi jo priežastis. VSDF valdyba 2006-06-14 rašte Nr. (6.5)-I-3602, konstatavo, kad remiantis pensijos byloje esančiais dokumentais, šiuo metu jos senatvės pensija apskaičiuota ir mokama teisingai. 2007-02-19 jau su skundu vėl kreipėsi į VSDF valdybą dėl pensijos apskaičiavimo teisingumo. VSDF valdyba 2007-03-09 raštu Nr. (6.5)1-1763 informavo, kad ji 2007-02-09 skunde nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką ir nepateikė įrodymų, kad VSDF valdybos sprendimas dėl ankstesnio skundo išnagrinėjimo yra neteisėtas, todėl pakartotinį skundą nagrinėti atsisakė. 2007-10-23 pateikė prašymą nurodydama naujus skundo pagrindus, tačiau VSDF valdyba 2007-11-09 rašte Nr. (6.5) 1-7299 vėl teigė, kad 2007-10-23 skunde dėl to paties dalyko - pensijos sumažinimo nuo 2005-06-01 - nenurodė jokių naujų faktinių duomenų ir nepateikė naujų įrodymų, leidžiančių ginčyti ankstesnius Fondo valdybos sprendimus, todėl, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, jis nagrinėjamas nebus.
Pareiškėjos nuomone, sprendimas dėl senatvės pensijos sumažinimo po paskyrimo ir beveik trylikos metų jos mokėjimo, ne tik pažeidžia Konstitucijos 23 ir 52 straipsnius, bet ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintą siekį kurti teisinę valstybę bei Konstitucijos 5 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Be to, pareiškėja nurodė, jog vadovaujantis Valstybinių socialinių pensijų įstatymu, Valstybinių socialinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, Viešojo administravimo įstatymu nenumatyta, kad dėl atsakingų asmenų padarytų klaidų būtų galima perskaičiuoti ir mokėti mažesnę pensiją nei buvo mokama anksčiau paskirtoji. 2007-10-23 skundo atmetimas ir nenagrinėjimas yra nepagrįstas, kadangi jame nurodė naujus pagrindus. Tuo tarpu, anot pareiškėjos, VSDF valdyba per dvejus susirašinėjimo metus jos atžvilgiu yra susiformavusi tendencingai negatyvų požiūrį ir nėra pajėgi objektyviai nagrinėti jos skundų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjai nuo 1992-10-01 Vilniaus skyriaus I pensijų skyriuje paskirta senatvės pensija, apskaičiuota atsižvelgiant į 36 metų 1 mėnesio 12 dienų stažą ir 36,97 Lt uždarbio vidurkį, kurį ji turėjo per paskutinius 12 darbo mėnesių iki pensijos paskyrimo. Pareiškėjai pateikus pažymas apie 1979-1992 metų uždarbį, Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius 1996-02-12 sprendimu perskaičiavo jai senatvės pensiją, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiuodamas iš 1984-1988 metų uždarbio (60 paeiliui einančių palankiausių mėnesių uždarbio, turėto per 10 metų laikotarpį iki pensijos paskyrimo). Pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas padidėjo nuo 1,0195 iki 2,5753. Tačiau naujo dydžio koeficientas (2,5753) buvo apskaičiuotas neteisingai, nes Vilniaus skyriaus I pensijų skyrius į apskaičiavimą du kartus įskaitė 1984-1988 metų laikotarpio draudžiamąsias pajamas, turėtas dirbant pareiškėjai Lietuvos respublikinėje profsąjungų kurortų valdymo taryboje pagal dvi skirtingas pažymas. Šią klaidą Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius ištaisė 2005-05-24 sprendimu Nr. 4678.
