- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 1-213-169/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00159-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Edvardas Krūvelis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2011 m. kovo 8 d. apie 17.10 val. Mažeikių mieste, reguliuojamoje Žemaitijos ir Naftininkų gatvių sankryžoje vairuodamas S. Ž. priklausantį automobilį „BMW 530“, v/n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 78.11 punktų reikalavimus, t. y.: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių kitų asmenų ir jų turto saugumui, degant raudonam šviesoforo signalui įvažiavo į Žemaitijos – Naftininkų gatvių sankryžą, dėl ko susidūrė su V. B. vairuojamu automobiliu „RENAULT LAGUNA“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), į sankryžą įvažiavusį degant žaliam šviesoforo signalui, dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus - V. B. sveikata, padarant jam kairio raktikaulio išnirimą.
Kaltinamasis V. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2011 m. kovo 8 d. apie 17 val. važiavo Mažeikių m. Žemaitijos gatve, pamatęs degant žalią šviesoforo signalą kažkur ties pašto durimis, t. y. prieš 30 metrų iki sankryžos, iš antros eismo juostos persirikiavęs į pirmą eismo juostą ir paspaudęs greičio pedalą iki 60 km/h, nes norėjo spėti išvažiuoti kol degė žalias signalas ir tuo metu iš Naftininkų gatvės nuo poliklinikos pusės išlindo V. B. vairuojamas automobilis „Laguna“, į kurį jis atsitrenkęs. Po įvykio išlipus iš automobilio jau degė raudonas šviesoforo signalas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. Š. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:
- nukentėjusiojo V. B. parodymais, jog apie 16.25 val. privažiavus prie Naftininkų ir Žemaitijos gatvių sankryžos degė raudonas šviesoforo signalas, per perėją ėjo pėstieji, todėl jis buvo priverstas sustoti. Sulaukęs kol praėjo žmonės, užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis apsidairęs ir įsitikinęs, kad pirmoje juostoje nėra automobilių, o antroje juostoje stovėję du ar trys automobiliai ruošėsi sukti į kairę link turgelio Naftininkų g., įvažiavo į sankryžą ir pervažiavęs pėsčiųjų perėją pajuto smūgį. Jis važiavęs pirma juosta, antroje juostoje taip pat stovėjo automobilių. Jis pajudėjęs pirmas, nes pagal KET stovintys kairėje pusėje turi praleisti priešais atvažiuojančius automobilius. Jis važiavo tiesiai, jam degė žalias signalas, todėl jis turėjęs pirmenybę važiuoti. Kaltinamojo atvažiuojant jis nematęs, nes, kai jis pajudėjęs, pirmoje juostoje nieko nebuvo. Nuo „Maximos“ pusės pirmoje ir antroje juostoje mašinos buvo nuvažiavusios, o sekančios buvo toli, beveik pusę kilometro atstumu, prie šviesoforo jos dar nebuvo privažiavusios, todėl, jo nuomone, kaltinamasis ir nesusidūrė su kitais automobiliais. Kaltinamojo automobilį pastebėjo, kai jau trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Jis važiavo labai dideliu greičiu. Mano, jog kaltinamasis važiavo apie 90 km/h greičiu, nes abu automobiliai buvo sugadinti nepataisomai. Kai į jo automobilio vairuotojo pusės kairį sparną bei ratą atsitrenkė kaltinamasis, automobilio galą atmetė ir jis automobilio galu kliudė kaltinamojo automobilį. Galiniame sparne buvo skylė, jo automobilį atmetė ant šaligatvio link parduotuvės „Putinas“. Jam lūžo kairės pusės raktikaulis, dar negali pilnai valdyti rankos, bei sugadintas automobilis. Dukra patyrė šoką, todėl prašo priteisti 50000 Lt už fizinę ir moralinę žalą. Turtinė žala gydymo laikotarpiu buvo iki 772 Lt, bet visų pirkimo čekių neišsaugojo;
