Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-06-12 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Areštuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos įmonei. Nesant galimybės šio turto realizuoti per prekybos įmonę, jis gali būti parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu būdu.

2. Sumos, kurias gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius realizavimo išlaidas, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, vykdant teismo nutartį areštuoti turtą kuomet iškėlus civilinę bylą taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negalima realizuoti jokio aprašyto turto, net ir produktų, kitų greitai gendančių ar galinčių prarasti savo prekinę vertę.

LR CPK 697 str. aiškiai nurodyta, kaip turi elgtis antstolis ne vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet vykdydamas priverstinį išieškojimą, tai yra areštavęs produktą, kitą greitai gendantį ar galintį prarasti savo prekinę vertę turtą.

Šiuo atveju, kuomet jau išnagrinėjus civilinę bylą ir vykdant priverstinį išieškojimą buvo pareikalauta D. Š. pateikti duomenis kur yra 145 tonos kviečių, areštuotų vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį, pastarasis šių duomenų nepateikė, todėl ir nebuvo ką realizuoti.

2015-03-20 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)prokurorė L. Š. nurodė: 2014-12-10 Panevėžio apygardos teismo 2014-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutartis, kuria už antstolio A. B. 2012-12-17 reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą bei dokumentus nevykdymą D. Š. buvo paskirta 500 Lt bauda panaikinta, kaip neteisėta ir nepagrįsta. Antstolio A. B. pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui D. Š. atmestas. Nutartyje konstatuota, kad antstolis buvo informuotas apie tai, kur yra 145 tonos kviečių, kurie buvo areštuoti vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį, nėra pagrindo teigti, kad D. Š. vengė bendrauti su antstoliu, nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkas 2012 m.-2013 m. vengė vykdyti ir neįvykdė teisėtų antstolio nurodymų.

Be to, nutarimuose visiškai ignoruojami kiti duomenys - mano skunde aukštesniajam prokurorui nurodyti kiti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose konstatuojamas D. Š. vengimas tinkamai vykdyti turto saugotojo pareigas ir bendradarbiauti su antstoliu.

Aukštesniojo prokuroro nutarime visiškai ignoruojami mano skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad D. Š. visiškai nebendraujant su antstoliu, nuo jo besislapstant, aš asmeniškai 2013-11-29 nuvykau į grūdų saugojimo vietą (kur turėjo būti saugomi visi aprašyti grūdai - 145 t. ekstra klasės kviečių) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., bei apžiūrėjęs ten esantį grūdų sandėlį, vizualiai nustačiau, kad D. Š. turi tik apie 50 tonų kvietrugių ir apie 50 tonų kviečių, bei paėmiau grūdų mėginius, taip pat nufotografau sandėlį bei juose esančius grūdus, kuriuos 2014-01-08 AB "(duomenys neskelbtini)" ištirusi, nustatė, kad kviečiai yra 1 klasės.

Sutinkamai su įstatymu, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Oficialus rašytinis įrodymas skiriasi nuo kitų byloje taikomų įrodinėjimo priemonių tuo, kad negali būti nuginčytas liudytojų parodymais (Civilinio proceso kodekso 197 str.). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį toks įrodymas bylinėjimosi procese turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, jeigu jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus liudytojų parodymus. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra veiksminga priemonė užfiksuoti įrodymus, kurie būna tik tam tikrą laiko tarpą arba gali fiziškai išnykti praėjus tam tikram laikui, taip pat tais atvejais, kai nėra pakankamai kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų įrodinėti daiktų, būklės ar aplinkybių buvimą (LR Antstolių įstatymo 23 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybė antstoliui suteikė išimtinę teisę rinkti įrodymus, visiškai pasitikėdama antstolio kompetencija, bei matydamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatlieka savo tiesioginių funkcijų, ignoruoja mano suteiktą informaciją, tai yra nerenka jokių duomenų bei įrodymų, kurie greitai ir operatyviai padėtų ištirti padarytą nusikalstamą veiką, buvau priverstas įmtis iniciatyvos, tai yra pasinaudodamas LR CPK 615 str. ir atlikau tokius veiksmus, kurie prilyginami faktinių aplinkybių konstatavimui.