Atsakovas kartu paaiškino, jog VSDF valdyba 2007-11-09 sprendimu Nr. (6.5)1-7299 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2007-10-23 pakartotinį skundą, kadangi jame pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų ar įrodymų, kad VSDF valdybos sprendimas dėl ankstesnio skundo nagrinėjimo yra neteisėtas. Atsakovo nuomone, VSDF valdyboje, kaip ikiteisminio skundų nagrinėjimo institucijoje, pareiškėjos prašymai ir skundai dėl skundžiamų Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus sprendimų, jau buvo išnagrinėti: į pareiškėjos 2006-02-06 prašymą VSDF valdyba atsakė 2006-03-06 raštu Nr. (6.5)-I-1378, į 2006-03-15 prašymą - 2006-04-07 raštu Nr. (6.5)-I-2307, į 2006-05-11 prašymą - 2006-06-14 raštu Nr. (6.5)-I-3602. Visuose paminėtuose VSDF valdybos atsakymuose pareiškėjai buvo nurodyta VSDF valdybos ir teritorinio skyriaus, priėmusio sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo, apskundimo teismui galimybė ir tvarka, tačiau pareiškėja nustatyta tvarka į teismą nesikreipė. Pareiškėja, nenurodydama jokių naujų aplinkybių sudarančių priimto sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindą, 2007-02-19 skundu dar kartą kreipėsi į VSDF valdybą, kuri 2007-03-09 raštu Nr. (6.5)1-1763 atsisakė nagrinėti jos pakartotinis skundą. Pareiškėjos skundas dėl VSDF valdybos atsisakymo nagrinėti kartotinį skundą, buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. 1-7224-2/2007) ir 2007-10-12 sprendimu nuspręsta pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Kadangi 2007-10-23 skunde pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką, ir nepateikė įrodymų, jog VSDF valdybos sprendimas dėl ankstesnio skundo išnagrinėjimo yra neteisėtas, atsakovo nuomone, VSDF valdybos 2007-11-09 sprendimas Nr. (6.5)1-7299 yra pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjos 2007-10-23 skunde valdybai nurodyti argumentai dėl Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio pažeidimo negali būti vertinami kaip nauji įrodymai ar nauji faktiniai duomenys, sudarantys pagrindą nagrinėti pareiškėjos skundą. Todėl VSDF valdybos 2007-11-09 raštas Nr. (6.5) 1-7299 yra pagrįstas ir teisėtas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-01-31 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėja 2007-10-23 prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką ir nepateikė įrodymų, jog atsakovo priimti sprendimai dėl pareiškėjos ankstesnių skundų tuo pačiu klausimu yra neteisėti. Todėl, teismo nuomone, atsakovas 2007-11-09 sprendimu Nr.(6-5) I-7299 pagrįstai pripažino pareiškėjos 2007-10-23 skundą kartotiniu. 2007-11-09 sprendimas Nr.(6-5) I-7299 nenagrinėti pareiškėjos kartotinio skundo, jeigu yra priimtas administracinės procedūros sprendimas tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančiu ginčyti sprendimą atitinka Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir VSDF valdybos direktoriaus 2006-03-08 įsakymu Nr. V-98 patvirtintų Ikiteisminio skundų nagrinėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 24 punkto reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo naikinti šį sprendimą pareiškėjos nurodytais, ar kitais motyvais ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2007-10-23 skundą bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą panaikinti skunde nurodytus sprendimus.
Teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, jog VSDFV Vilniaus skyriaus I pensijų skyriaus 2005-05-24 sprendimas Nr. 4768 dėl pensijos perskaičiavimo nuo 2005-06-01 ir 2006-04-05 sprendimas dėl pensijos perskaičiavimo nuo 2006-04-01 gali būti apskųsti teismui Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka (šie terminai ir tvarka paaiškinti pačiuose sprendimuose) ir šie terminai nėra pasibaigę. Šis teismo sprendimas nėra pareiškėjai kliūtis laikantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Taisyklių 5, 8-16 punktų reikalavimų paduoti VSDF valdybai naują skundą dėl minėtų VSDFV teritorinio padalinio skyriaus sprendimų, kartu atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 24 punkto nuostatas, kad teikiant skundą tuo pačiu klausimu tai pačiai institucijai dėl skundo dalyko turi būti nurodomos naujos faktinės aplinkybės ir pateikiami nauji įrodymai.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo:
1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti;
2) išaiškinti savo sprendimą Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalies, 6 straipsnio, 23 straipsnio, 52 straipsnio normų taikymo ir Konstitucinio Teismo šių normų esmės išaiškinimų aspektu.
Šalies argumentai
1. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad „2007-10-23 skunde pareiškėja nurodė tą pačią faktinę aplinkybę, kaip ir prieš tai pateiktuose prašymuose, kad jai nuo 2005-06-01 senatvės pensija sumažinta ir ji mano, kad pensijos sumažinimas yra nepagrįstas", padarė esminę klaidą supainiodamas skundo dalyko ir skundo pagrindo institutus. Pensijos sumažinimo faktas visuose pareiškėjos susirašinėjimuose su VSDF valdyba buvo skundo dalykas, o skirtinguose skunduose buvo pateikti skirtingi skundo pagrindai, tuo argumentuotai parodant, kad VSDF valdybos ir jos Vilniaus I-jo pensijų skyriaus sprendimai yra neteisėti. Tuo teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, nes pateiktus įrodymus ištyrė neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovavo įstatymu.
2. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos 2007-10-23 skunde įvardinto naujo skundo pagrindo - institucijos pareigūno padarytos klaidos taisymo, neturint tam įstatymais suteiktų įgaliojimų, nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir nurodo, kad teismas turėtų nustatyti ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos. Teismas apsiribojo tik argumentu, kad pareiškėja 2007-10-23 skunde tariamai vadovavosi „prieš tai minėtais įstatymais", tačiau tai visiškai nekorektiškas argumentas, nes tame pačiame įstatyme galima rasti normas, kurios nesunkiai gali būti nauju pagrindu kitam skundui. Todėl toks šalies pateiktų įrodymų turinio nevertinimas prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalies normoms.
3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo sprendimą sutapatino du savo turiniu skirtingus teisės institutus: viešojo administravimo institucijų pareigūnų įgaliojimą tikrinti pateiktų dokumentų (šiuo atveju - pažymų) teisingumą ir tų pačių pareigūnų įgaliojimą taisyti pastebėtas klaidas, po priimtų ir veikiančių sprendimų. Poįstatyminiai teisės aktai negali papildyti, taisyti, koreguoti ar pan. keisti įstatymų normų, todėl, jeigu įstatymo leidėjas atitinkamame įstatyme nenumatė padarytos klaidos taisymo instituto, jokie poįstatyminių aktų plečiamieji aiškinimai negali tokių įgaliojimų institucijoms suteikti, arba institucijos negali tokių įgaliojimų sau prisiskirti. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo sprendimą pagal įstatymuose nesančius ir klaidingai traktuojamus pareigūnų įgaliojimus, netinkamai pritaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies normas dėl analogijos taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teigė, kad pareiškėja 2007-10-23 skunde nepateikė įrodymų, jog priimti VSDF valdybos sprendimai yra neteisėti. Tačiau, anot pareiškėjos, kaip tik šiame paskutiniame skunde ji pateikė išsamius teisinius argumentus, pagrįstus konkrečiomis teisės normomis, ir pirmą kartą suformulavo naują VSDF valdybos ir jos Vilniaus I-jo pensijų skyriaus sprendimų neteisėtumą parodantį pagrindą, kad be įgaliojimų veikiančio pareigūno veiksmai, negali sukurti teisėto sprendimo. Būtent 2007-10-23 skunde buvo motyvuota, jog „atsižvelgdama į fundamentalų teisės principą kad iš neteisės negali atsirasti teisė (jus ex injuria non oritu), visus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus I pensijų skyriaus sprendimus bei iš to išplaukiančius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus mano ginčijamu klausimu, aš laikau neteisėtais <...>". Taigi, anot pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų įrodymų, nekonstatavo, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Toks šalies pateiktų įrodymų turinio nevertinimas prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalies normoms.
5. Pagal Konstitucijos 6 straipsnį, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo sprendimą, privalėjo pirmiausiai taikyti aukščiausios galios įstatymo, t. y. Konstitucijos, 5 straipsnio 2 ir 3 dalies, 6 straipsnio, 23 straipsnio, 52 straipsnio normas ir vadovautis Konstitucinio Teismo pateiktu šių normų išaiškinimu.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDF valdyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-01-31 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus bei argumentus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo VSDF valdybos Vilniaus skyrius prašo atmesti B.J.M. apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-01-31 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, kad nuo 2005-02-26 galiojusios Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnis (dabar galiojančios redakcijos 46 straipsnis), reglamentuojantis pensijų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimą nenumato pensijų perskaičiavimo dėl įgaliotų institucijų atsakingų asmenų padarytų klaidų. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDF valdybos 2007-11-09 sprendimo Nr. (6.5) 1-7299, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2007-10-23 skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus I-ojo pensijų skyriaus 2005-05-24 sprendimo Nr. 4768 ir jo paskesnių pakeitimų atšaukimo, susidariusios senatvės pensijos nepriemokos apskaičiavimo ir atšaukimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, ištyręs visas faktines bylos aplinkybes, kurias išdėstė ir skundžiamame sprendime, pagrįstai nustatė, kad pareiškėja 2007-10-23 skunde, kaip ir prieš tai VSDF valdybai pateiktuose prašymuose, nurodė tą pačią faktinę aplinkybę, jog jai nuo 2005-06-01 sumažinta senatvės pensija ir šis pensijos sumažinimas yra nepagrįstas. 2005-05-24 sprendimu dėl skaičiavimo klaidos pareiškėjos pensija buvo paskaičiuota klaidingai ir buvo mokama didesnė nei priklausė pagal teisės aktus senatvės pensija. Kadangi, kaip nurodo pati apeliantė, iš ne teisės teisė atsirasti negali, pensija buvo pagrįstai perskaičiuota, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja 2007-10-23 skundu nepateikė VSDF valdybai jokių naujų faktinių duomenų ir įrodymų, jog ankstesni VSDF valdybos sprendimai tuo pačiu klausimu yra neteisėti, o rėmėsi tuo pačiu, kaip ir ankstesniuose skunduose pensijos sumažinimo faktu.
