Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-21 · Civilinė byla Nr. 2A-993-392/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
2A-993-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-10283-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas
K. D.
Ieškovas
R. D.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-993-392/2012Proceso Nr. 2-01-3-10283-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2012 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant atsakovei K. D., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-43-127/2011 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei K. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui sumažinimo, institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. D. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-07068-127/2005 patvirtintos ginčo šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl nepilnamečio sūnaus L. D. išlaikymo ir nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės sumažinti ieškovo sūnui teikiamo išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, dydį nuo 2.000 Lt iki 600 Lt per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad paskutiniaisiais metais iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, nes jo valdytai UAB „Akelotė ir Ko“ buvo iškelta bankroto byla, šiuo metu ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) vadybininku ir gauna minimalų, neišskaičiavus mokesčių, 800 Lt darbo užmokestį, (duomenys neskelbtini) jam gimė dar vienas sūnus J., ieškovas grąžina būsto paskolą bankui, turi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

Atsakovė K. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, vengia mokėti priteistą išlaikymą slėpdamas savo turtą bei pajamas, yra įsiskolinęs didžiulę sūnui priklausančio išlaikymo sumą. Tai, kad ieškovas yra paėmęs kreditą nuosavam būstui įsigyti, laidavo už jo valdytos UAB „Akelotė ir Ko“ įsiskolinimus ir juos užtikrino nuosavu turtu, netiesiogiai patvirtina ieškovo gaunamas didesnes pajamas. Atsakovė nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikia skirti 2.980 Lt išlaikymą. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį, ir prašė teismo ieškinį atmesti.

L. D., išklausytas teismo posėdyje, paaiškino, kad gyvena su mama, bet būna ir pas tėtį, turi tėčio bute atskirą kambarį. Abu tėvai jam duoda kišenpinigių. L. mėgsta sočiai pavalgyti, greitai sunešioja batus, džinsus, todėl jam reikia dažnai atnaujinti aprangą. Jis turi visus reikalingus daiktus. L. mokosi S. Daukanto gimnazijoje, lanko tinklinio užsiėmimus, sporto klubą „Forum“, laisvalaikį leidžia su draugais, eidamas į kiną ir kavines, vasarą su mama buvo Klaipėdoje ir Palangoje, o su tėčiu Nidoje, žiemą su tėčiu slidinėjo Austrijoje. L. nuomone, tėtis gyvena gerai ir nieko jam netrūksta. Mama taip pat nesiskundžia, kad namuose trūktų pinigų. Kiek per mėnesį mama skiria lėšų L. išlaikymui, nežino. L. klausęs tėčio, kodėl jis nemoka priteisto išlaikymo, į tai tėtis sakydavęs, kad neturi pinigų. L. tiki savo tėčiu.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo šalių sūnus L. gyvena su motina, kuri geriau žino sūnaus poreikius ir daro viską, kad sukurti savo sūnui sveiką, saugią ir normalią aplinką, ko negalima pasakyti apie tėvą. Ieškovas, atstovės nuomone, gauna didesnes pajamas, nes už minimalią algą negalėtų sau leisti atostogauti Nidoje, duoti kišenpinigių L. lankytis kavinėse.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-07068-127/2005 nepilnamečio L. D. išlaikymo dalyje ir priteisė iš ieškovo R. D. išlaikymą sūnui po 750 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnus pilnametystės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovo dabartinė turtinė padėtis lyginant su turtine padėtimi 2005 metais, kai buvo priimtas prašomas pakeisti teismo sprendimas, iš esmės pablogėjo, žlugus verslui jis neteko pajamų, turto, įsiskolino kreditoriams, nes ekonominės krizės metu stengėsi apsaugoti ir išsaugoti nuo bankroto UAB „Akelotė ir Ko“. Atsakovė neįrodė, kad tokio pablogėjimo priežastys buvo neapgalvoti ieškovo veiksmai ar noras išvengti išlaikymo sūnui mokėjimo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovui 2009-07-17 gimė dar vienas sūnus J., kurį ieškovas taip pat privalo išlaikyti. Nepaisant to, teismas nustatė, kad ieškovo gyvenimo būdas rodo, jog jo pajamos yra kur kas didesnės nei nurodomos oficialiai, todėl, atsižvelgdamas į sūnaus L. prioritetines teises ir interesus, teismas sprendė, kad ieškovas turėtų mokėti kas mėnesį sūnui 750 Lt dydžio išlaikymą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat sprendė, kad tokio paties dydžio 750 Lt išlaikymą turėtų skirti sūnui ir atsakovė. Teismas nenustatė pagrindo perkelti didesnę sūnaus išlaikymo išlaidų naštos dalį ieškovui. Teismo manymu, protingi ginčo šalių sūnaus poreikiai gali būti patenkinti išleidžiant per mėnesį 1.500 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė K. D. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. D. ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad jau anksčiau ieškovas kelis kartus yra kreipęsis į teismą dėl sūnui L. priteisto išlaikymo sumažinimo, taip pat dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, tačiau visais atvejais ieškovo reikalavimai buvo atmesti (civilinių bylų Nr. N2-7692-55/2006; N2-78-131/2010). Nurodytose bylose ieškovas teikė visiškai priešingus paaiškinimus dėl savo turtinės padėties ir pareigos išlaikyti kitą sūnų J. Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo šias bylas prijungti prie nagrinėjamos bylos, tačiau teismas nemotyvuotai atsisakė tai padaryti. Todėl atsakovė teikė teismui nurodytų bylų dalies medžiagos kopiją, tačiau teismas šiuos įrodymus taip pat atsisakė priimti. Tai užkirto kelią atsakovei teikti jos atsikirtimus patvirtinančius įrodymus, o teismas prarado galimybę kuo objektyviau nagrinėti šią bylą. Atsakovės manymu, ieškovas, nuolat kreipdamasis į teismą dėl klausimų, susijusių su sūnaus L. išlaikymu, bando išvengti savo paties prisiimtų bei įstatymo imperatyvia forma nustatytų įpareigojimų išlaikyti sūnų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas išlaikymo sūnui visą laikotarpį nuo prašomo pakeisti teismo sprendimo priėmimo beveik neteikė ir jo įsiskolinimas 2010-09-01 sudarė 72.911,43 Lt, o 2011-11-01 – 102.737,35 Lt. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl vengimo išlaikyti sūnų buvo nutrauktas, esą, nustačius, kad išlaikymas, nors ir ne tokio dydžio, koks priklauso, yra mokamas. Tuo savo sprendimą motyvavo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau, atsakovės teigimu, išlaikymas buvo mokamas gerokai mažesnio dydžio ir tai buvo daroma ne paskutiniu metu, kaip teigia ieškovas, dėl jo pakitusios turtinės padėties, bet nuo pat prašomo pakeisti teismo sprendimo priėmimo ir tik dėl to, kad ieškovas tai daro sąmoningai, tyčia ignoruodamas vaiko interesus. Atsakovės teigimu, vertindamas šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą. Nors sprendime ir nurodoma, kad „ieškovo gyvenimo būdas rodo, jog pajamos yra kur kas didesnės nei nurodomos oficialiai“, tačiau ši išvada nesudarė pagrindo ieškiniui atmesti. Atsakovė manymu, ieškovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui, o teismas šios aplinkybės neįvertino. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad būtent ieškovas, o ne atsakovė, neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki ar blogesnė už atsakovės turtinę padėtį. Atsakovės teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas dirbtinai blogino savo turtinę padėtį. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas vykdo savo pareigą išlaikyti kitą nepilnametį sūnų J., o jei vykdo, tai kokioje apimtyje. Anot atsakovė, šis motyvas yra tik formalus, nes išlaikytinių turėjimas ir išlaikymo jiems teikimas yra visiškai skirtingi dalykai. Atsakovės įsitikinimu, sumažindamas išlaikymo dydį iki 750 Lt, t. y. daugiau nei 2,5 karto, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį. Teismas, mažindamas išlaikymą, savo išvadų nepagrindė teisiškai reikšmingais, praeityje egzistavusiais faktais, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kurie yra svarbūs siekiant nustatyti, ar iš tiesų ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, ar jis šia savo teise nepiktnaudžiauja. Šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai nurodė, kad ieškinys neatitinka nepilnamečio interesų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismo sprendime nenurodoma, kodėl būtent nuo ieškinio pateikimo teismui datos mažinamas išlaikymas. Atsakovės manymu, tai nėra teisinga, nes pažeidžia teisėtus nepilnamečio interesus bei lūkesčius tikėtis teismo sprendimu priteisto išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. D. prašo atsakovės K. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neprijungė ir nevertino byloje atsakovės teiktų įrodymų, susijusių su visiškai kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis teiktais ieškiniais ir proceso dalyvių paaiškinimais. Šie paaiškinimai gali patvirtinti ieškovo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes buvusias tuo metu, kada jie teikti, tuo tarpu šioje byloje ieškinys pateiktas vėliau ir bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovo turtinė padėtis po ieškinio pateikimo. Teismas teiravosi atsakovės, ką ji sieks pagrįsti teikiamais įrodymais. Atsakovė ketino įrodinėti ieškovo turtinę padėtį. Teismas įvertino šias aplinkybes ir nurodė motyvus, kodėl teikiami įrodymai neprijungiami. Ieškovas pažymėjo, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai apie išlaikymo įsiskolinimą patvirtina ieškinio faktinį pagrindą – išlaikymo skola didėja ieškovui neišgalint mokėti 2.000 Lt išlaikymo kas mėnesį dėl pasikeitusios turtinės padėties. Ieškovo teigimu, teismas rašytinių įrodymų pagrindu visiškai pagristai konstatavo, kad ieškovo dabartinė turtinė padėtis lyginant su turtine padėtimi 2005 metais, iš esmės pablogėjo, nes žlugus verslui jis neteko pajamų ir turto, įsiskolino kreditoriams, stengdamasis ekonominės krizės metu išsaugoti UAB „Akelotė ir Ko“ verslą. Aplinkybę, kad ieškovas neatliko jokių veiksmų sąmoningai vengdamas sūnaus išlaikymo, patvirtino ir ikiteisminis tyrimas bei jame priimtas procesinis sprendimas. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis dėl esminio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, nurodo, neva, ieškovas sąmoningai atliko veiksmus prisiimdamas didžiulius įsipareigojimus ir vengdamas juos vykdyti, tačiau tokioms, bylos aplinkybėms prieštaraujančioms, prielaidoms pagrįsti ji neteikia jokių motyvų ir įrodymų. Ieškovo vertinimu, šios atsakovės prielaidos prieštarauja protingumo principui ir sveikam protui. Ieškovas sutiko su teismo išvada, kad atsakovė per daug išlaidauja sūnui, o lėšos skiriamos ne sūnaus lavinimui ar papildomam ugdymui. To atsakovė ir neginčija. Ieškovas taip pat nurodė, kad nustatydamas jo turtinės padėties esminį pasikeitimą, teismas įvertino visumą byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių tiek ieškovo pajamas, tiek turtą bei įsipareigojimus (taip pat ir naujai gimusio sūnaus J. atžvilgiu), tai sudarė pagrindą išvadai apie šios padėties pasikeitimą. Atsakovė, teigdama, kad teismas neįvertino ieškovo pastangų ir galimybių turėti didesnes pajamas, pati neanalizuoja jo situacijos ir tariamų galimybių. Ieškovo finansinė situacija šiuo metu, lyginant su tuo laikotarpiu, kai jis sūnui L. įsipareigojo teikti 2.000 Lt išlaikymą, labai pablogėjo ir prireiks laiko jai pagerėti. Teismas tik dalinai patenkino ieškinį, tokiu būdu faktiškai tiek motyvuojamoje, tiek rezoliucinėje dalyje atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus institucijos išvadą, todėl formalus pažeidimas (tai, kad motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje nepaminėta pati išvada) neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Trečiasis asmuo E. B. atsiliepimu prašė atsakovės K. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patvirtino, kad jos ir ieškovo turtinė padėtis paskutiniu metu sunki.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-07068-127/2005 buvo nutraukta ginčo šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad ieškovas R. D. nepilnamečio sūnaus L. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį skirs po 2.000 Lt (t. I, b.l. 9-12). Ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašė sumažinti nurodytu teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui nuo 2.000 Lt iki 600 Lt per mėnesį (t. I, b.l. 3-6, t. II, b.l. 121). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir išlaikymą sūnui sumažino iki 750 Lt (t. II, b.l. 127-130).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės. Šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį ir formą nustatantis teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu šį sprendimą pakeisti (CK 3.201 straipsnis). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo jis buvo nustatytas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų ir jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą.

