- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 1S-343-366/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pareiškėjas
- A. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-06-12 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2015-03-20 prokurorė L. Š. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pradėtą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 246 str. 2 d. padarymo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių konkrečių, objektyvių duomenų, kad D. Š. tyčia perleido, paslėpė, sunaikino ar sugadino 2011-12-13 areštuotus grūdus. Aplinkybė, kad 2011 metų derliaus grūdai 2014 m. birželio mėnesį sugedo, kėlė pavojų naujo derliaus grūdams, todėl iš sandėlių jie buvo pašalinti, visiškai atitinka specialisto V. K. paaiškinimus apie grūdų, kaip greitai gendančio ir vertę prarandančio produkto išlaikymo problemas, realizavimo terminus, todėl taip pat negali būti vertinama kaip tyčinis D. Š. veiksmas, atitinkantis BK 246 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
2015-04-27 nutarimu vyr. prokurorė S. P. atmesdama pareiškėjo skundą dėl 2015-03-20 priimto nutarimo iš esmės pritarė nutarime išdėstytiems argumentams, konstatavo, jog nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 246 str. 2 d., kadangi D. Š. veiksmuose nėra šiai nusikalstamai veikai kvalifikuoti būtino subjektyvaus požymio – tyčios. Nurodė, jog atlikti antstolio A. B. prašomus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus nėra tikslinga, kadangi areštuoto turto neišsaugojimo priežastis yra nustatyta ir ji nėra susijusi su nusikalstama veika.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl aukščiau nurodytų nutarimų, 2015-06-12 nutartimi jį atmetė iš esmės tais pačiais motyvais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo 2015-06-12 Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuri buvo atmestas skundas dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, panaikinti ir ikiteisminį tyrimą šioje byloje atnaujinti.
Skunde apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi tenkinant jo (apelianto) skundą dėl prokuroro nutarimo, konstatavus, kad D. Š. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 246 str. 2 d. požymiai ir pavedus ikiteisminį tyrimą dėl šios veikos organizuoti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Ši aukštesnės instancijos, t.y. teismo nutartis panaikino žemesnės instancijos, t.y. prokuroro nutarimą, taigi nepradėjo naujo antro proceso, bet atnaujino nepagrįstai nutrauktą seną procesą, todėl šis procesinis sprendimas, priešingai, nei teigia D. Š. ir prokurorai, neprieštarauja LR BPK 3 str. 1 d. 8 p. nuostatoms.
Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas praktiškai neištyrus D. Š. veikos, kurioje Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas įžvelgė nusikalstamos veikos požymius, taigi iš esmės pažeidus LR BPK 1 str., 2 str., 172 str. 2 d. 1 p. reikalavimus. Tai vaizdžiai iliustruoja skundžiamame prokurorės nutarime įrašytas teiginys, kad egzistuoja akivaizdūs prieštaravimai įtariamojo D. Š. parodymuose, tačiau tų prieštaravimų tariamai nėra galimybės pašalinti dėl to, kad įtariamasis naudojasi savo teise neduoti parodymų. Toks nutarimo teiginys iš tiesų patvirtina ne prieštaravimų pašalinimo galimybių nebuvimą, bet prokuroro nenorą ar nesugebėjimą tyrimą atlikti išsamiai ir nešališkai ir tik tuomet spręsti dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo įtariamojo veikoje. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teiginiai, kad jam susipažinus su ikiteisiminio tyrimo medžiaga daromos priešingos išvados, iš esmės neatsakant į mano skundo teiginius dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo, vertintini deklaratyviais.