- liudytojo G. G. parodymais, jog tikslaus laiko neprimena, pavakaryje automobiliu „Nissan Murano“ važiavo Žemaitijos gatve, teko kirsti sankryžą tuo metu, kai įvyko eismo įvykis. Prie „Putino“ prekybos centro stabtelėjo užsidegus raudonam šviesoforo signalui, priešais jį buvo automobilis „Renault“. Sulaukęs žalio signalo išvažiavo „Renault“ automobilis, žvilgtelėjęs į kairę jis iš karto pamatė kliūtį - iš kairės pusės dideliu greičiu artėjantį automobilį. Pamatė tą automobilį tą sekundę, kai jis pasirodė sankryžoje;
- liudytojo R. E. parodymais, jog su drauge ėjo iš turgelio, jiems degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo prie šviesoforo. Užsidegus žaliam signalui pradėjo eiti per gatvę. Dvi mašinos vidurinėje juostoje jau buvo sustoję. Jie jau buvo įėję į važiuojamąją dalį, kai pirma eismo juosta automobilis „BMW“ pravažiavo pro raudoną signalą ir atsitrenkė į automobilį „Renault“, nusviesdamas jį į dešinę pusę ant šaligatvio, o automobilis „BMW“ atsitrenkė į kairės pusės kelio atitvarą. Iš priekio nuo „Maximos“ nebuvo nei vieno automobilio, o iš nugaros nematė. Nuo „IKI“ parduotuvės važiuojantys automobiliai jau buvo sustoję, nes jiems degė raudonas signalas;
- liudytojos A. A. parodymais, jog kovo 8 d. pradėję eiti per perėją nuo turgelio Naftininkų g. degant žaliam šviesoforo signalui išgirdo trenksmą bei pamatė, kad automobilis „BMW“, važiuodamas nuo „IKI“ pusės ta juosta, kuri arčiau bažnyčios, išvažiavo į sankryžą ir trenkėsi į nuo parduotuvės „Putinas“ pusės važiuojantį automobilį „Renault“. Jis jau buvo įvažiavęs į sankryžą, nes jam ir pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Vidurinėje eismo juostoje nuo „IKI“ buvo sustoję du automobiliai;
- liudytojos G. Z. parodymais, jog tuo momentu, kovo 8 d. ji išėjusi iš prekybos centro „Putinas“, jai reikėjo pereiti per pėsčiųjų perėją. Išėjusi iškart stebėjo šviesoforą stebėdama, kokios spalvos signalas bus priėjus iki perėjos. Eidama link „Snoro“ kioskelio matė, jog baigia užgesti žalias, pramirksėjo geltonas ir užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Pirma juosta pravažiavo automobilis ir ji tuo momentu išgirdo trenksmą. Pasižiūrėjusi matė, jog į Naftininkų gatve link turgelio važiuojančią mašiną trenkėsi nuo prekybos centro „IKI“ atvažiuojantis automobilis. Eidama link perėjos pirmoje juostoje, arčiau „Snoro“ kioskelio matė stovintį automobilį, o už jo dar kitas stovėjo. Įsitikinusi, kad šitas automobilis pajudėjo degant žaliam signalui. Kai automobilis „Renault Laguna“ išvažiavo į sankryžą, ji buvo beveik iki kioskelio priėjusi ir matė, kad šita mašina pajudėjo tikrai degant žaliam signalui;
- liudytojo P. L. parodymais, jog prieš įvykį jis sėdėjo automobilyje priekiu į „Snoro“ banką, šalia Naftininkų gatvės. Pasisukus jam aiškiai matėsi tas pėsčiųjų šviesoforas antroje pusėje Žemaitijos gatvės, kuris nuo „Norfos“. Išgirdo smūgį ir pamatė, jog laksto mašinos ir intuityviai žvilgtelėjo į šviesoforą - tuo momentu iš raudono signalo užsidegė žalias, todėl mano, kad „Renault Laguna“ išvažiavo degant raudonam signalui;
- liudytojo O. B. parodymais, jog kovo 8 d. maždaug apie 17 val. važiuodamas automobiliu nuo prekybos centro „IKI“ Žemaitijos gatve link parduotuvės „Putinas“ pirmąja eismo juosta pastebėjo pilkos spalvos automobilį „BMW“, kuris didesniu nei leistina greičiu pravažiavo pro jį persirikiuodamas tai į pirmą, tai į antrą juostą, pralenkdamas kelis automobilius. Priartėjęs prie Naftininkų - Žemaitijos gatvių sankryžos, staiga persirikiavo iš antros juostos į pirmą, kirto sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir įvyko eismo įvykis. Pirmoje juostoje priekyje jo buvo dar gal du automobiliai, antroje juostoje prie pat sankryžos stovėjo automobilis, jei kaltinamasis būtų stabdęs, būtų atsitrenkęs į jį. „BMW“ vairuotojas tokiu greičiu važiuodamas, kaip jis važiavo, būtų atsitrenkęs į antroje juostoje stovintį automobilį, kuris būtų išlėkęs į sankryžą, o kadangi buvo laisva pirma juosta, prieš pat šviesoforą jis spėjo persirikiuoti. Pravažiuodamas vėliau sankryžą matė, kad automobilis „BMW“ stovėjo kairėje pusėje kelio, kur gėlių turgelis, o kitas automobilis „Renault Laguna“ - nuo „Putino“ pusės. Jis jau buvo kirtęs sankryžą, bet stovėjo ant šaligatvio. Tuo metu jau buvo užsidegęs raudonas signalas;