Tyrėjai niekuomet, net tuo laikotarpiu, kuomet vyko ikiteisminis tyrimas, t.y. nuo 2014 m. pradžios iki 2014 m. birželio mėnesio kol tariamai sugedę grūdai buvo galimai realizuoti, netikrino nei D. Š. teigimu tebesaugomų grūdų kiekio, nei jų kokybės, bet besąlygiškai priėmė jo teiginius, kad grūdus jis tebesaugo.

2015-03-20 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorė L. Š. nurodė: "D. Š. areštuotą turtą saugojo iki 2014 m. birželio mėn. kol buvo pastebėta, kad areštuoti grūdai sugedo. Šių prieštaravimų pašalinti ikiteisminio tyrimo nebėra galimybės, nes įtariamasis D. Š. atsisako duoti parodymus, o areštuotų grūdų nebėra". Taip prokurorė motyvavo atsižvelgdama į D. Š. į 2015-01-06 ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, bei priėjo pridėtų tariamų įrodymų, tai yra Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (Panevėžio teritorinio skyriaus) 2014-06-30 tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pačio D. Š. surašytų grūdų svėrimo aktų Nr. l, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10, bei 2014 m. birželio 13 d. bendradarbiavimo susitarimu tarp medžiotojų klubo "(duomenys neskelbtini)" ir pačio D. Š..

Prokurorė L. Š. nutraukdama ikiteisminį tyrimą nesuabejojo D. Š. pateiktais minėtais duomenimis, tai yra jai nekilo jokių klausimų, kokius grūdus, iš kur, kada, kaip ir kokių būdų D. Š. pateikė tyrimams, nesuabejojo pačio D. Š. surašytais grūdų svėrimo aktais, nesuabejojo 2014 m. birželio 13 d. bendradarbiavimo susitarimu tarp D. Š. ir medžiotojų klubo "(duomenys neskelbtini)", kurio narys, ko gero, yra pats D. Š.. Tačiau mano pateiktų įrodymų nei prokuroras D. Š. (anksčiau vykdęs tyrimą), nei prokurorė L. Š., nevertino visiškai juos ignoruodami. Aukštesnysis prokuroras ir į šį mano skundo argumentą visiškai neatsakė, nors akivaizdu, kad specialistams buvo galima duoti atitinkamas užduotis, buvo galima patikrinti tariamai sugedusių grūdų nurašymo ir realizavimo faktą.

Ikiteiminio tyrimo pareigūnai akivaizdžiai ignoruodami mano pateiktus įrodymus, pagrinde vadovavosi tik D. Š. pateiktais iškreiptais duomenimis (Panevėžio apygardos teismo 2014-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neturi visiškai nieko bendro su areštuotų kviečių dingimu, bei 2015-01-06 ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kuris yra nepagrįstas (išgalvotas), nepaisydami mano surinktų įrodymų, taip nepagrįstai nutraukdami ikiteisminį tyrimą.Specialistas V. K. apklausos metu paaiškino, jog laikyti ekstra klasės grūdus, jų nerealizuojant, (kad grūdai išliktu ekstra klasės), galima apie metus laiko. Laikyti nerealizuotus grūdus ilgiau negu metus būtų neūkiška ir neprotinga.

Šis specialisto paaiškinimas tik sustiprina mano teiginį, jog D. Š. seniai aprašytus grūdus pardavė, o sandėlyje esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., laikė kito derliaus grūdus, kuriuos eilę kartų rodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei aiškino, kad sandėlyje esantys grūdai yra tie patys 2011 metais antstolio A. B. areštuoti grūdai (145 tonos ekstra klasės kviečiai). Ir pastaroji aplinkybė byloje visiškai netikrinta ir net nemėginta tai padaryti netgi po mano skunduose išdėstytų prašymų.

Atskirai pažymėtina, kad D. Š. niekuomet į mane nesikreipė ir negavo mano leidimo realizuoti nors dalį teismo nutartimi areštuotų grūdų. Ir pastarąją mano skunde išdėstytą labai svarbią aplinkybę prokurorė visiškai ignoravo.