D. Š. turtas - 145 t. ekstra klasės kviečių - buvo areštuotos 2011-12-13 turto aprašu, vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį. Aprašytas turtas buvo įkainotas taip, kaip reikalauja LR CPK 681 str. ir jokių prieštaravimų dėl turto kokybės, įvertinimo pareikšta nebuvo. Ir ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog aprašyti ir areštuoti grūdai (145 tonos) buvo patikėti saugoti D. Š.. Tiek teismo nutartimi, tiek ir turto aprašu D. Š. buvo įspėtas dėl galimos atsakomybės už jam perduoto saugoti turto išeikvojimą, perleidimą, paslėpimą, praradimą, trūkumą ar sužalojimą. Sutinkamai su LR CPK 644 str. D. Š. kaip skolininkas privalėjo domėtis vykdymo eiga ir būdamas atsakingas už tinkamą perduoto saugoti turto išsaugojimą, rūpintis turto likimu. Nežiūrint į tai, D. Š. ne tik nesirūpino nei turtu, nei vykdymo eiga, bet visokeriopai vengė bendravimo su antstoliu. Tokia situacija konstatuota teismo sprendimais: 2015-01-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi dėl D. Š. man pareikšto nušalinimo, Panevėžio apygardos teismo 2015-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to prokuroro nutarime priimtas pagrįstu D. Š. tvirtinimas esą jis nuo manęs nesislapstė ir buvo lengvai pasiekiamas, prieštarauja objektyviems duomenims. Ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginiai, kad apsunkintos antstolio galimybės susisiekti su skolininku negali įtakoti D. Š. atsakomybės, manau akivaizdžiai prieštarauja aukščiau nurodytiems įstatymo reikalavimams dėl skolininko, priėmusio saugoti areštuotą ar aprašytą turtą, pareigų turto išsaugojimo atžvilgiu. Byloje nenustatyti jokie D. Š. veiksmai, kurių jis būtų ėmęsis tam, kad išsaugoti patikėtą turtą. Priešingai, egzistuoja duomenys apie tai, kad turto jis nesaugojo, bet jį neteisėtai realizavo (pačio D. Š. paaiškinimas).
Nors D. Š. nebendradarbiauja ir su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nes atsisako duoti parodymus bei paaiškinti dėl prieštaravimų savo paaiškinimuose apie perduoto saugoti turto likimą, tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmais neabejotinai buvo galima patikrinti areštuoto turto neišsaugojimo priežastis. Tam buvo ne tik galima, bet ir būtina duoti užduotį FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistams, kad patikrintų ūkininko D. Š. buhalterinę apskaitą, kurioje privalo būti fiksuota visa ūkininko turto apskaita -turto pajamavimas, išlaidavimas ar nurašymas, tame tarpe - kiek kuriais metais buvo pasėta, nukulta (kokios kokybės) ir realizuota grūdų. Tik atlikus ūkininko D. Š. ūkinės-finansinės veiklos tyrimą būtų galima objektyviai nustatyti ar 145 t. ekstra klasės kviečių buvo kam nors neteisėtai perleista, ar sugedo ir buvo nurašyta, ar šis turtas buvo saugotojo prarastas (ar pradangintas) kitu būdu. To nepadarius negalima teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, o besąlygiškai priėmus nepatikrintus įtariamojo D. Š. teiginius - negalima teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir nešališkai. Dėl to ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teiginiai, kad D. Š. tariamai saugojo jam patikėtus grūdus, jo paaiškinimų niekaip nepatikrinus, bet besąlygiškai priėmus, vertintini visiškai deklaratyviais. Nesuprantama kodėl teisėjas D. Š. prieštaringus aiškinimus kartą teigiant, kad dalį grūdų, tariamai su mano leidimu yra pardavęs, o kitą kartą - kad visi grūdai buvo saugomi kol sugedo, priima patikimais be jokio patikrinimo, kai tuo tarpu mano, kaip asmens, kuriam įstatymai suteikia teises rinkti įrodymus, surinktus duomenis atmeta kaip nepatikimus. Nesuprantama, kodėl vertinama, kad D. Š. ištyrimui dėl kokybės nustatymo tikrai pateikė būtent aprašytų grūdų pavyzdžius, o štai antstolis galimai pateikė visai ne aprašytų D. Š. grūdų pavyzdžius, bet pašalinio asmens tame sandėlyje tik kitoje vietoje laikytų grūdų pavyzdžius.