- liudytojos J. G. parodymais, jog 2011 m. kovo 8 d. ji važiavo kaltinamojo vairuojamame automobilyje, sėdėjo priekyje. Važiavo Žemaitijos gatve link „Putino“, netoli „Putino“, gal septynių metrų nuo šviesoforo atstumu matė mirksint šviesoforo žalią signalą. Kai mirksėjo žalias, jie dar važiavo, išgirdo trenksmą, pamaniusi, jog sprogo padanga;
- liudytojos M. M. parodymais, jog kovo 8 d. važiavo automobiliu „BMW“ link „Putino“, matė degant žalią šviesą. Tuo momentu buvo nusisukusi į anūkes ir nebesupratusi, kas įvyko, galvojusi, kad sprogo padanga;
- liudytojos S. Ž. parodymais, jog apie įvykį žino iš V. Š., kuris pasakė, kad automobilis sudaužytas, dėl automobilio pretenzijų nereiškia;
- liudytojo E. F. parodymais, jog prieš eismo įvykį jis stovėjęs „IKI“ aikštelėje, priešais parduotuvę „Superneto“ ir matė, kad „BMW“ išsisuko nuo Tirkšlių pusės ir važiavo link parduotuvės „Putinas“. Iš pradžių važiavo vidurine juosta, ten dar buvo mašina, po to pervažiavo į pirmą juostą ir važiavo tiesiai. Belikus kokiems 4-5 metrams pradėjo blykčioti žalias signalas, bet, jo manymu, „BMW“ vairuotojas turėjęs suspėti. Važiavo tiesiai ir atsitrenkė į tvorelę. Kai atsitrenkė į tvorelę, dar tebeblykčiojo žalias signalas, nes viskas įvyko sekundės laikotarpyje, jam buvo belikę 3-4 metrai, važiavo apie 60 km/h greičiu. Pirma juosta nevažiavo automobiliai;
- 2011 m. kovo 8 d. autoavarijos vietos schema, kurioje užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Žemaitijos – Naftininkų gatvių sankryža (1 t., b. 1.9 );
- 2011 m. kovo 8 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog eismo įvykis įvyko Žemaitijos – Naftininkų gatvių reguliuojamoje sankryžoje, automobilis „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą; automobilis „Renault Laguna“ priekine dalimi įvažiavęs į PC „Putinas“ stovėjimo aikštelės išvažiavimą į Žemaitijos gatvę (1 t., b.l. 10-20);
- 2011 m. kovo 8 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog a/m „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) suskilęs priekinis stiklas, variklio dangtis, abu priekiniai sparnai, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinio numerio ženklas, priekiniai žibintai su porūkiais, kairės pusė slenksčio apdaila, dešinės pusės užpakalinis sparnas, dešinės pusės užpakalinės durelės, dešinės pusės slenksčio apdaila, suveikė oro pagalvės (1 t., b. l. 21);
- 2011 m. kovo 8 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog a/m „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini) suskilęs priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas su porūkiais, abu priekiniai sparnai, kairės pusės priekinis ratas, kairės pusės priekinės durelės, kairės pusės priekinis statramstis, kairės pusės slenkstis, kairės pusės galinis sparnas, užpakalinis bamperis, kairės pusės galinis porūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, suveikė oro pagalvės (1 t., b. l. 22);
- 2011 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvada Nr. G 65/11(13), kurioje konstatuota, jog V. B. nustatyta kairio raktikaulio išnirimas, stovis po repozicijos; padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu, galimai autoįvykio metu; raktikaulio išnirimas sukelia sveikatos sutrikdymą ne daugiau negu 10 dienų; sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 67);
