Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini)anksčiau teistas:

- Trakų rajono apylinkės teismo 2005-08-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 1 d., skirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. Trakų rajono apylinkės teismo 2006-05-23 nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

- Trakų rajono apylinkės teismo 2006-12-22 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., skirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2005-08-31 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;

- Trakų rajono apylinkės teismo 2007-09-20 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d., paskirta 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2006-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-02-27 nutartimi paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai;

- Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-13 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

- Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas 45 parų areštu; vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 30 parų arešto bausmė, kurią, į bausmės laiką įskaičius kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, laikomas atlikusiu;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P., 2014-05-16, apie 21.20 val., prie vandens bokšto, esančio Stoties gatvėje, Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje, Kaišiadorių r. sav., asmeninio konflikto metu tyčia sudavė ranka tris smūgius nukentėjusiajai K. Z. į veido sritį ir taip padarė jai dvigubą apatinio žandikaulio lūžį dešinio kampo ir kūno 33, 34 dantų srityje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. Z. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2014-05-16 Žaslių geležinkelio stotyje susitiko su K. Z., jie susiginčijo, K. Z. pradėjo isterikuoti, todėl jis jai trenkė, kad apsiramintų. Pataikė į žandikaulį, K. Z. pradėjo bėgti kraujas. Tik vėliau iš K. Z. sužinojo, kad jai sulaužytas žandikaulis. Po šio įvykio su K. Z. nebendravo apie 1,5 mėnesio. Jis K. Z. atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą – sumokėjo už vaistus. Kaltinamasis nurodė, kad K. Z. žandikaulio sulaužyti nenorėjo, bet taip išėjo. Pripažįsta Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį. Dėl padarytų veiksmų gailėjosi, prašė teismo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Nukentėjusioji K. Z. parodė, kad ji pretenzijų kaltinamajam dėl nagrinėjamo įvykio neturi, kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji K. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2014 m. gegužės 16 d., apie 20 val., ji kartu su draugais M. M. bei jos draugu L., kurio pavardės nežino, atvyko traukiniu į Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietę, kur ruošėsi užeiti pas pažįstamus į svečius. Kadangi lauke buvo geras oras, jie prieš tai nutarė trise nueiti pabūti prie vandens bokšto. Jie ten tiesiog sėdėjo ir šnekučiavosi. Apie 21.30 val. prie jų nuo gyvenvietės pusės atėjo jos buvęs draugas A. P., kuris, jos manymu, buvo blaivus. Ji su A. buvo išsiskyrusi prieš kokias dvi savaites. Su A. draugavo daugiau nei metus. A. pradėjo ją kolioti negražiais žodžiais, matėsi, kad jis yra įtūžęs, piktas, agresyviai nusiteikęs. Jai stovint A. priėjęs prie jos ranka du kartus trenkė į dešinę veido sritį ir vieną į kairę. Gal A. būtų mušęs ir toliau, tačiau įsikišo L., kuris gynė ją nuo A. Dar pasikoliojęs A. nuėjo ta pačia kryptimi, kuria ir atėjo. Ar stovėjo koks nors automobilis, ar kokie nors dar asmenys, kurie lauktų A., ji nematė. Po smūgių jai iš burnos bėgo kraujas ir klibėjo vienas dantis, tačiau didelio skausmo iš karto nejuto. Kadangi ji su savimi neturėjo telefono, todėl M. paskambino jos seseriai A. Z. ir pasakė, kas nutiko. Į Kaišiadoris visi trys grįžo traukiniu, kuris jau buvo paskutinis, apie 22 val. Važiuojant namo ji paskambino savo seseriai ir sužinojo, kad ji iškvietusi policijos pareigūnus, kurie ją pasitiko Gedimino gatvėje, nulipus nuo geležinkelio laiptų. Kadangi tą vakarą jai labai skaudėjo veidą ir vis bėgo kraujas, todėl ji kreipėsi į Kaišiadorių ligoninės priimamąjį skyrių, o sekančią dieną - į Kauno klinikas, kur jai buvo nustatytas dešinės pusės žandikaulio lūžis. Kaip A. sužinojo, kad ji yra prie vandens bokšto Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje, net neįsivaizduoja, nes nei tą dieną, nei anksčiau su juo nebendravo ir jam apie tai nesakė (I t. b. l. 18, 21, 22-23).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji K. Z. patvirtino savo duotus parodymus ir nurodė vietą, kurioje ji buvo mušama A. P., bei parodė, kaip jis jai sudavė du kartus į veido dešinę pusę bei vieną kartą į kairę veido pusę (I t. b. l. 37-38).