Pažymėtina, kad nutartimi yra įteisinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančių prokurorų neveiklumas ir bejėgiškumas, jei ne tam tikras pataikavimas įtariamajam. Pastarojo aiškinimai, kad grūdus jis tebesaugo, dėl ko ikiteisminis tyrimas buvo nutraukiamas ir anksčiau, buvo priimami be jokio patikrinimo - grūdų neapžiūrėjus, neišmatavus jų tūrio, kiekio ir kokybės. Mano, kaip antstolio surinkti įrodymai, tai yra kviečių mėginiai, AB "(duomenys neskelbtini)" tyrimo rezultatai, nuotraukos, yra neginčijami įrodymai, kad D. Š. neišsaugojo aprašytų 145 tonų kviečių, kurie buvo areštuoti vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai minėtų įrodymų net nevertino, tai yra iki šiol neprašė pateikti grūdų mėginių, neprašė nuotraukų komentarų kuriuos galėjau pateikti papildomos apklausos metu, neprašė pateikti paaiškinimų, kaip iš kur ir kada aš ėmiau grūdų mėginius, nors aš pats esu ne vieną kartą tiek raštu, tiek žodžiu nurodęs, kad galiu pateikti papildomų duomenų reikšmingų vykstančiam tyrimui.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog niekuomet nėra davęs leidimo D. Š. realizuoti jam perduotą saugoti areštuotą turtą, nes nėra gavęs jo prašymo tokiems veiksmams. Niekuomet nėra gavęs iš jo, kaip turto saugotojo, informacijos apie turto kokybės netekimą, būtinumą jį realizuoti ar sunaikinti. Priešingai, jis vengė bet kokio kontakto, todėl galima teigti, kad, geriausiu atveju, jis visiškai nesirūpino jam perduotu saugoti turtu, o iš jo teiginių ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad dalį turto pardavė savo pačio (kaip dalininko) įmonei ŽŪK „(duomenys neskelbtini)" labiau tikėtina - neteisėtai aprašytą turtą perleido kitam asmeniui. Pažymėtina, kad savo teiginio apie tariamą mano leidimą parduoti aprašytą turtą, D. Š. nepagrindę jokiais duomenimis, tačiau tokio teiginio deklaratyviu priėmusi nutarimą prokurorė nevertino, o ikiteisminio tyrimo teisėjas į šią, pakankamai svarbią aplinkybę nekreipė jokio dėmesio.
Skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui motyvavau papunkčiui išvardindamas kokios aplinkybės ir kokiais veiksmais dar gali būti patikrintos ir nurodydamas:
Nusikalstamos veikos požymius D. Š. veikoje įžvelgė ikiteisminį tyrimą inicijavęs Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisiminio tyrimo teisėjas, todėl išsamiai neištyrus D. Š. veikos, nepašalinus esminių prieštaravimų jo aiškinimuose, pastarajam atsisakius bendradarbiauti su teisėsauga, visiškai nepatvirtinus mano nurodomų svarbių aplinkybių, spręsti, kad D. Š. veiksmuose nėra būtino veikai kvalifikuoti subjektyvaus požymio - tyčios - tikrai negalima.Jokiu būdu negalima pritarti prokurorės L. Š. nutarimo teiginiams iš kurių galima manyti, kad dėl areštuotų grūdų praradimo atsakomybę ji „perkelia" man pačiam, tariamai nesilaikiusiam įstatymo nuostatų dėl greitai gendančio turto realizavimo.
145 tonos ekstra klasės kviečių buvo areštuotos vykdant 2011-01-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaujantis LR CPK XI skyriaus 5 skirsnio nuostatomis. Areštavus atsakovui priklausantį turtą šiuo pagrindu antstolio veiksmai baigiasi iki byloje priimamas procesinis sprendimas. Šiuo pagrindu paskirta laikinoji apsaugos priemonė gali būti keičiama kita tik nutartį priėmusio teismo nutartimi pagal proceso dalyvių prašymus, bet ne antstolio iniciatyva. Kadangi areštuoti grūdai buvo perduoti saugoti atsakovui D. Š., kuriam buvo nustatyta pareiga saugoti aprašytą turtą ir atsakomybė už turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą, tai būtent jis ir privalėjo imtis visų įmanomų priemonių turto išsaugojimui reikiamos kokybės bei, esant poreikiui - inicijuoti, kad teismas pakeistų taikomą laikinąją apsaugos priemonę kita.
Lietuvos Respublikos CPK XIX skyriuje TURTO REALIZAVIMO 691 str. 1 d. nurodyta: Turto realizavimas - tai areštuoto skolininko turto ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos CPK XIX skyriuje TURTO REALIZAVIMO 697 str.
nurodyta:
1. Areštuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos įmonei. Nesant galimybės šio turto realizuoti per prekybos įmonę, jis gali būti parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu būdu.
