Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-36-317/2021 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. O. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, grupuotės lyderių nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, padarė neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1. 2010 metų vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo m. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno m. veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 13 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame Juozapavičiaus g. 44-13, Kaune, kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų padarė neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini).

2. A. O. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, padarė pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

2.1. 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio K. B. g. (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 - 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW G. P.“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 metų liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW G. P.“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW G. P.“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. turimo nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW G. P.“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW G. P.“ iš Roterdamo m. nuvyko į Hagos m., kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW G. P.“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Hagos m., laiptinės ir einant link J. W. g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. J. W. gatvėje, Hagos m., iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į Roterdamo m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis – A. O., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų padarė pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. O. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. O. buvo tęsiamas.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. O. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 17 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis A. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo teismui argumentai

5. Kaltinamojo A. O. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir pakeisti A. O. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.

6. Gynėjas skunde pažymi, jog kaltinamojo atžvilgiu yra taikomi dvigubi standartai. Baudžiamojoje byloje nagrinėjamos veikos visą laiką buvo tiriamos viename ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10 ir buvo formuluojamos, kaip padarytos asmenų, veikusių nusikalstamame susivienijime. Artėjant maksimaliam 18 mėnesių suėmimo taikymo terminui, kaltinamajam inkriminuojami du epizodai buvo atskirti nuo pagrindinio tyrimo ir perduoti į teismą, kaltinimus pakeitus į dalyvavimą jau ne nusikalstamame susivienijime, o organizuotoje grupėje, nors kaltinime liko iš esmės tos pačios formuluotės, duodančios nuorodą į nusikalstamą susivienijimą. Gynėjo nuomone, atsižvelgus į tai, kad minėto nusikalstamo susivienijimo veikla dar yra tiriama, ikiteisminis tyrimas nėra pabaigtas, o A. O. išbuvus suimtam maksimalų 18 mėnesių terminą, kaltinimai jam buvo sušvelninti ir byla perduota nagrinėti į teismą. Tuo tarpu suėmimo taikymas argumentuojamas tuo pačiu ikiteisminiu tyrimu Nr. 23-1-00696-10. Gynėjas pabrėžia, jog tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Kauno apygardos teismas ankstesnėse nutartyse nurodė, jog gynybos argumentas dėl atskirtų ikiteisminių tyrimų yra nepagristas, nes tai yra du skirtingi procesai, todėl jų sieti negalima. Tačiau teismai tolimesnį kaltinamajam taikomą suėmimą grindžia tuo pačiu ikiteisminiu tyrimu Nr. 23-1-00696-10, kuris net nėra teismo žinioje, ir kurio aplinkybės nei teismui, nei gynėjui, kuris jame nėra A. O. gynėjas, nėra žinomos.

7. Gynėjas nesutinka su apygardos teismo argumentais dėl kaltinamojo A. O. sąsajų su nusikalstamu susivienijimu. Anot gynėjo, tokį nepagrįstą apygardos teismo argumentavimą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, nagrinėjant kitų suimtųjų skundus, turinys: 1) ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 medžiaga nėra šios bylos objektas, todėl ja negalima vadovautis; 2) jeigu teismas šia medžiaga nori vadovautis, tai turėtų atsižvelgti ir į tai, kad A. O. vienintelis tarp suimtų asmenų, kuris įtariamas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, o ne 3 dalį; 3) A. O. nuo 2011 m. buvo suimtas ir atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl jo dalyvavimas susivienijime kelia abejonių – asmuo per devynerius metus nuo 2011 m. nepadarė jokios veikos, atliko bausmę, vykdė probacijos priemones be pažeidimų, todėl argumentavimas kitu ikiteisminiu tyrimu šioje byloje yra visiškai nepagristas; 4) minėtu ikiteisminiu tyrimu negalima vadovautis dar ir dėl to, kad minimame ikiteisminiame tyrime A. O. buvo suimtas maksimalų įstatymo leidžiamą laikotarpį; 5) dalis kaltinamųjų (viso 9 asmenys) šiame procese dalyvauja, paskyrus jiems kardomąją priemonę – užstatą, nors jiems tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10 pareikšti analogiški įtarimai.

