- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2-863-940/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00052-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- J. Ž., V. Ž.
- Kategorijos
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4321-400/2011 m., patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo. Nustatyti, kad sūnaus A. Ž., gim. 2004-09-11, gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. Ž.. T. V. Ž. įsipareigoja dalyvauti sūnaus auklėjime, bendrauti su juo, teikti jam materialinę pagalbą, padėti psichologiškai ir dvasiškai vystytis. J. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatomis įsipareigoja nekliudyti tėvui V. Ž. bendrauti su sūnumi A. Ž.. Šalių bendru geranorišku sutarimu V. Ž. įsipareigoja sūnui teikti materialinį išlaikymą geranoriškai nepriteisiant konkrečios sumos, iki sūnaus pilnametystės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai prašė patvirtinti jų pateiktą susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir patikslintą susitarimą dėl išlaikymo priteisimo. Paaiškino, kad jų sūnus šiuo metu gyvena su motina Anglijoje. Ten lanko ugdymo įstaigą. A. Ž. ten yra sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis, berniukas yra viskuo aprūpintas. Su tėvu berniukas bendrauja, kartu leidžia atostogas. Jokių nesutarimų dėl sūnaus gyvenamosios vietos, auklėjimo, materialinio išlaikymo nekyla. Sutarė, kad A. Ž. tėvas V. Ž., teiks sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nurodytą sumą pervedant į BARKLYS banko sąskaitą.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pateikė išvadą, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Taip pat siūlo sutartyje aptarti konkretų nepilnamečio A. Ž. materialinio išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnio 5 dalies nuostatos buvusių sutuoktinių ar vieno iš jų teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo sieja su esminiu aplinkybių pasikeitimu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-4321-400/2011 m., nutraukus santuoką tarp pareiškėjų bendru abiejų sutikimu, A. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo tėvu V. Ž.. Byloje nustatyta, kad šiuo metu berniukas faktiškai gyvena su savo motina J. Ž.. Ši aplinkybė laikytina esmine sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tėvų bendravimo su vaiku sąlygų pakeitimo, todėl yra pagrindas pakeisti 2011-10-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-73-105/2010 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4 punktą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetas vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaiką yra lygios (Konstitucijos 38 str. 6 d., CK 3.156 str.) - tai reiškia, jog vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. Negalima teikti privilegijų tėvui (motinai) dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat atsižvelgtina į įstatymo nuostatas ir nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į turimus duomenis, į nepilnamečio amžių ir poreikius, susitarimas dėl 250 Lt išlaikymo sumos yra pakankamas tenkinti vaiko poreikius ir įvertinus pareiškėjo galimybes teikti išlaikymą, tenkintinas. Pareiškėjai susitarė, kad sūnus gyvens su motina. Teismui nepateikta duomenų, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų nepilnamečio A. Ž. interesams.
Tuo pačiu teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį į tai, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos, išlaikymo teikimo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263-268, 270, 538 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Pakeisti 2011-10-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4321-400/2011 patvirtintos santuokos nutraukimu teisinių pasekmių sutarties 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. B. J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sutarimu, sūnaus A. Ž., gim. 2004-09-11, a. k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. Ž.. T. V. Ž. įsipareigoja dalyvauti sūnaus auklėjime, bendrauti su juo, teikti jam materialinę pagalbą, padėti psichologiškai ir dvasiškai vystytis. J. Ž. remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsniu įsipareigoja nekliudyti tėvui V. Ž. bendrauti su sūnumi A. Ž.. V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sūnui A. Ž., gim. 2004-09-11, a. k (duomenys neskelbtini) teikti materialinį išlaikymą, mokant kas mėnesį po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į BARKLYS banko sąskaitą. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiantį į infliaciją.“
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.