2. Nepagrįstas yra ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, numatančią, jog teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus paaiškinimus. VSDFV Vilniaus skyrius pabrėžia, jog nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas, priimdamas sprendimą pagal įstatymuose nesančius ir klaidingai traktuojamus viešojo administravimo pareigūnų įgaliojimus taisyti pastebėtas klaidas, netinkamai taikė Administracinių bykų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies normas dėl analogijos taikymo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo teisinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
3. Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis nustato, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintųValstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 50 punktas (šiuo metu galiojančios redakcijos 63 punktas) numato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Sistemiškai vertinant Nuostatų bei Viešojo administravimo įstatymo normas, išreikalavus iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos 2005-04-26 pažymą Nr. AP-29 apie patikslintas pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, VSDF Vilniaus skyriaus I-asis pensijų skyrius pagrįstai perskaičiavo pareiškėjos senatvės pensiją, ištaisydamas padarytą skaičiavimo klaidą. Dėl minėtų priežasčių, nustačius, jog pareiškėjos senatvės pensija buvo mokama didesnė nei priklausė pagal teisės normas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ji perskaičiuota teisėtai.
4. Kadangi pareiškėja 2007-10-23 skunde VSDF valdybai dėl jos senatvės pensijos sumažinimo nuo 2005-06-01, nenurodė naujų faktinių duomenų ir nepateikė naujų įrodymų, leidžiančių ginčyti ankstesnius VSDF valdybos sprendimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad VSDF valdyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei VSDF valdybos direktoriaus 2006-03-08 įsakymu Nr. V-98 patvirtintų Ikiteisminių skundų nagrinėjimo taisyklių 24 punktu, 2007-11-09 sprendimu Nr. (6.5) 1-7299 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2007-10-23 skundą kaip kartotinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) 2007 11 09 sprendimo Nr. (6.5) I - 7299 „Dėl 2007-10-23 skundo”. Iš bylos matyti, kad minėtas atsakovo sprendimas buvo priimtas atsakant į pareiškėjos 2007 10 23 skundą, kuriuo buvo prašoma atsakovo, kaip ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus I pensijų skyriaus 2005 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 4768, kuriuo pareiškėjai buvo atitinkamai sumažinta paskirta pensija. Minėtu 2007 11 09 sprendimu atsakovas pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti, tai motyvuodamas tuo, kad dėl skundžiamo sprendimo pagal pareiškėjos ankstesnius skundus yra priimti atitinkami sprendimai, o naujai gautame skunde naujų pagrindų nenurodyta, t. y. šiuo ginčijamu sprendimu nebuvo sprendžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus I pensijų skyriaus 2005 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 4768 teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, nes pareiškėjos skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės dėl procedūrinio pobūdžio kliūčių.
Tai lemia, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik nustatymas aplinkybės - ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2007 10 23 skundą. Dėl šios priežasties tie pareiškėjos skundų argumentai, kurie yra susiję su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus I pensijų skyriaus 2005 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 4768 teisėtumu ir pagrįstumu, yra nesvarstytini, nes išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156 104 punkte numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gyventojų skundus nagrinėja laikydamasi tvarkos ir terminų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
Atitinkamai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalis reglamentuoja, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2006 03 08 įsakymu Nr. V-98 patvirtintų Ikiteisminio skundų nagrinėjimo taisyklių 24 punktas taip pat numato, jog kartotiniai skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių skundo dalyką, ir nėra pateikta įrodymų, kad Fondo valdybos sprendimas dėl ankstesnio skundo išnagrinėjimo yra neteisėtas.