- 2011 m. birželio 6 d. UAB „Eismo sauga“ raštu, kuriame nurodyta, jog 2011 m. kovo 8 d. Mažeikių mieste Žemaitijos ir Naftininkų gatvių sankryžoje šviesoforų signalai veikė pagal nuolatinę įrengimo metu nustatytą programą, kurioje signalų trukmės yra tokios: Žemaitijos gatvėje žalias signalas – 35 sekundės, geltonas signalas – 3 sekundės, raudonas signalas – 20 sekundžių; Naftininkų gatvėje raudonas signalas – 35 sekundės, geltonas signalas – 3 sekundės, žalias signalas – 20 sekundžių. Šviesoforų signalų seka tokia: žalias, geltonas, raudonas (2 t., b. l. 51);
- 2011 m. spalio 21 d. ekspertizės aktu Nr.11K-406(11), kuriame konstatuota, jog nagrinėjamo įvykio metu į per važiuojamųjų dalių sankirtą savo judėjimo kryptimi tiesiai važiavusio automobilio „Renault Laguna“ kairiojo šono priekinę dalį priekinės dalies dešine puse atsitrenkė automobiliui „Renault Laguna“ iš kairės, per važiuojamųjų dalių sankirtą tiesiai važiavęs automobilis „BMW 530“. Susidūrimo metu automobilis „Renault Laguna“ pasisuko laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir nuo susidūrimo vietos toldamas (bloškiamas) automobilio „BMW 530“ judėjimo prieš įvykį kryptimi įstrižai į priekį ir į dešinę, kairiojo šono užpakaline dalimi atsitrenkė į automobilio „BMW 530“ dešiniojo šono užpakalinę dalį. Toldamas nuo susidūrimo vietos automobilis „BMW 530“ judėjo įstrižai į priekį ir į kairę prieš įvykį buvusios judėjimo krypties atžvilgiu bei sustojo priekinės dalies kaire puse atsitrenkęs į jo judėjimo prieš įvykį kryptimi už važiuojamųjų dalių sankirtos, palei kairįjį važiuojamosios dalies kraštą esantį atitvarą. Susidūrimo su automobiliu „Renault Laguna“ metu automobiliui „BMW 530“ buvo apgadinta priekinės dalies dešinioji pusė ir dešiniojo šono užpakalinė dalis, o atsitrenkiant į atitvarą buvo apgadinta automobilio „BMW 530“ priekinės dalies kairioji pusė (2 t., b. l. 66-71).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Bylos duomenimis, t. y. nukentėjusiojo V. B., liudytojų G. G., R. E., O. B., A. A., G. Z. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kt. įrodymais byloje neginčijamai nustatyta, jog K. V. Š. reguliuojamoje sankryžoje, kurioje susikerta Žemaitijos ir Naftininkų gatvės, pažeisdamas kelių eismo taisykles automobiliu „BMW 530“ įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, susidūrė su nukentėjusiojo V. B. vairuojamu automobiliu „Renault Laguna“ ir eismo įvykio pasekoje V. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ekspertizės akte ekspertas nurodė, jog techniniu požiūriu automobilio „BMW“ vairuotojas turėjo, esant susidariusiai aplinkybei, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti. Kaltinamasis teigė, jog, matydamas, kad blykčioja žalias signalas, vietoje to, kad sulėtintų greitį, dar padidino jį ir įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.
Nors kaltinamasis K. V. Š. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltu neprisipažino ir teigė sankryžą kirtęs degant žaliam šviesoforui, teismas tokius jo parodymus atmeta ir vertina kaip gynybinę versiją, kurią paneigia jau minėti įrodymai. Teismas atmeta liudytojų E. F. ir P. L. parodymus ir jais nesiremia, nes P. L. paties autoįvykio aplinkybių nematė, o E. F. parodymai grįsti manymu bei hipotezėmis.
Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių, kad būtent dėl V. Š. padarytų KET 9 ir 78.11 (raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą) punktų pažeidimų įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata, t. y. V. Š. veika buvo autoavarijos metu kilusių pasekmių priežastis, todėl jis baustinas už LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą.
