Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2016m. balandžio 18d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 138 str. 2d. 6p.-1m l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. P., smurtaudama artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. kovo 13d., apie 18³⁰ val, vakare, kaltinamji V. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto su sugyventiniu-pil. A. M. metu, pastarojo atžvilgiu pavartojusi necenzūrinius žodžius, nukentėjusįjį A. M. užsipuolė, kuriam tyčia į veidą metė medinę kaladę, dėl ko padarytų nusikalstamų veikamų prieš nukentėjusiojo asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryta muštinė žaizdelė nosies nugarėlėje, kas nukentėjusiajam A. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji V. P., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad ji su sugyventiniu A. M. gyvena kartu jau apie ketverius metus gyenamajame name, kuris jiems yra patikėtas prižiūrėti, nes jie nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Tikslios datos neatsimena, ji kartu su sugyventinis A. buvo (duomenys neskelbtini), kur uždarbiavo pas žmogų, padėdami išvalyti kanalizacijos šulinį. Už darbą gautus pinigus nusipirko pakuotę alaus. Eidami į namus, gėrė alų. Parėjusi į namus, prisnūdo, o kai atsibudo, paprašė savo sugyventinio dar duoti išgerti alaus, nes matė, kaip sugyventinis vieną butelį alaus paslėpė. Kadangi sugyventinis A. alaus daugiau jai nebedavė, ji ant sugyventinio supyko, nes alus buvo pirktas už bendrai uždirbtus pinigus. Eidama į virtuvę, užkliuvo už netoli krosnies stovėjusios kaladės, dėl ko jai paėmė dar didesnis pyktis. Paėmusi kaladę, nežiūrėdama, kur pataikys, per dešinįjį petį metė į sugyventinio A., buvusio jai už nugaros, pusę. Suprato, kad mesta kaladė gali pataikyti į sugyventinį. Atsigręžusi, pamatė, kad sugyventinis A. laikosi už nosies, iš kurios bėgo kraujas. Suprato, kad jos mesta kaladė pataikė sugyventiniui į veidą. Pats sugyventinis paskambino į policiją greitąją medicinos pagalbą.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji V. P. pilnai prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., jos kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo M. R. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 11-15, 18-19), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-9), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo(b.l. 20-23) ir fotolentele prie minėto pranešimo(b.l. 24), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 25), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 32-33) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamoji V. P. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jos apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo A. M. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. kovo 13d. jis kartu su sugyventine V. P. uždarbiavo pas žmogų, padėdami išvalyti kanalizacijos šulinį. Už darbą gavo 15 eurų, už kuriuos (duomenys neskelbtini), nusipirko pakuotę alaus. Eidami į namus, pakeliui išgėrė tris butelius alaus, o vieną butelį alaus jis namuose paslėpė. Nusnūdusi, sugyventinė V. ėmė reikalauti alaus, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jie vienas kitą koneveikė necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu, jam sėdint ant lovos ir žiūrint televizorių, sugyventinė V. P. metė į jį kaladę, dėl ko jam buvo sužalota nosis. Po konflikto jis pats paskambino į policiją, pranešdamas apie šį įvykį. Sugyventinė V. P., supratusi, kad atvažiuos policija, norėjo išeiti iš namų, tačiau jis sugyventinei neleido išeiti. Atlikus sužalotos nosies rentgenogramą, buvo nustatyta, kad nosis nelūžusi, o tik buvo deformuota po seno lūžio(b.l. 11-15).

Iš teisme išvardinto liudytojo M. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2016m. kovo 13d., 18⁵⁰ val., jo budėjimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto adresu: (duomenys neskelbtini), vykti į Ukmergės r., Rizgonių k. Nuvykus į įvykio vietą, policiją kvietęs A. M., kuris buvo neblaivus, paaiškino konflikto aplinkybes, nurodydamas, kad savo sugyventinei V. P. nedavė išgerti alkoholio, po ko ši, supykusi, į jį metė kaladę. Užėjus į kambarį, ant grindų matė kraujo dėmes, o prie lovos gulinčią kaladę. V. P. patvirtino tai, ką buvo pasakęs jos sugyventinis A. M., t.y. kad pastarasis jai nedavė išgerti, dėl ko jie susiginčijo ir už tai ji į sugyventinį metė kaladę. Įvykio vietoje buvo nustatytas abiejų konflikto dalyvių neblaivumas. Po to V. P. buvo sulaikyta ir atvežta į Ukmergės raj. PK(b.l. 18-19).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra medinisgyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Įėjus į virtuvę, iš karto po dešine puse durys veda į miegamojo kambarį. Apžiūrint miegamojo kambarį, kur vyko šeimyninis konfliktas, yra matoma lova, ant kurios konflikto metu sėdėjo nukentėjusysis A. M., o šalia lovos guli padėtas nusikaltimo padarymo įrankis, t.y. medinė kaladė. Vieno metro atstumu nuo kaladės link įėjimo į kambarį, ant grindų yra pribėgę kraujo, kada po smūgio į nosį klūpėjo nukentėjusysis A. M.(b.l. 6-9).

Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes. Įvykio vietoje buvo padaryta buvusio sužaloto nukentėjusiojo A. M. fotonuotrauka(b.l. 20-24).

Iš teisme išvardintų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2016m. kovo 13d., 19⁴⁰ val., sulaikytos ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatytos kaltinamosios V. P. fiziologinę būseną, pastarajai buvo nustatytas 2,46 promilės girtumas(b.l. 25, 81).

Iš teisme išvardinto byloje esančio apžiūros protokolo, 2016m. balandžio 21d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo A. M. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam A. M. konstatuotas sužalojimas, t.y. muštinė žaizdelė nosies nugarėlėje, galėjo būti padarytas kietu buku daiktu galimai aptaraimo įvykio metu. Nukentėjusiajam A. M. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 30-33).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2016m. kovo 13d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamosios V. P. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudojant fizinį smurtą prieš kartu gyvenantį sugyventinį-nukentėjusįjį A. M., ko pasekoje šis buvo nežymiai sužalotas, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį vartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 16,04 Eur.(šešiolikos eurų ir 04 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo A. M. gydymo išlaidoms, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 36-39).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pats kaltinamoji V. P. dar ikiteisminio tyrimo metu 2016m. gegužės 23d. UAB „ Medicinos bankas “ Ukmergės klientų aptarnavimo skyriuje, įnešdama grynuosius pinigus, į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 16,04 Eur.(šešiolikos eurų ir 04 eur/ct.) sumą padarytai žalai atlyginti(b.l. 41-42). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebeliko įstatyminio pagrindo spręsti klausimą dėl ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo, todėl Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamosios V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamosios V. P. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajai V. P. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvusi teista už smurtinį nusikaltimą, tačiau šioje byloje ji yra laikytina pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes apkaltinamasis nuosprendis už anksčiau padarytą veiką Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje grupinėje baudžiamojoje buvo paskelbtas 2016m. balandžio 18d., t.y. jau po nusikaltimo žmogaus sveikatai šioje baudžiamojoje byloje padarymo(b.l. 50-62). Kaltinamoji V. P. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas sunkina jos atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamoji V. P. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą neskirti jai realios bausmės, pasižadėdama ateityje daugiau nebenusikalsti. Šią aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nors kaltinamosios V. P. padaryta veika sunkių padarinių ir nesukėlė, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamoji jau nebe pirmą kartą yra teisiama už smurtinius nusikaltimus, atsižvelgiant į kaltinamosios, kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, vedančio amoralų gyvenimo būdą, t.y. pastoviai girtauja, asmenybę, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajai, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, turi būti paskirtina tik griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, kuri yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos bausmės dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina ir paskirtos bausmės dalis pagal ankstesnįjį nuosprendį(LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.). Visgi, įvertinus tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje įvykusio šeimyninio konflikto metu, o baudžiamasis įstatymas teistiems ir turintiems teistumą asmenims nenumato LR BK 75 str. taikymo apribojimų, teismas, kartu atsižvelgdamas ir į paties teismo posėdyje dalyvavusio nukentėjusiojo A. M. išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų sugyventinės-kaltinamosios V. P., su kuria tebegyvena kartu, atžvilgiu taikymo, pasak kurio, jis kaltinamajai dovanoja, su ja dar ikiteisminio tyrimo metu susitaikė ir prašo nebausti realia laisvės atėmimo bausme, laiko, kad kaltinamoji dar yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl gali būti pataisyta ir perauklėtas, ir neizoliavus jos nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu yra tikslinga kaltinamajai V. P. paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą atidėti(LR BK 75 str. 1d.). Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajai V. P., jai yra paskirtini įstatymo numatyti įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistosios elgesiui(LR BK 75 str. 2-4d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamosios V. P. asmenybę, jos, kaip bedarbės, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajai V. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti ją nuteista laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 4 ir 9d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2016m. balandžio 18d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-du mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir du mėnesius laisvės atėmimo. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajai V. P. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose masinio susibūrimo vietose, kur yra vartojamas alkoholis ar prekiaujama alkoholiniais gėrimais; c) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; d) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų, ir e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajai V. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2016m. kovo 13d., 19⁴⁰ val., iki 2016m. kovo 15d., 13⁴⁰ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamoji V. P. buvo laikinai sulaikyta kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo A. M. gydymui, atlyginti atmesti

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.