2. Sumos, kurias gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius realizavimo išlaidas, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymo nuostatas, vykdant teismo nutartį areštuoti turtą kuomet iškėlus civilinę bylą taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negalima realizuoti jokio aprašyto turto, net ir produktų, kitų greitai gendančių ar galinčių prarasti savo prekinę vertę.
LR CPK 697 str. aiškiai nurodyta, kaip turi elgtis antstolis ne vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet vykdydamas priverstinį išieškojimą, tai yra areštavęs produktą, kitą greitai gendantį ar galintį prarasti savo prekinę vertę turtą.
Šiuo atveju, kuomet jau išnagrinėjus civilinę bylą ir vykdant priverstinį išieškojimą buvo pareikalauta D. Š. pateikti duomenis kur yra 145 tonos kviečių, areštuotų vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį, pastarasis šių duomenų nepateikė, todėl ir nebuvo ką realizuoti.
2015-03-20 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)prokurorė L. Š. nurodė: 2014-12-10 Panevėžio apygardos teismo 2014-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutartis, kuria už antstolio A. B. 2012-12-17 reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą bei dokumentus nevykdymą D. Š. buvo paskirta 500 Lt bauda panaikinta, kaip neteisėta ir nepagrįsta. Antstolio A. B. pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui D. Š. atmestas. Nutartyje konstatuota, kad antstolis buvo informuotas apie tai, kur yra 145 tonos kviečių, kurie buvo areštuoti vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį, nėra pagrindo teigti, kad D. Š. vengė bendrauti su antstoliu, nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkas 2012 m.-2013 m. vengė vykdyti ir neįvykdė teisėtų antstolio nurodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorė dalinai cituodama Panevėžio apygardos teismo 2014-09-12 nutarties ištrauką, nenurodė, kad aš minėtą informaciją apie aprašytas 145 tonas kviečių, kurie buvo areštuoti vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį, sužinojau ne iš skolininko D. Š. o iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
Be to, nutarimuose visiškai ignoruojami kiti duomenys - mano skunde aukštesniajam prokurorui nurodyti kiti įsiteisėję teismų sprendimai, kuriuose konstatuojamas D. Š. vengimas tinkamai vykdyti turto saugotojo pareigas ir bendradarbiauti su antstoliu.
Aukštesniojo prokuroro nutarime visiškai ignoruojami mano skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad D. Š. visiškai nebendraujant su antstoliu, nuo jo besislapstant, aš asmeniškai 2013-11-29 nuvykau į grūdų saugojimo vietą (kur turėjo būti saugomi visi aprašyti grūdai - 145 t. ekstra klasės kviečių) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., bei apžiūrėjęs ten esantį grūdų sandėlį, vizualiai nustačiau, kad D. Š. turi tik apie 50 tonų kvietrugių ir apie 50 tonų kviečių, bei paėmiau grūdų mėginius, taip pat nufotografau sandėlį bei juose esančius grūdus, kuriuos 2014-01-08 AB "(duomenys neskelbtini)" ištirusi, nustatė, kad kviečiai yra 1 klasės.
Sutinkamai su įstatymu, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Oficialus rašytinis įrodymas skiriasi nuo kitų byloje taikomų įrodinėjimo priemonių tuo, kad negali būti nuginčytas liudytojų parodymais (Civilinio proceso kodekso 197 str.). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį toks įrodymas bylinėjimosi procese turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, jeigu jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus liudytojų parodymus. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra veiksminga priemonė užfiksuoti įrodymus, kurie būna tik tam tikrą laiko tarpą arba gali fiziškai išnykti praėjus tam tikram laikui, taip pat tais atvejais, kai nėra pakankamai kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų įrodinėti daiktų, būklės ar aplinkybių buvimą (LR Antstolių įstatymo 23 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybė antstoliui suteikė išimtinę teisę rinkti įrodymus, visiškai pasitikėdama antstolio kompetencija, bei matydamas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatlieka savo tiesioginių funkcijų, ignoruoja mano suteiktą informaciją, tai yra nerenka jokių duomenų bei įrodymų, kurie greitai ir operatyviai padėtų ištirti padarytą nusikalstamą veiką, buvau priverstas įmtis iniciatyvos, tai yra pasinaudodamas LR CPK 615 str. ir atlikau tokius veiksmus, kurie prilyginami faktinių aplinkybių konstatavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Mano, kaip antstolio surinkti įrodymai, tai yra kviečių mėginiai, AB "(duomenys neskelbtini)" tyrimo rezultatai, nuotraukos, yra neginčijami įrodymai, kad D. Š. neišsaugojo aprašytų 145 tonų kviečių, kurie buvo areštuoti vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai minėtų įrodymų net nevertino, tai yra iki šiol neprašė pateikti grūdų mėginių, neprašė nuotraukų komentarų kuriuos galėjau pateikti papildomos apklausos metu, neprašė pateikti paaiškinimų, kaip iš kur ir kada aš ėmiau grūdų mėginius, nors aš pats esu ne vieną kartą tiek raštu, tiek žodžiu nurodęs, kad galiu pateikti papildomų duomenų reikšmingų vykstančiam tyrimui.