V. Š. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam V. Š. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (neatsargus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamas nerūpestingumas – kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra gana jauno amžiaus, bedarbis.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo V. Š. asmenybę, į tai, jog teisiamas pirmą kartą, jam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis - bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos už neatsargų nusikaltimą vidurkis, nustatant šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą (BK 54 straipsnis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).
BK 281 straipsnio sankcijose įtvirtinta alternatyvių bausmių sistema įpareigoja teismą kiekvienu atveju kaltininkui skirtiną bausmę parinkti apvarsčius visų sankcijoje numatytų bausmių skyrimo galimybę, pradedant nuo švelniausios iš jų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Byloje yra duomenys, jog nusikaltimo padarymo metu V. Š. tris kartus (2010-03-25, 2010-09-12 ir 2011-02-23) yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be to nuo 2007 m. iki 2010 m. kovo mėnesio jis buvo baustas devynis kartus už KET pažeidimus (2 t., b. l.90-95). Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, jog V. Š. tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.
Išaiškintina V. Š., kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
V. Š. išaiškintinos baudos nesumokėjimo pasekmės: jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 11 d. įsigaliojusio įstatymo redakcija), kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2.500.000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2.500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl – žalos turtui.
Spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atsakovo atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kad V. Š. su civiliniu atsakovu UADB „Seesam Lietuva“ yra sudaręs Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį LT/AKA 0160284 (1 t., b. l. 32-33). Šia sutartimi buvo apdrausta V. Š. civilinė atsakomybė, tame tarpe ir neturtinė žala 2.500 eurų sumai. Byloje yra dokumentai, įrodantys, jog V. Š. vairuojama transporto priemonė „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo techniškai tvarkinga (1 t., b. l.31). Taigi UADB „Seesam Lietuva“, 2010 m. birželio 29 d. sudariusi su V. Š. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 2.500 eurų (8.632 Lt) sumos.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusysis V. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad jo sūnus dėl eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, nes avarijos metu buvo sutrenktas šonas ir klubo sąnarys, dukra po šio įvykio pasidarė baiminga, verksminga. Pažymėjo, jog dėl sūnaus ir dukters patirtų išgyvenimų jis, kaip tėtis, ir jo žmona, kaip motina, besirūpinantys nuo pat gimimo savo vaikais, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, juos kankina dvasiniai išgyvenimai dėl jiems labai brangių vaikų sveikatos būklės dabar ir ateityje bei nežinia dėl to, kokios bus patirtų išgyvenimų pasekmės vaikų gyvenime. Be to, nurodė dirbąs UAB „Mažeikių Fauga“ montuotoju, darbas yra fiziškai sunkus, bet dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis nežinąs, ar galėsiąs toliau dirbti tokį sunkų darbą.
Nukentėjusysis V. B. ieškinyje nurodė dėl eismo įvykio turėjęs 726,71 Lt turtinės žalos: 200 Lt išleidęs pagerintam maitinimui, 300 Lt - transporto išlaidoms ir 226,71 Lt - gydymo reikmėms (vaistų, švirkštų, tvarsliavos įsigijimui). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pateikė tik 226,71 Lt dydžio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, iš atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajam priteistini jo turėti 226,71 Lt netiesioginiai nuostoliai, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis V. B. patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus: penkias dienas gulėjo ligoninėje, buvo nedarbingas. Dėl to teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ neturtinė žala yra 5.000 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nukentėjusysis nepateikė medicininių dokumentų, jog dėl eismo įvykio buvo sužaloti jo sūnus bei dukra, todėl nustatant neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodytos minėtos aplinkybės nevertintinos. Nukentėjusiajam V. B. padarytą žalą visiškai padengia draudiko turima išmokėti draudimo išmoka, todėl V. Š. atžvilgiu ieškinys atmestinas (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Civilinio atsakovo UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kurie grindžiami LAT nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-401/2009, LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtintos eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodikos 137 punktu, yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 MGL (BBD) – 1.560,00 (tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt) litų dydžio baudą.
V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.
Išaiškinti V. Š., kad jis privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
V. Š. išaiškinti baudos nesumokėjimo pasekmes: jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ nukentėjusiajam V. B.:
226,71 Lt (du šimtai dvidešimt šeši litai 71 ct) turtinės žalos atlyginimui;
5.000,00 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje dalyje ( ir V. Š. atžvilgiu) ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.