8. Gynėjas taip pat pažymi, jog A. O. turi gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, yra susituokęs, palaiko ryšius su sutuoktine ir suėmimo vietoje, turi tris nepilnamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo, t. y. turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius. Taip pat gynėjas nurodo, jog kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiko tarpą, ši kardomoji priemonė bus įskaičiuota į galutinę bausmę. Įvertinus tai, kad laisvės atėmimo bausmių vidurkis pagal kaltinamajam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra 6,5 - 7 metai, o suėmimas kaltinamajam taikomas jau 3 metus, be to, tarpiniame laikotarpyje kaltinamasis yra atlikęs 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę už kitą veiką, taip pat atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso nuostatas dėl lygtinio paleidimo, A. O. nėra jokios prasmės bėgti ir slėptis nuo teismo ar bausmės atlikimo. Todėl tolesnio kardomosios priemonės – suėmimo taikymo argumentuoti vien gresiančių bausmių griežtumu negalima. Pažymėtina ir tai, kad BK 135 straipsnio 2 dalies ir 199 straipsnio 4 dalies sankcijose nurodytos minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos yra pakankamai žemos.

9. Gynėjas taip pat nesutinka su apygardos teismo nurodyta aplinkybe dėl kaltinamojo ryšių užsienyje. Gynėjas nurodo, jog A. O. jokių ryšių užsienyje neturi, gyvena Lietuvoje su sutuoktine ir trimis vaikais, dirba, tuo tarpu jis nėra atsakingas už tai, kad kiti neva jo bendrininkai tokius ryšius užsienyje turi.

10. Nesutikdamas su taikytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu pratęsti suėmimo terminą, gynėjas nurodo, kad paskutinė A. O. padaryta veika yra 2011 metais, t. y. prieš 10 metų. Be to, kaltinamojo galimai padarytos veikos yra visiškai buitinio pobūdžio, t. y. nesunkus ir sunkus kūno sužalojimai. Todėl pastarojo suėmimo pagrindo argumentuoti vien šia aplinkybe negalima.

11. Nesutikdamas su apygardos teismo argumentu, jog esamos kardomosios priemonės taikymas A. O. atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir suformuotus kriterijus, apeliantas remiasi EŽTT sprendimu Wrona prieš Lenkiją ir teigia, jog EŽTT suformavo kriterijus, kad skiriamas suėmimas gali būti pateisinamas nuo tyrimo pradžios iki „raktinių“ ar „pagrindinių“ liudytojų apklausos teisme. Anot gynėjo, Kauno apygardos teisme tokie „raktiniai“ (bendradarbiaujantys) liudytojai, t. y. H. B. ir A. Z., jau yra apklausti. Šiuo metu procese yra tokia stadija, kai yra suplanuotos kaltinamųjų apklausos ir prašymų pateikimas. Akivaizdu, kad tolimesnis suimtojo laikymas procese pažeidžia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pripažintinas pertekliniu.

12. Gynėjas teigia, jog nurodyta byla svarbi tuo, kad joje suformuluoti kriterijai, kuriuos vertinant yra laikoma, kad asmuo (net ir priklausantis nusikalstamiems susivienijimams) turi teisę į paleidimą iš suėmimo. Gynėjas sutinka su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodytu argumentu, jog cituojamoje EŽTT byloje Konvencijos pažeidimas nebuvo konstatuotas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Konvencijos pažeidimas dėl to ir nebuvo konstatuotas, kad Lenkijos valstybė, atlikusi „raktinių“ liudytojų apklausas, kardomąją priemonę – suėmimą kaltintam asmeniui pakeitė švelnesne.

13. Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. O. taikant švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ar intensyvią priežiūrą. Gynėjas nurodo, jog kaltinamojo darbdavys kaip užstatą už A. O. sumokėjo 10 000 Eur. Vėliau užstato suma padidinta 5 000 Eur ir sudaro 15 000 Eur sumą. Apygardos teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę argumentuodamas A. O. charakterizuojančiais duomenimis. Gynėjo nuomone, kaltinamasis, būdamas atlikęs beveik 6 metų laisvės atėmimo bausmę, turėdamas sutuoktinę ir tris vaikus, su jais slėptis nuo teismo neturi pagrindo. Kauno tardymo izoliatoriaus pateikta charakteristika patvirtina, jog kaltinamais charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

14. Teismo posėdyje kaltinamojo A. O. gynėjas advokatas K. Ašmys prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. O. gynėjo advokato K. Ašmio skundas atmetamas.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartis, kuria A. O. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

16. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo bei jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

17. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pratęsė kaltinamajam A. O. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs šios priemonės taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo), bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje).

18. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tuo tarpu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo A. O. gynėjas šiame skunde naujų ir įtikinamų argumentų, kurie paneigtų Kauno apygardos teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti kaltinamajam A. O. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nenurodo. Skunde nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir ankstesniuose skunduose, todėl aukštesniajam teismui netikslinga dar kartą analizuoti šių argumentų ir kartoti ankstesnėse nutartyse išsamiai išdėstytus argumentus.

20. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. O. yra kaltinamas galimai padaręs du labai sunkius, vieną sunkų ir keturis apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). A. O. pareikšto kaltinimo esmė taip pat sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis galimai inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neatsitiktinai ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o galimai veikdamas organizuota grupe bei iš savanaudiškų ir ciniškų tikslų, visuotinai pavojingu būdu, itin žiauriai organizuojant nukentėjusiųjų neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą ir kankinimą bei disponuojant šaunamaisiais ginklais, neturint tam leidimo. Kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėse, paskutinį kartą 2012 m. sausio 30 d. Norvegijos Karalystėje. Kaltinamojo brolis gyvena Jungtinėje Karalystėje. Byloje taip pat yra duomenų, kad kaltinamasis galimai dalyvavo nusikalstamame susivienijime, veikusiame ne vienoje užsienio valstybėje. Gynėjo skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neleistinai kaltinamajam A. O. nustatytą suėmimo taikymo pagrindą grindė ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 23-1-00696-10 duomenimis. Nors ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00696-10 šiuo metu dar nėra baigtas ir galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas, šiame tyrime A. O. pateiktų įtarimų pobūdis sustiprina manymą, kad kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Akivaizdu, kad šios nurodytos aplinkybės bei kaltinamojo susiformavusios antivisuomeninės nuostatos, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamasis A. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, A. O. paskyrus skunde nurodomas švelnesnes kardomąsias priemones (užstatą), nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

21. Teisėjų kolegija atsižvelgia į kaltinamojo A. O. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei socialinę aplinką (t. y. turi nuolatinę gyvenamąją vietą; yra vedęs ir augina tris mažamečius vaikus; iki sulaikymo dirbo, Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai), tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog šios aplinkybės visų reikšmingų duomenų kontekste negali būti vertinamos kaip išimtinės, prioritetinės bei paneigiančios pirmosios instancijos teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus, ir negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam tęsiamą kardomąją priemonę – suėmimą.

22. Iš bylos duomenų matyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas A. O. taikoma nuo 2018 m. balandžio 18 d., dėl kurios kaltinamasis patiria nepatogumų (t. y. negali rūpintis mažamečiais vaikais ir pan.), tačiau kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, gresiančios bausmės griežtumą, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei didelę bylos apimtį, taip pat atsižvelgiant į kardomosios priemonės taikymu siekiamus tikslus, nėra pagrindo teigti, kad A. O. teisės ir interesai yra suvaržomi, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus, dėl kurių kaltinamasis turėtų būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija pastebi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą. A. O. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo ryšiais užsienyje, galimai jo padarytų veikų pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Tai, kad A. O. yra saistomas socialiniais ryšiais, nepaneigia nustatyto kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumo. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad ši sudėtinga ir didelės apimties byla Kauno apygardos teisme nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką, siekiant, jog procesas vyktų kuo sparčiau ir byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Nors dėl valstybėje paskelbto karantino iškilo kliūčių bylos nagrinėjimui, dėl to buvo perkelti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai, o kiti teismo posėdžiai dėl minėtų priežasčių yra numatyti 2021 m. balandžio 15, 19, 23, 27 dienomis, tačiau šios objektyvios priežastys, vertinant jas visų pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad A. O. turi būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes skunde nurodytas kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kaltinamojo gynėjo skunde nurodomais argumentai dėl BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytų suėmimo taikymo terminų pažeidimų. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam A. O. už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

8. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į paties kaltinamojo gynėjo akcentuotą EŽTT sprendimą Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09 bei sprendimą Bak prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, kuriuose pabrėžta, jog baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme. Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – galimai įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir jų padarymo aplinkybės, bylos sudėtingumas ir didelė jos apimtis (17 kaltinamųjų, 3 nukentėjusieji, 12 liudytojų), atliktų procesinių veiksmų skaičius, baudžiamosios bylos medžiagos apimtis – baudžiamąją bylą sudaro 74 bylos tomai) bei nustatytos faktinės aplinkybės dėl A. O. pasislėpimo nuo teismo bei naujų nusikaltimų darymo tikimybės yra tie duomenys, kuriems esant kardomosios priemonės ilgalaikis taikymas A. O. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos prasme.

9. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021m. sausio 15 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam A. O. šioje proceso stadijoje trijų mėnesių terminui pratęstas pagrįstai, suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone dėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. O. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 17 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.