Tyrėjai niekuomet, net tuo laikotarpiu, kuomet vyko ikiteisminis tyrimas, t.y. nuo 2014 m. pradžios iki 2014 m. birželio mėnesio kol tariamai sugedę grūdai buvo galimai realizuoti, netikrino nei D. Š. teigimu tebesaugomų grūdų kiekio, nei jų kokybės, bet besąlygiškai priėmė jo teiginius, kad grūdus jis tebesaugo.
2015-03-20 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorė L. Š. nurodė: "D. Š. areštuotą turtą saugojo iki 2014 m. birželio mėn. kol buvo pastebėta, kad areštuoti grūdai sugedo. Šių prieštaravimų pašalinti ikiteisminio tyrimo nebėra galimybės, nes įtariamasis D. Š. atsisako duoti parodymus, o areštuotų grūdų nebėra". Taip prokurorė motyvavo atsižvelgdama į D. Š. į 2015-01-06 ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, bei priėjo pridėtų tariamų įrodymų, tai yra Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (Panevėžio teritorinio skyriaus) 2014-06-30 tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pačio D. Š. surašytų grūdų svėrimo aktų Nr. l, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10, bei 2014 m. birželio 13 d. bendradarbiavimo susitarimu tarp medžiotojų klubo "(duomenys neskelbtini)" ir pačio D. Š..
Prokurorė L. Š. nutraukdama ikiteisminį tyrimą nesuabejojo D. Š. pateiktais minėtais duomenimis, tai yra jai nekilo jokių klausimų, kokius grūdus, iš kur, kada, kaip ir kokių būdų D. Š. pateikė tyrimams, nesuabejojo pačio D. Š. surašytais grūdų svėrimo aktais, nesuabejojo 2014 m. birželio 13 d. bendradarbiavimo susitarimu tarp D. Š. ir medžiotojų klubo "(duomenys neskelbtini)", kurio narys, ko gero, yra pats D. Š.. Tačiau mano pateiktų įrodymų nei prokuroras D. Š. (anksčiau vykdęs tyrimą), nei prokurorė L. Š., nevertino visiškai juos ignoruodami. Aukštesnysis prokuroras ir į šį mano skundo argumentą visiškai neatsakė, nors akivaizdu, kad specialistams buvo galima duoti atitinkamas užduotis, buvo galima patikrinti tariamai sugedusių grūdų nurašymo ir realizavimo faktą.
Ikiteiminio tyrimo pareigūnai akivaizdžiai ignoruodami mano pateiktus įrodymus, pagrinde vadovavosi tik D. Š. pateiktais iškreiptais duomenimis (Panevėžio apygardos teismo 2014-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neturi visiškai nieko bendro su areštuotų kviečių dingimu, bei 2015-01-06 ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kuris yra nepagrįstas (išgalvotas), nepaisydami mano surinktų įrodymų, taip nepagrįstai nutraukdami ikiteisminį tyrimą.Specialistas V. K. apklausos metu paaiškino, jog laikyti ekstra klasės grūdus, jų nerealizuojant, (kad grūdai išliktu ekstra klasės), galima apie metus laiko. Laikyti nerealizuotus grūdus ilgiau negu metus būtų neūkiška ir neprotinga.