2015-03-20 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorė L. Š. nurodė: "Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad D. Š. nuo jo slapstosi, ar nevykdo jo teisėtų reikalavimų, susijusių su areštuotais grūdais. Tyrimo metu nustatyta, kad D. Š. nėra pateikęs gyvenamosios vietos, tęsia ūkinę veiklą, augina grūdus, gauna pašto korespondenciją tuo pačiu adresu ".

Šie teiginiai taip pat nėra tikslūs, kadangi antstolis D. K., buv. A. J. g. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2013 metų vykdo 7 vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš D. Š., tai reiškia, kad D. Š. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) rajone, kadangi antstolių vykdymo veikla yra griežtai saistoma teritoriniu principų (LR CPK 590 str.), be to vykdydamas išieškojimą iš D. Š. esu išsiuntęs daug registruotų laiškų, kurie nepasiekė D. Š., bei buvo grąžinti siuntėjui. Tai patvirtinančius duomenis, kaip minėta aukščiau, buvau pateikęs, juos galiu pateikti dar kartą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas šiuos konkrečius papunkčiui išdėstytus mano teiginius ignoravo. Tokį sprendimą teisėjas motyvavo tuo, kad BPK nuostatos neįpareigoja prokurorą ar teismą tenkinti visus prašymus dėl naujų įrodymų ištyrimo, nes reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti esą pakanka jau surinktų duomenų ir nėra tikimybės, kad ištyrus papildomus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados.

Kategoriškai nesutinku su tokiu teiginiu, kuris rodo išankstinę teisėjo nuostatą dėl dar nesurinktų ir neištirtų įrodymų vertinimo. Tai savo ruožtu leidžia abejoti teisėjo objektyvumu. Juk FNTT specialistams ištyrus ūkininko D. Š. buhalterinę apskaitą ir ūkinę veiklą bei nustačius, kad jis yra pardavęs daugiau ekstra klasės kviečių, nei jų buvo prikulta po to, kai 145 tonos tokių grūdų buvo areštuota, būtų nustatytas akivaizdus faktas, kad buvo realizuoti ne tik po to nukulti grūdai, bet ir areštuotieji. Be to, FNTT specialistams nustačius, kad pasitvirtino D. Š. aiškinimas, jog dalį areštuotų grūdų jis pardavė ŽŪK „(duomenys neskelbtini)", kuris vienas iš akcininkų yra pats D. Š. ir taip pasielgė neturėdamas mano leidimo, taptų akivaizdu, kad dalį areštuoto ir prisiimto saugoti turto jis perleido kitam asmeniui ir taip pasielgė tiesiogine tyčia. Be to Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. Š. prašo priteisti iš A. P. (ŽŪK "(duomenys neskelbtini)" direktorius ir akcininkas) 76877,76 Eur sumą, nepatvirtintais duomenimis už minėtai įmonei parduotus grūdus, tame tarpe ir aprašytus (areštuotus) grūdus - 145 tonas kviečių, už kuriuos neatsiskaityta su D. Š..

Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, o būtent 2014-02-26 apžiūros protokolu tyrėjas V. B. nustatė, kad D. Š. nurodytoje areštuotų grūdų sandėliavimo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), saugoma tik apie 80 tonų kviečių. Atliekant šį ikiteisminio tyrimo veiksmą dalyvavo pats D. Š., kuris pastabų dėl tikėtino kviečių kiekio, nepareiškė. Priešingai, tą pačią dieną tyrėjui V. B. D. Š. raštu paaiškino, jog tikrai savo sandėlyje laiko tik apie 80 tonų areštuotų grūdų, o kitus areštuotus grūdus jis yra dar 2012 m. pardavęs ŽŪK „(duomenys neskelbtini)". Tokie ikiteisminio tyrimo duomenys paneigia ikiteisminio tyrimo teisėjo padarytą išvadą, kad D. Š. saugojo areštuotus grūdus iki jie sugedo, o po to susvėręs išvežė juos medžiotojams žvėrių šėrimui.