Liudytojas L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. apie gegužės mėn., tiksliai datos neprisimena, apie 16-17 val., traukiniu jis kartu su drauge M. M. bei jos drauge K., kurios pavardės nežino, atvažiavo į Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietę prie vandens bokšto. Jis gėrė alų, o merginos sidrą. Matė, kaip K. nuėjo į šalį ir su kažkuo kalbėjosi telefonu. Suprato, kad ji kalbasi su savo draugu, kuris už kokių 30 min. atvažiavo. K. savo vaikiną vadino K. vardu, kurį pažįsta iš matymo ir su juo susipažinęs prieš kokius 1,5 metų. K. paprašė leisti jam pasikalbėti su K., todėl jis su M. nuėjo į šalį. Matė, kad jie abu kalbėjosi, kažko barėsi. Matė, kaip K. stūmė K., kuris parkrito ant žemės kartu su K.. Jie gulėdami ant žemės grūmėsi ir K. šaukė. Todėl jis priėjęs prie jų K. liepė liautis, tačiau šis atkirto, kad tai ne jo reikalas, kad jis nesikištų. Kai pamatė, kad K. bučiuojasi su K., jis su M. nuėjo į traukinių stotį. Po kokių 20 min. atėjo ir K., kuri verkė, matė, kad jai iš lūpos bėga kraujas, skundėsi dantų skausmais. K.sakė, kad ji susimušė su K.(I t. b. l. 40).

Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės mėn., tiksliai datos neprisimena, apie 16 val., traukiniu kartu su draugais K. Z. bei L. A. atvažiavo į Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietę, prie vandens bokšto. K. nuolat skambino jos draugas A. P.. K. buvo susinervinusi ir nenorėjo su juo kalbėtis. Tačiau po įkyrių skambučių ji atsiliepė A. ir su juo kalbėjosi, paėjusi į šoną. Vėliau prie vandens bokšto atvažiavo ir A. P.. Jis iš mašinos išlipo su ramentais, tačiau pamatęs K., juos numetė į šalį ir pradėjo bėgti link jos. A. buvo piktas, įtūžęs. Jis su K. nuėjo į šalį pasikalbėti. Apie ką jie kalbėjosi, ji negirdėjo. K. prie jų sugrįžo už kokių 3 min., o paskui ją atėjo ir A., kuris jai sakė, kad dar nebaigė kalbėti. Todėl abu vėl nuėjo į šalį. Ji matė, kaip A. suėmė K. už pečių ir ją keletą kartų papurtė. K. jį nustūmė nuo savęs. Jie abu barėsi, K. A. sakė, kad ją paliktų ramybėje, o A. siūlė jai kažkur kartu važiuoti. A. P. K. Z. ranka kartą trenkė į dešinę veido sritį. Tada A. paprašė jų, kad jį paliktų su K. vienus. Po kokių 10 min. išgirdo šaukiant K., kad A. prie jos nelįstų. Kai K. atėjo prie jų, ji matė, kad jai iš burnos bėga kraujas ir rodė A., sakydama, kad pažiūrėtų, ką jis jai padarė. A. K. atsiprašinėjo ir sakė, kad čia nieko baisaus nėra, tik kad praskėlęs lūpą. K. verkė. Kai jie susiruošė į stotį, A. K. grasino, kad jai bus blogai, jei ši kur nors kreipsis. K. skundėsi, kad jai skauda dantis ir ji negalinti sukasti. Dar tą patį vakarą iš K. sužinojo, kad jai yra lūžęs žandikaulis. K. A. vadina K. vardu, kadangi jis, susipažinęs su K., taip save pristatė. Po šio įvykio A. buvo susisiekęs su ja telefonu ir jai grasino, kad jei ji policijai pasakys, kas nutiko prie vandens bokšto, tai jai bus blogai, nes jis ją pridurs ar pripjaus (I t. b. l. 44-45).

Liudytoja A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. gegužės mėn., tiksliai datos neprisimena, apie 18-19 val., jai paskambino sesuo K. ir pasakė, kad išėjusi susitikti su savo drauge M. Apie 21 val. ji pati paskambino K., nes ilgai neparėjo namo, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Tuomet ji paskambino M. Kai ši atsiliepė, ji girdėjo, kaip K. šaukė, spiegė. M.jai pasakė, kad K.muša jos draugas A. P. Žaslių geležinkelio stotyje. Ji išsigandusi paskambino policijai, sužinojusi, kad K. traukiniu grįžta namo. Ji K. laukė kartu su policijos pareigūnais prie geležinkelio tilto Gedimino gatvėje Kaišiadorių m. Ji atėjo viena, matė, kad jos burna kruvina, ištinęs dešinysis žandas. Ji verkė, sakė, kad jai labai skauda. K. pasakojo, kad Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje A. P. jai kelis kartus trenkė į veidą (I t. b. l. 47-48).

Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vaikiną, vardu A., pažįsta, jo pavardės nežino. Žino, kad jis gyvena Elektrėnuose. A. paprašytas jis jį nuveždavo pas merginą, vardu K., į Kaišiadorių m. 2014 m. gegužės mėn., tiksliai datos nežino, apie 15-16 val., jam paskambino A. ir paprašė jį nuvežti į Kaišiadoris. K. namuose nerado, važiuojant atgal, A.su kažkuo kalbėjosi telefonu. Po pokalbio A.paprašė jį nuvežti į Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietę, kur jis nuėjo link vandens bokšto. Prie vandens bokšto girdėjo triukšmą, žmonių balsus. Po kokių 15 min. nuo vandens bokšto gatve pamatė einančių jaunuolių grupelę, tarp kurių buvo ir A. su K. A. buvo susinervinęs, o K. apsiverkusi ir lygtai buvo kruvina jos burna. Tuomet jis grįžo namo ir daugiau A. nematė (I t. b. l. 49- 50).

Specialisto išvadoje Nr. G 1497/14(02) konstatuota, kad K. Z. dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžio dešinio kampo ir kūno 33,34 dantų srityse padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 30). Teismo vertinimu, specialisto išvadoje užfiksuoti K. Z. sužalojimai iš esmės atitinka kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiosios K. Z. parodymus apie kaltinamojo A. P. suduotus smūgius pagal jų sudavimo vietą - veidą, dėl to nukentėjusios ir kaltinamojo parodymais pagrindo netikėti nėra. Be to, specialisto išvadoje nurodytą K. Z. sužalojimų pobūdį patvirtina ir liudytojų parodymai.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. Z. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris ją sumušė 2014-05-16 (I t., b. l. 31-33).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas L. A. atpažino A. P. kaip K. Z. draugą, kurį ji vadino "K." (I t., b. l. 41-43).

Iš 2014-06-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie vandens bokšto, esančio Stoties gatvėje, Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje, Kaišiadorių r. (I t., b. l. 6).

Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai iš esmės sutampa ir neprieštarauja specialisto išvadai, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamojo A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas tyčinis nesunkud nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes A. P., 2014-05-16, apie 21.20 val., prie vandens bokšto, esančio Stoties gatvėje, Žaslių geležinkelio stoties gyvenvietėje, Kaišiadorių r. sav., asmeninio konflikto metu tyčia sudavė ranka tris smūgius nukentėjusiajai K. Z. į veido sritį ir taip padarė jai dvigubą apatinio žandikaulio lūžį dešinio kampo ir kūno 33, 34 dantų srityje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. Z. sveikatą.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis A. P. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas pažymi, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino tik teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo atsisakęs duoti bet kokius parodymus, iki šiol kaltinamasis nėra atlyginęs žalos Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą ir teismui nebuvo pateikta jokio susitarimo su paminėtu civiliniu ieškovu nurodytos žalos atlyginimo klausimu. Be to, būtinoji sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui - pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį manymą gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, atsižvelgiama į jo asmenybę. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, nes kaltinamojo teistumas yra neišnykęs, anksčiau jis ne kartą teistas už apysunkius tyčinius nusikaltimus, tame tarpe – ir už smurtinio pobūdžio.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaltinamasis anksčiau 5 kartus teistas už tyčinius apysunkius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikaltimą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, nukentėjusioji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, nustatytinas artimesnis sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teismas, įvertinęs visą baudžiamojoje byloje surinktą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam A. P. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis A. P. prisipažino esantis kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 285,24 Eur (984,89 litų) ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios teikiant K. Z. sužalojimo gydymo paslaugas, atlyginimo (I t., b.l. 66). Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad žala yra padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir padaryta turtinė 285,24 Eur žala priteistina iš kaltinamojo A. P. (Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma (II t. b. l. 111), jog kaltinamajam A. P. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 57,90 Eur. Tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog, tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 57,90 Eur – iš kaltinamojo A. P. nepriteistinos (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę A. P. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 21 d.

Paskirti A. P. kardomąją priemonę – suėmimą - iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. P. 285,24 eurus Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo A. P. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.