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ieškovo turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo dabartinė turtinė padėtis lyginant su padėtimi 2005 metais, kai buvo priimtas prašomas pakeisti teismo sprendimas, iš esmės pablogėjo, dėl ko būtina dabar sumažinti šiuo teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovo įsteigtai UAB „Akelotė ir Ko“ (t. I, b.l. 199-202) ir jo kaip vienintelio akcininko valdytai bendrovei 2009-10-27 iškelta bankroto byla (t. I, b.l. 154, 157-159), todėl jis neteko tų pajamų, kurias gaudavo ir tikėjosi gauti 2005-12-20 įsipareigodamas skirti ginčo šalių sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį po 2.000 Lt. Bendrovei pareikšti 2.770.162,62 Lt kreditoriniai reikalavimai, paskirtas bankroto administratorius, bendrovė jokios veiklos nebevykdo. Pagal bylos duomenis ieškovas turi asmeninių finansinių įsipareigojimų UAB „Prioro įrašų grupei“ (t. I, b.l. 134), AB „Swedbank“ (t. I, b.l. 155, 257-286), UAB „Swedbank lizingas“ (t. I, b.l. 156), RAB „1C:Multimedia Baltic“ (t. I, b.l. 240-256). Vykdant skolų išieškojimą 2010-08-12 iš varžytynių buvo parduotas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui įkeistas ieškovo asmeninis turtas (t. I, b.l. 191-193). Tikrinant, kokį turtą Latvijos Respublikoje turi ieškovas, paaiškėjo, kad 2006-04-07 ieškovas įgijo butą (duomenys neskelbtini), tačiau 2010-06-21 jį pardavė, grąžino paskolą ir sumokėjo kitus mokesčius AS „Swedbank“ (t. II, b.l. 70, 73-74, 76). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovas moka paskolą bankui už įsigytą butą (duomenys neskelbtini), garažą ir 1105/23980 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 162-174). Taigi, ieškovo turimi įsipareigojimai yra labai dideli ir ženkliai viršija jo turimą turtą. Be to, (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė dar vienas sūnus J. D., kurio išlaikymui ieškovas su savo sutuoktine E. B. skiria 820-850 Lt (t. I, b.l. 8, 236). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šio sūnaus neišlaikytų, to neįrodė ir atsakovė. Tuo tarpu E. B. nurodė, kad išlaikymo pareigą ieškovas šiuo metu vykdo tinkamai (t. II, b.l. 197-198).

Teisėjų kolegija vertina kritiškai atsakovės samprotavimus, kad ieškovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, tyčia ignoruodamas ginčo šalių sūnaus interesus, kadangi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-08 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (t II, b.l. 103) konstatuotos visiškai priešingos aplinkybės, t. y. tai, kad ieškovas tyčia nevengia mokėti išlaikymo ginčo šalių sūnui, išlaikymo įsiskolinimas atsirado dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie suteiktų pagrindą teisėjų kolegijai suabejoti šiuo oficialiu įrodymu. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsakovė ikiteisminio tyrimo metu konstatuotų aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė.

Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima spręsti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra blogesnė už ieškovo. Atsakovė dirba puse etato (duomenys neskelbtini) ir gauna 400 Lt darbo užmokestį (t. II, b.l. 94-95, 123), pagal autorinę sutartį dėsto (duomenys neskelbtini) ir gauna 600-800 Lt pajamas (t. II, b.l. 106, 123), nuomoja butą (duomenys neskelbtini), ir gauna 800 Lt (t. I, b.l. 89-90, 123). Atsakovei padeda tėvai ir gyvenimo draugas (t. II, b.l. 122), ji gavo leidimą ir statosi (duomenys neskelbtini), vienbutį gyvenamąjį namą (t. II, b.l. 104-105). Kitų išlaikytinių, išskyrus sūnų, bei įsipareigojimų bankams ar kitiems kreditoriams, priešingai nei ieškovas, atsakovė neturi.

Atsižvelgiant į visą tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi galimybes ir pareigą lygiomis dalimis prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui, vertini kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovo gyvenimo būdas neatitinka jo oficialiai šiuo metu deklaruojamų pajamų, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo dabartinė turtinė padėtis lyginant su padėtimi 2005 metais, kai buvo priimtas prašomas pakeisti teismo sprendimas, iš esmės nepablogėjo. Ieškovo turtinės padėties esminis pablogėjimas siejamas ne su dabartinėmis oficialiomis jo pajamomis, o su tuo, kad žlugus ieškovo verslui, jis neteko pajamų ir turto, kurį turėjo įsipareigodamas skirti savo sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį po 2.000 Lt, taip pat su ieškovo dideliais įsiskolinimais kreditoriams, kurie buvo prisiimti siekiant apsaugoti ir išsaugoti nuo bankroto UAB „Akelotė ir Ko“.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad ginčo šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti 2.980 Lt (t. I, b.l. 109-118), tačiau pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs vaiko poreikius, nustatė, kad ne visos atsakovės nurodytos išlaidos yra būtinos ir priskirtinos jo išlaikymui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sūnaus gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidas turėtų apmokėti būsto savininkas, kad mokestis už interneto paslaugas turėtų būti padengiamas visų juo besinaudojančių asmenų, kad sūnus galėtų sportuoti pigesniame sporto klube, į mokymo įstaigą važiuoti visuomeniniu transportu, labiau tausoti avalynę, drabužius ir pan. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė per daug išlaidauja sūnui. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo šalių sūnaus išlaikymui būtina skirti ir pakanka 1.500 Lt. Toks teismo nustatytas išlaikymo dydis beveik du kartus viršija minimalią mėnesinę 800 Lt algą, kuri teismų praktikoje laikoma išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi. Byloje nenustatyta ir nėra įrodymų, kad ginčo šalių sūnus turėtų kokių nors specialių poreikių ar gabumų, sveikatos sutrikimų, dėl ko jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis nei teismo nustatytas išlaikymas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su civilinėmis bylomis Nr. N2-7692-55/2006 ir N2-78-131/2010 (t. II, b.l. 144-183), nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų ginčo faktinių aplinkybių ir išvadų, kurios pagrįstos šioje byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintais įrodymais. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nes teismo priimtas sprendimas iš esmės šiai išvadai neprieštarauja, be to, ji teismui nėra privaloma.

Atsakovės argumentas, kad išlaikymo dydis neturėtų būti keičiamas nuo ieškinio pateikimo dienos yra nepagrįstas, nes ieškovo turtinė padėtis pasikeitė dar iki ieškinio pateikimo teismui.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Dalia KačinskienėAndrutė Kalinauskienė