Šis specialisto paaiškinimas tik sustiprina mano teiginį, jog D. Š. seniai aprašytus grūdus pardavė, o sandėlyje esančiame (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., laikė kito derliaus grūdus, kuriuos eilę kartų rodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei aiškino, kad sandėlyje esantys grūdai yra tie patys 2011 metais antstolio A. B. areštuoti grūdai (145 tonos ekstra klasės kviečiai). Ir pastaroji aplinkybė byloje visiškai netikrinta ir net nemėginta tai padaryti netgi po mano skunduose išdėstytų prašymų.
Atskirai pažymėtina, kad D. Š. niekuomet į mane nesikreipė ir negavo mano leidimo realizuoti nors dalį teismo nutartimi areštuotų grūdų. Ir pastarąją mano skunde išdėstytą labai svarbią aplinkybę prokurorė visiškai ignoravo.
2015-03-20 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorė L. Š. nurodė: "Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad D. Š. nuo jo slapstosi, ar nevykdo jo teisėtų reikalavimų, susijusių su areštuotais grūdais. Tyrimo metu nustatyta, kad D. Š. nėra pateikęs gyvenamosios vietos, tęsia ūkinę veiklą, augina grūdus, gauna pašto korespondenciją tuo pačiu adresu ".
Šie teiginiai taip pat nėra tikslūs, kadangi antstolis D. K., buv. A. J. g. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2013 metų vykdo 7 vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš D. Š., tai reiškia, kad D. Š. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) rajone, kadangi antstolių vykdymo veikla yra griežtai saistoma teritoriniu principų (LR CPK 590 str.), be to vykdydamas išieškojimą iš D. Š. esu išsiuntęs daug registruotų laiškų, kurie nepasiekė D. Š., bei buvo grąžinti siuntėjui. Tai patvirtinančius duomenis, kaip minėta aukščiau, buvau pateikęs, juos galiu pateikti dar kartą.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas šiuos konkrečius papunkčiui išdėstytus mano teiginius ignoravo. Tokį sprendimą teisėjas motyvavo tuo, kad BPK nuostatos neįpareigoja prokurorą ar teismą tenkinti visus prašymus dėl naujų įrodymų ištyrimo, nes reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti esą pakanka jau surinktų duomenų ir nėra tikimybės, kad ištyrus papildomus įrodymus galėtų būti daromos kitokios išvados.
Kategoriškai nesutinku su tokiu teiginiu, kuris rodo išankstinę teisėjo nuostatą dėl dar nesurinktų ir neištirtų įrodymų vertinimo. Tai savo ruožtu leidžia abejoti teisėjo objektyvumu. Juk FNTT specialistams ištyrus ūkininko D. Š. buhalterinę apskaitą ir ūkinę veiklą bei nustačius, kad jis yra pardavęs daugiau ekstra klasės kviečių, nei jų buvo prikulta po to, kai 145 tonos tokių grūdų buvo areštuota, būtų nustatytas akivaizdus faktas, kad buvo realizuoti ne tik po to nukulti grūdai, bet ir areštuotieji. Be to, FNTT specialistams nustačius, kad pasitvirtino D. Š. aiškinimas, jog dalį areštuotų grūdų jis pardavė ŽŪK „(duomenys neskelbtini)", kuris vienas iš akcininkų yra pats D. Š. ir taip pasielgė neturėdamas mano leidimo, taptų akivaizdu, kad dalį areštuoto ir prisiimto saugoti turto jis perleido kitam asmeniui ir taip pasielgė tiesiogine tyčia. Be to Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. Š. prašo priteisti iš A. P. (ŽŪK "(duomenys neskelbtini)" direktorius ir akcininkas) 76877,76 Eur sumą, nepatvirtintais duomenimis už minėtai įmonei parduotus grūdus, tame tarpe ir aprašytus (areštuotus) grūdus - 145 tonas kviečių, už kuriuos neatsiskaityta su D. Š..
Pažymėtina, kad ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, o būtent 2014-02-26 apžiūros protokolu tyrėjas V. B. nustatė, kad D. Š. nurodytoje areštuotų grūdų sandėliavimo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), saugoma tik apie 80 tonų kviečių. Atliekant šį ikiteisminio tyrimo veiksmą dalyvavo pats D. Š., kuris pastabų dėl tikėtino kviečių kiekio, nepareiškė. Priešingai, tą pačią dieną tyrėjui V. B. D. Š. raštu paaiškino, jog tikrai savo sandėlyje laiko tik apie 80 tonų areštuotų grūdų, o kitus areštuotus grūdus jis yra dar 2012 m. pardavęs ŽŪK „(duomenys neskelbtini)". Tokie ikiteisminio tyrimo duomenys paneigia ikiteisminio tyrimo teisėjo padarytą išvadą, kad D. Š. saugojo areštuotus grūdus iki jie sugedo, o po to susvėręs išvežė juos medžiotojams žvėrių šėrimui.
