Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1 dalį, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

dalyvaujant pareiškėjo A. J. atstovei advokatei Daivai Jurevičienei (prisijungusiai nuotoliniu būdu per ZOOM programėlę),

nedalyvaujant pareiškėjui A. J., suinteresuotam asmeniui A. R., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. J., gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai buvo J. J.-A., A. s. ir J. V., J. d. (po santuokos sudarymo – V. J.), pareiškėjo sesuo – suinteresuotas asmuo šioje byloje – A. R. (J.), gimusi (duomenys neskelbtini), ir šiuos faktus patvirtina gimimo liudijimai, santuokos liudijimas bei santuokos sudarymo įrašas. Pareiškėjo A. J. ir suinteresuoto asmens A. R. motina V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), V. J. sutuoktinis E. A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybės įmonės Registrų centro pažyma apie asmens duomenis.

Valstybės įmonės Registrų centro raštu „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ patvirtinama, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2022 m. liepos 5 d. duomenimis, V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi. Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo raštu „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtinama, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruota transporto priemonė – keleivinis automobilis, markė, modelis – HONDA, CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. 2022 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. S/124 nurodyta, kad po V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla Kauno r. 1-ojo notaro biuro notaro užvesta nebuvo.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjas A. J. po savo motinos V. J. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjas A. J. yra mirusios jo motinos V. J. likusio turto įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Pareiškėjas A. J. kaip palikėjos įpėdinis pagal įstatymą, pradėjo V. J. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis bei liudytojų parodymais patvirtinama, kad po palikėjos V. J. mirties visą turtą, t. y. namų apyvokos daiktus, knygas, paveikslus, dokumentus, kitą kilnojamąjį turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, priėmė pareiškėjas A. J.. Turtu jis naudojasi, valdo, moka mokesčius, susijusius su transporto priemonės draudimu, t. y. iki šiol draudžia mirusiosios mamos vardu registruotą automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tai patvirtina byloje pateiktos draudimo sutartys bei mokėjimo nurodymai.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. J., gimusi (duomenys neskelbtini) (buvusi pareiškėjo sutuoktinė) patvirtino, kad į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes po pareiškėjo motinos V. J. mirties buvo likę tik namų apyvokos daiktai bei automobilis Honda Civic, kuriuo A. naudojasi iki šiol. Jis jį remontuoja, atlieka techninę apžiūrą, moka mokesčius.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. R., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pareiškėjas A. J. – jo mamos brolis. Jų santykiai geri. Po močiutės V. J. mirties liko automobilis ir buvo aišku, kad jis bus A.. Po močiutės mirties tuo automobiliu pareiškėjas naudojosi kaip savo visą laiką.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime bei jo atstovės bei liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po jo motinos V. J. mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Jis rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po V. J. mirties likusį palikimą priėmė jos sūnus A. J.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.