Iš šių teisės normų matyti, kad asmens pakartotinis skundas dėl to paties administracinio akto dėl kurio yra priimtas ( įsiteisėjęs ) atitinkamas sprendimas, gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės ( nauji faktiniai duomenys) ir yra pateikiami įrodymai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas dėl ankstesnio skundo išnagrinėjimo yra neteisėtas.
Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 207 m. spalio 12 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I – 7224 – 2/2007, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje byloje, nustatyta, kad „VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius, vadovaudamasis VSDP įstatymo 45 str., Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, 2005-05-24 sprendimu Nr.4768 nusprendė mokėti pareiškėjai perskaičiuotą 413,80 Lt per mėnesį senatvės pensiją nuo 2005-06-01 iki gyvos galvos. Apie šį sprendimą pareiškėjai buvo pranešta 2005-06-08 VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus raštu Nr.(11.1)-5-3760. Pranešime paaiškinta, kad 1992-10-01 pareiškėjai paskirta pensija yra perskaičiuota nustačius, jog dėl neteisingos darbo užmokesčio pažymos buvo neteisingai apskaičiuotas 1984-1988 metų draudžiamųjų pajamų koeficientas. VSDF valdybos Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl pensijos sumažinimo, 2005-12-28 raštu Nr. 3-27752 pranešė pareiškėjai, kad pensija perskaičiuota teisingai. Pareiškėja, nesutikdama su VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2005-05-24 sprendimu Nr.4687, 2006-02-06 prašymu kreipėsi į VSDF valdybą. Atsakovas 2006-03-06 raštu Nr.(6.5)-I-1378 pranešė pareiškėjai apie tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius 2005-05-24 sprendimu Nr.4687 ištaisė klaidą, susidariusią dėl to, jog buvo du kartus įskaitęs pareiškėjos 1984-1988 metų laikotarpio draudžiamąsias pajamas, turėtas dirbant Lietuvos respublikinėje kurortų valdymo tarnyboje, kadangi vieną pažymą apie šio laikotarpio uždarbį išdavė minėta taryba, o kitą – Specialaus fondo veikiančioms ir besteigiančioms profesinėms sąjungoms remti direkcija. Paaiškino, kad atsižvelgus į aplinkybę, jog Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2006-01-31 pažyma Nr. AP-02 patikslino savo 2005-04-26 pažymą Nr.AP-29 apie pareiškėjos 1984-1988 metų laikotarpio draudžiamąsias pajamas, turėtas jai dirbant Lietuvos respublikinėje kurortų valdymo tarnyboje, kuria buvo remtasi priimant 2005-05-24 sprendimą Nr.4687, ir šiose pažymose nurodyti duomenys skiriasi, VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui yra pavedama patikrinti šių pažymų išdavimo teisingumą, nes tik atlikus minėtą patikrinimą bus galima nustatyti, ar teisingai apskaičiuotas senatvės pensijos dydis. 2007-03-07 raštu Nr. (6.3)-I-1426 VSDF valdyba pavedė VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui atlikti prieš tai minėtų pažymų patikrinimą, nuspręsti ar teisingai apskaičiuotas pareiškėjos pensijos dydis ir apie tai pranešti jai. 2006-03-06 prašymu pareiškėja pakartotinai kreipėsi į VSDF valdybą, prašydama pateikti į jos 2006-02-06 prašymą konkretų ir išsamų atsakymą. Atsakovas 2006-04-07 raštu Nr.(6.5)-I-2307 dar kartą paaiškino pareiškėjai jos pensijos sumažinimo priežastis (analogiškai kaip ir 2006-03-06 rašte Nr.(6.5)-I-1378) ir kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui yra pavesta patikrinti 2006-03-06 rašte Nr.(6.5)-I-1378 nurodytų pažymų teisingumą ir dar kartą spręsti pensijos apskaičiavimo klausimą. VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius, atlikęs minėtą patikrinimą, 2006-04-05 priėmė naują sprendimą, kuriuo nusprendė mokėti B.J.M. perskaičiuotą 469,29 Lt per mėnesį senatvės pensiją nuo 2006-04-01 iki gyvos galvos. 