Papildomai būtina atsižvelgti į tai, kad prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvuojamas D. Š. 2015-01-06 ieškinio man dėl nuostolių atlyginimo teiginiais, kuriuos ieškovas D. Š. pagrindžia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (Panevėžio teritorinio skyriaus) 2014-06-30 tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pačio D. Š. surašytų grūdų svėrimo aktų Nr. l, Nr.2, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10, bei 2014 m. birželio 13 d. bendradarbiavimo susitarimu tarp medžiotojų klubo "(duomenys neskelbtini)" ir pačio D. Š., duomenimis. Tačiau nei prokurorams, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui nesukėlė jokių abejonių tai, kad D. Š. su Medžiotojų klubu "(duomenys neskelbtini)" dar 2014 m. birželio 13 d. sudarė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo ūkininkas D. Š. įsipareigojo neatlygintinai perduoti medžiotojų klubui "(duomenys neskelbtini)" apie 155 tonas netinkamos kokybės (sugedusių, netinkamų maistui ir perdirbimui) grūdų (kviečių), nors Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (Panevėžio teritorinio skyriaus) grūdų mėginiai pateikti tik 2014-06-30.
Man telefonu pabendravus su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (Panevėžio teritorinio skyriaus) atsakingu asmeniu - vyr. inžiniere J. K., dėl tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pastaroji paaiškino, kad institutas nenustatinėja kokių metų derliaus pateikiami mėginiai (kviečiai, ar kitos grūdinės kultūros), o tyrimų protokolo grafoje "Mėginių aprašymas" nurodo mėginių pateikėjo pastabas, todėl tai nereiškia, kad minėtame protokole nurodyti mėginiai iš tiesų yra 2011 metų derliaus.
Atskirai būtina pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartyje visiškai nepagrįstai teigia, kad antstolis nesiėmė jokių greitai gendančių produktų realizavimo veiksmų ir po to, kai jo kontoroje buvo gautas vykdomasis raštas. Būtini antstolio veiksmai buvo vykdomi nenutrūkstamai tiek, kiek tai leido įstatymai, kuomet sprendimas nebuvo vykdomas geruoju ir kol skolininkas buvo pasiekiamas. Tai patvirtina duomenys iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Priverstinių vykdymo veiksmų negalimumas yra susijęs tik su skolininko veiksmais - slapstymusi nuo antstolio, nebendravimu su juo, įstatymais nustatytų skolininko pareigų nevykdymu. Todėl netgi teismas pripažino pagrįstu mano kreipimąsi dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo D. Š. atžvilgiu (Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-09-10 nutartis, 2015-01-21 Panevėžio m. apyl. teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
Esu įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo būtina atlikti itin kruopščiai, išsamiai ir nešališkai ir tik po to spręsti dėl nusikalstamos veikos, kurios požymius teisėjas įžvelgė, buvimo ar nebuvimo D. Š. veikoje. Kadangi ikiteisminis tyrimas bent jau šiame skunde nurodytais klausimais atliktas neišsamiai ir šališkai, nutarimas tokį nekvalifikuotą ikiteisminį tyrimą nutraukti privalėjo būti panaikintas. Dėl to ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintina.
Atsiliepimo į A. B. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi pakankamų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais ir jų nebekartoja.