Papildomai būtina atsižvelgti į tai, kad prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvuojamas D. Š. 2015-01-06 ieškinio man dėl nuostolių atlyginimo teiginiais, kuriuos ieškovas D. Š. pagrindžia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (Panevėžio teritorinio skyriaus) 2014-06-30 tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pačio D. Š. surašytų grūdų svėrimo aktų Nr. l, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10, bei 2014 m. birželio 13 d. bendradarbiavimo susitarimu tarp medžiotojų klubo "(duomenys neskelbtini)" ir pačio D. Š., duomenimis. Tačiau nei prokurorams, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui nesukėlė jokių abejonių tai, kad D. Š. su Medžiotojų klubu "(duomenys neskelbtini)" dar 2014 m. birželio 13 d. sudarė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo ūkininkas D. Š. įsipareigojo neatlygintinai perduoti medžiotojų klubui "(duomenys neskelbtini)" apie 155 tonas netinkamos kokybės (sugedusių, netinkamų maistui ir perdirbimui) grūdų (kviečių), nors Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (Panevėžio teritorinio skyriaus) grūdų mėginiai pateikti tik 2014-06-30.

Man telefonu pabendravus su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (Panevėžio teritorinio skyriaus) atsakingu asmeniu - vyr. inžiniere J. K., dėl tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pastaroji paaiškino, kad institutas nenustatinėja kokių metų derliaus pateikiami mėginiai (kviečiai, ar kitos grūdinės kultūros), o tyrimų protokolo grafoje "Mėginių aprašymas" nurodo mėginių pateikėjo pastabas, todėl tai nereiškia, kad minėtame protokole nurodyti mėginiai iš tiesų yra 2011 metų derliaus.

Atskirai būtina pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartyje visiškai nepagrįstai teigia, kad antstolis nesiėmė jokių greitai gendančių produktų realizavimo veiksmų ir po to, kai jo kontoroje buvo gautas vykdomasis raštas. Būtini antstolio veiksmai buvo vykdomi nenutrūkstamai tiek, kiek tai leido įstatymai, kuomet sprendimas nebuvo vykdomas geruoju ir kol skolininkas buvo pasiekiamas. Tai patvirtina duomenys iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Priverstinių vykdymo veiksmų negalimumas yra susijęs tik su skolininko veiksmais - slapstymusi nuo antstolio, nebendravimu su juo, įstatymais nustatytų skolininko pareigų nevykdymu. Todėl netgi teismas pripažino pagrįstu mano kreipimąsi dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo D. Š. atžvilgiu (Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-09-10 nutartis, 2015-01-21 Panevėžio m. apyl. teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Esu įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo būtina atlikti itin kruopščiai, išsamiai ir nešališkai ir tik po to spręsti dėl nusikalstamos veikos, kurios požymius teisėjas įžvelgė, buvimo ar nebuvimo D. Š. veikoje. Kadangi ikiteisminis tyrimas bent jau šiame skunde nurodytais klausimais atliktas neišsamiai ir šališkai, nutarimas tokį nekvalifikuotą ikiteisminį tyrimą nutraukti privalėjo būti panaikintas. Dėl to ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintina.

Atsiliepimo į A. B. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi pakankamų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais ir jų nebekartoja.

