Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-08 · Civilinė byla Nr. B2-1972-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
B2-1972-527/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00388-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
V. D.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kasmeta“
Civilinė byla Nr. B2-1972-527/2014;proceso Nr. 2-56-3-00388-2014-2;procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.3; 126.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo V. D. pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kasmeta“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas 2014-05-05 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei bankroto bylą. Pareiškime ieškovas nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu kaip buvusiu įmonės darbuotoju. 2013-07-03 Darbo ginčo komisijos sprendimu nuspręsta iš atsakovės išieškoti ieškovo naudai 4 088,50 Lt darbo užmokesčio, 445,63 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat po 59,47 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną per laikotarpį nuo 2013-03-23 iki Darbo ginčo komisijos sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės skola ieškovui sudaro 18 451,81 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti.

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti įmonės buveinės adresu pranešimą, kuris laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Ši tvarka yra skirta tam, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, t. y. ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos sampratą. Kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atveju, ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje kreditoriui nustatyta pareiga pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus pateikti įmonei. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 str. 1 d.). Klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus – ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo rezultato, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla.

Ieškovas nurodė, kad, laikydamasis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies ikiteisminio sprendimo būdo 2013-12-10 siuntė atsakovei pranešimą registruotu laišku su įteikimu įmonės buveinės adresu: Klaipėda, (duomenys neskelbtini) „Dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo bei bankroto bylos iškėlimo, jei skoliniai įsipareigojimai nebūtų įvykdyti“, tačiau, pranešimui nebuvus įteiktam, 2013-12-27 jis pakartotinai išsiuntė pranešimą registruotu laišku su įteikimu įmonės registracijos adresu: Jonavos rajonas, Stoškų k., Aviečių g. 9, tačiau ir šis pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas. Nors ieškovas nurodė, kad pirmą kartą pranešimą siuntė įmonės buveinės adresu: Klaipėda, (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, jog prie pareiškimo nėra pateikta jokių įrodymų, jog įmonės buveinės adresas yra (tuo metu buvo) būtent Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Iš Registruotos siuntos įteikimo pranešimo matyti, jog 2013-12-10 siunta adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini) atsakovei nebuvo įteikta, nurodžius, kad ,,Šiuo adresu nėra“. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės buveinės (registracijos) adresas yra Jonavos rajonas, Stoškų k., Aviečių g. 9. Vadinasi, teismo turimi duomenys paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog įmonės buveinės adresas 2013-12-10 buvo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). O tai reiškia, jog nėra pagrindo pripažinti, jog 2013-11-26 pranešimas atsakovei buvo išsiųstas tinkamai.

Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 2 dalimi, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojams. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės direktoriaus A. D., paskirto 2012-09-24, gyvenamoji vieta yra Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog atsakovės direktoriaus gyvenamoji vieta yra kitur, nei adresas, kuriuo atsakovei 2013-12-10 buvo išsiųstas 2013-11-26 pranešimas. Tai, teismo nuomone, taip pat patvirtina, jog 2013-11-26 pranešimas atsakovei buvo išsiųstas netinkamu adresu.

Ieškovas taip pat nurodė, jog 2013-12-27 jis pakartotinai išsiuntė pranešimą registruotu laišku su įteikimu įmonės registracijos adresu: Jonavos rajonas, Stoškų k., Aviečių g. 9, tačiau ir šis pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas. Pažymėtina, jog šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tačiau prie ieškinio yra pridėta kopija pašto voko, siųsto atsakovei adresu: Jonavos rajonas, Stoškų k., Aviečių g. 9, ant kurio nurodytas Lietuvos pašto siuntos Nr. RN922796930LT. Patikrinus informaciją internete viešai skelbiamoje Siuntų paieškoje, nustatyta, jog siunta iš Vilniaus į Jonavą buvo išsiųsta 2014-03-10, tačiau 2014-04-14 grąžinta jos neįteikus. Teismo nuomone, tik ieškovui įrodžius aplinkybę, jog atsakovei šia siunta buvo siųstas pranešimas ,,Dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo bei bankroto bylos iškėlimo, jei skoliniai įsipareigojimai nebus įvykdyti“, šios siuntos atsakovės buveinės adresu išsiuntimą būtų galima laikyti tinkamu ir sukeliančiu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes – kai, įmonei nepavykus pranešti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorius įgyja teisę pakartotinai išsiųsti įmonės buveinės adresu pranešimą, būtent kuris laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo ir patvirtina tinkamą ikiteisminės tvarkos laikymąsi.

Kadangi ieškovas nepateikė tokių duomenų, jog, nepavykus pirmą kartą pranešti atsakovei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, jis pakartotinai išsiuntė pretenziją atsakovės buveinės adresu, spręstina, jog teismui nepateikti įrodymai, pagrindžiantys ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, todėl konstatuotina, jog ieškovas, kaip kreditorius, apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atsakovei nepranešė įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog būtent tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., 2013-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013).

Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus pateikti įmonei. Nors tarp ieškinio priedų nurodyta ,,7. Ieškinio įteikimą atsakovui patvirtinantys dokumentai (tik teismui)“, pažymėtina, jog jokie tai patvirtinantys dokumentai su ieškiniu nepateikti.

Kadangi ieškovė nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tinkamai pasinaudojus ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3, 5 dalimis, 290–292 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo V. D. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kasmeta“ iškėlimo ir pareiškimą bei jo priedus grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Dėl šios nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jolita Cirulienė