Iš tikrųjų, sprendžiant klausimą ar D. Š. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 246 str. sudėtis svarbiausias klausimas yra tyčios buvimas ar nebuvimas. Atsakomybė pagal minėtą straipsnį atsiranda tik veikiant tiesiogine tyčia. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad D. Š. tyčia veikė taip, jog areštuoti grūdai sugestų ir prarastų vertę. Įvertinus atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus darytina išvada, jog išnaudotos visos galimybės įrodyti, kad D. Š. veikė tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai yra tik prielaidos, o prielaidomis kaltinimas negali remtis.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, jog palaipsniui santykiai tarp antstolio ir D. Š. virto principų kova. 2013-04-19 D. Š. kreipėsi į antstolį su prašymų sumažinti taikomo turtui arešto mastą, kadangi pasikeitė išieškotina suma, dalį skolos jis sumokėjo. Savo prašyme D. Š. turtas areštuotas vykdant 82 650 Lt dydžio išieškojimus G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai (T. I, b.l. 41). 2013-04-29 antstolis atsakydamas į šį prašymą nurodo, kad dėl 968 Lt išieškojimo G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai nėra areštavęs jokio turto ar sąskaitų (T. 1, b.l. 42). Iš šio susirašinėjimo galima suprasti, jog D. Š. rašydamas 2013-04-19 prašymą suklydo ir nurodė ne tą vykdomosios bylos numerį. Tačiau prašyme nurodytas tas pats išieškotojas ir aiškiai nurodyta išieškoma suma, t.y. ne 968 Lt, o 82 650 Lt. Todėl antstolio atsakymas vertintinas kaip labai formalus, duotas neįsigilinus į esmę ir gal netgi klaidinantis. D. Š., gavęs tokį atsakymą ir antstolio pavyzdžiu apsimesdamas, jog nesuprato apie kokią vykdomąją bylą jame kalbama, galėjo teigti, kad suprato, jog jokiam turtui, įskaitant ir tuos 145 t. kviečių, areštas nebėra uždėtas.
Be to apelianto skundo motyvai yra pakankamai prieštaringi. Iš vienos pusės apeliantas nurodo, kad D. Š., kaip asmuo, kuriam patikėtas saugoti areštuotas turtas, turi elgtis rūpestingai ir atsakingai, t.y. taip, jog tas turtas būtų išsaugotas ir neprarastų vertės. Kitoje skundo dalyje apeliantas jau įrodinėja, kad D. Š. padarė nusikaltimą jau tuo, kad pardavė būtent 2011 metai areštuotus grūdus, o sandėlyje laikė atitinkamą kiekį kitų (vėlesnių) metų derlių. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškotojui G. V. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo svarbus ir reikalingas ne konkrečių metų derlius natūra, o piniginės lėšos, t.y. tų grūdų vertė. Kaip yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, specialistas V. K. paaiškino, jog ekstra klasės grūdus, jų nerealizuojant, galima laikyti metus. Ilgiau juos laikant jie praranda savo vertę iki visiško sugedimo. Iš to galima būtų daryti išvadą, jog D. Š. 2011 metais areštuotą derlių pakeisdamas vėlesnių metų derliumi (jei iš tikrųjų taip būtų daręs) būtų pasielgęs atsakingai, kaip rūpestingas šeimininkas ir areštuoto turto saugotojas, kadangi būtų išsaugojęs areštuotų 145 t. kviečių vertę. Tačiau apeliantas, pripažindamas, jog ir 2013 bei 2014 metais D. Š. sandėlyje buvo saugomi grūdai, laiko, jog D. Š. elgėsi nusikalstamai. Jis teigia, jog D. Š. turėjo elgtis priešingai, saugoti būtent 2011 metais areštuotus grūdus, nežiūrint to, kad su kiekvienais metais jie praranda savo vertę ir tampa visai beverčiai.
Tačiau teiginiai, kad 2011 metais areštuoti grūdai buvo parduoti 2012 metai ar kitu laiku yra tik prielaida, Objektyviais įrodymais patvirtinti ar paneigti šią prielaidą nėra galimybės, kadangi grūdų nebėra, o be to kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde net ekspertai nenustatinėja kokių metų yra derlius. Todėl ši apeliaciniame skunde plačiai analizuojama situacija yra reikšminga tik tiek kiek parodo, jog iš tikrųjų vyko principų kova. Vietoje to, kad paimti ir realizuoti D. Š. sandėliuose buvusius grūdus ir gautomis lėšomis dengti ieškinį, visa energija buvo nukreipta į būtent 2011 metų derliaus grūdų paiešką ir besiaiškinant ar tai 2011 metų grūdai ar ne.
Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Tokiu būdu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausios prokurorės S. P. 2015-04-27 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-06-12 nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015-06-12 nutartį.
Nutartis neskundžiama.