Iš tikrųjų, sprendžiant klausimą ar D. Š. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 246 str. sudėtis svarbiausias klausimas yra tyčios buvimas ar nebuvimas. Atsakomybė pagal minėtą straipsnį atsiranda tik veikiant tiesiogine tyčia. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad D. Š. tyčia veikė taip, jog areštuoti grūdai sugestų ir prarastų vertę. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus darytina išvada, jog išnaudotos visos galimybės įrodyti, kad D. Š. veikė tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai yra tik prielaidos, o prielaidomis kaltinimas negali remtis.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog palaipsniui santykiai tarp antstolio ir D. Š. virto principų kova. 2013-04-19 D. Š. kreipėsi į antstolį su prašymų sumažinti taikomo turtui arešto mastą, kadangi pasikeitė išieškotina suma, dalį skolos jis sumokėjo. Savo prašyme D. Š. turtas areštuotas vykdant 82 650 Lt dydžio išieškojimus G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai (T. I, b.l. 41). 2013-04-29 antstolis atsakydamas į šį prašymą nurodo, kad dėl 968 Lt išieškojimo G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai nėra areštavęs jokio turto ar sąskaitų (T. 1, b.l. 42). Iš šio susirašinėjimo galima suprasti, jog D. Š. rašydamas 2013-04-19 prašymą suklydo ir nurodė ne tą vykdomosios bylos numerį. Tačiau prašyme nurodytas tas pats išieškotojas ir aiškiai nurodyta išieškoma suma, t.y. ne 968 Lt, o 82 650 Lt. Todėl antstolio atsakymas vertintinas kaip labai formalus, duotas neįsigilinus į esmę ir gal netgi klaidinantis. D. Š., gavęs tokį atsakymą ir antstolio pavyzdžiu apsimesdamas, jog nesuprato apie kokią vykdomąją bylą jame kalbama, galėjo teigti, kad suprato, jog jokiam turtui, įskaitant ir tuos 145 t. kviečių, areštas nebėra uždėtas.

Be to apelianto skundo motyvai yra pakankamai prieštaringi. Iš vienos pusės apeliantas nurodo, kad D. Š., kaip asmuo, kuriam patikėtas saugoti areštuotas turtas, turi elgtis rūpestingai ir atsakingai, t.y. taip, jog tas turtas būtų išsaugotas ir neprarastų vertės. Kitoje skundo dalyje apeliantas jau įrodinėja, kad D. Š. padarė nusikaltimą jau tuo, kad pardavė būtent 2011 metai areštuotus grūdus, o sandėlyje laikė atitinkamą kiekį kitų (vėlesnių) metų derlių. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškotojui G. V. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo svarbus ir reikalingas ne konkrečių metų derlius natūra, o piniginės lėšos, t.y. tų grūdų vertė. Kaip yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, specialistas V. K. paaiškino, jog ekstra klasės grūdus, jų nerealizuojant, galima laikyti metus. Ilgiau juos laikant jie praranda savo vertę iki visiško sugedimo. Iš to galima būtų daryti išvadą, jog D. Š. 2011 metais areštuotą derlių pakeisdamas vėlesnių metų derliumi (jei iš tikrųjų taip būtų daręs) būtų pasielgęs atsakingai, kaip rūpestingas šeimininkas ir areštuoto turto saugotojas, kadangi būtų išsaugojęs areštuotų 145 t. kviečių vertę. Tačiau apeliantas, pripažindamas, jog ir 2013 bei 2014 metais D. Š. sandėlyje buvo saugomi grūdai, laiko, jog D. Š. elgėsi nusikalstamai. Jis teigia, jog D. Š. turėjo elgtis priešingai, saugoti būtent 2011 metais areštuotus grūdus, nežiūrint to, kad su kiekvienais metais jie praranda savo vertę ir tampa visai beverčiai.

Tačiau teiginiai, kad 2011 metais areštuoti grūdai buvo parduoti 2012 metai ar kitu laiku yra tik prielaida, Objektyviais įrodymais patvirtinti ar paneigti šią prielaidą nėra galimybės, kadangi grūdų nebėra, o be to kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde net ekspertai nenustatinėja kokių metų yra derlius. Todėl ši apeliaciniame skunde plačiai analizuojama situacija yra reikšminga tik tiek kiek parodo, jog iš tikrųjų vyko principų kova. Vietoje to, kad paimti ir realizuoti D. Š. sandėliuose buvusius grūdus ir gautomis lėšomis dengti ieškinį, visa energija buvo nukreipta į būtent 2011 metų derliaus grūdų paiešką ir besiaiškinant ar tai 2011 metų grūdai ar ne.

Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Tokiu būdu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausios prokurorės S. P. 2015-04-27 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-06-12 nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-06-12 nutartį.

Nutartis neskundžiama.