2006-05-11 prašymu pareiškėja trečią kartą kreipėsi į VSDF valdybą dėl nepagrįsto pensijos sumažinimo. Prašė išsamiai patikrinti visus organizacijos, kurioje ji dirbo dokumentus ir jais remiantis objektyviai bei sąžiningai apskaičiuoti jos senatvės pensiją. Dėl šio pareiškėjos prašymo atsakovas priėmė 2006-06-14 sprendimą Nr.(6.5)-I-3602, kuriame nustatė, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius VSDF valdybos 2007-03-07 pavedimu Nr. (6.3)-I-1426 patikrino ar teisingai buvo išduotos pažymos, esančios pareiškėjos pensijos byloje, apie draudžiamąsias pajamas, kurias pareiškėja gavo dirbdama Lietuvos respublikinėje kurortų valdymo tarnyboje. Pažymėjo, kad minėtas Fondo valdybos teritorinio padalinio skyrius 2006-03-31 patikrinęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos archyve saugomus dokumentus apie pareiškėjos pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 1982-11-01 iki 1991-07-31, surašė naują pažymą, kuria remdamasis perskaičiavo nuo 2006-04-01 pareiškėjos senatvės pensijos dydį ir nusprendė mokėti jai perskaičiuotą 469,29 Lt per mėnesį pensiją ir šio dydžio pensija yra mokama teisingai. 2006-06-14 sprendimu Nr.(6.5)-I-3602 atsakovas iš esmės atsakė į prieš tai minėtus pareiškėjos prašymus dėl pensijos sumažinimo, kadangi nagrinėdamas 2006-02-06 pareiškėjos prašymą 2006-03-07 buvo pavedęs VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui atlikti patikrinimą dėl pareiškėjos draudžiamųjų pajamų jai dirbant Lietuvos respublikinėje kurortų valdymo tarnyboje ir 2006-03-31 atlikus šį patikrinimą buvo priimtas naujas 2006-04-05 sprendimas dėl pensijos perskaičiavimo nuo 2006-04-01, kurį VSDF valdyba 2006-06-14 sprendimu pripažino teisingu. Nustatyta, kad pareiškėja minėtų trijų VSDF valdybos sprendimų (2006-03-06 Nr.(6.5)-I-1378, 2006-04-07 Nr.(6.5)-I-2307, 2006-06-14 Nr.(6.5)-I-3602), priimtų pagal jos 2006-02-06, 2006-03-06, 2006-05-11 prašymus dėl 1992 metais paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimo (sumažinimo) nuo 2005-06-01, neapskundė teismui per įstatymais nustatytą 20 dienų terminą (Pensijų įstatymo 45 str.2 d., ABTĮ 32 str.1 d.)“.
Šios aplinkybės įrodo, kad visuose paminėtuose pareiškėjos prašymuose ginčo dalykas buvo tas pats – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2005 05 24 sprendimas Nr.4768 dėl pensijos perskaičiavimo (sumažinimo) nuo 2005 06 01.
Tai, kad tokio pobūdžio buvo ir pareiškėjos 2007 02 19 skundas, taip pat yra konstatuota minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimu (ABTĮ 58 str. 2 d. ). Iš šio teismo sprendimo taip pat matyti, kad pareiškėjos 2007 02 19 skundas, kaip ir skundas nagrinėjamoje byloje, yra grindžiami iš esmės ta pačia teisine argumentacija ( Konstitucinio Teismo atitinkamais nutarimais ir pan.), tik bandoma įvairiai teisine prasme įvertinti tas pačias faktines aplinkybes – atsakovo teisę ištaisyti klaidas, paskiriant pensiją.
Tačiau, kaip minėta, asmens pakartotinis skundas dėl to paties administracinio akto dėl kurio yra priimtas ( įsiteisėjęs ) atitinkamas sprendimas, gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys) ir yra pateikiami įrodymai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas dėl ankstesnio skundo išnagrinėjimo yra neteisėtas.
Tai lemia, kad naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebuvo ankstesnių sprendimų nagrinėjimo dalykas, pateikimas yra būtina sąlyga naujoms administracinėms procedūroms pradėti.
Kadangi tokių naujų aplinkybių ( faktinių duomenų), kurių nebūtų įvertinęs atsakovas minėtais nevienkartiniais sprendimais, į bylą nepateikta, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos B.J.M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.