Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. K. (dalyvaujančiam nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Violetai Bazienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. K. atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis ir panaudodamas fizinį smurtą, įvykdė plėšimą, o būtent: jis, 2022 m. liepos 17 d. apie 19.46 val. viešojo transporto sustojime „Lakštingalų“, esančiame Nemenčinės pl. 15C, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie A. Z., pagriebė jos rankose laikytą jos mamai J. Z. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „IPHONE 8“, 180 eurų vertės, ir pradėjo šalintis iš įvykio vietos, dėl ko, A. Z. pribėgus prie V. K. ir paprašius gražinti jai mobilaus ryšio telefoną, bei bandant iš jo rankų minėtą telefoną paimti, šis, kaire ranka laikydamas A. Z. už dešinio peties, taip atimdamas galimybę šiai priešintis, panaudojo fizinį smurtą, t. y. tris kartus dešine ranka sudavė pastarajai į pilvo ir krūtinės sritį, ko pasekoje abu nukrito ant žemės ir šiai jį laikant už marškinėlių, V. K. išsilaisvino ir su minėtu mobilaus ryšio telefonu pasišalino, tokiu būdu V. K. nukentėjusiajai A. Z. sukėlė fizinį skausmą, ir pagrobė svetimą J. Z. priklausantį 180 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2022 m. liepos 17 d. liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad 2022 m. liepos 17 d. kaip įprastai, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu, radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini) kartu su specialistais J. A. ir G. P., apie 19 val. 46 min. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog Nemenčinės pl. 15c prieš kelias minutes, Lakštingalų st. iš merginos rankų pavogtas MRT, pasišalino link centro. Vaikino suplėšyti marškinėliai. GMP atsisakė. Sujungta su AVPK. Atvykus į vietą, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad matė grumtynes tarp vyriškio ir mergaitės, kuri laikė asmenį (juoda maikė, barzda, apie (duomenys neskelbtini) metų), pranešėjas, pats privažiavo prie Lakštingalų st. norėdamas suteikti pagalbą mergaitei. Jam privažiavus mergaitė paaiškino, jog iš jos nepažįstamas asmuo jėga atėmė telefoną, todėl pranešėjas jas pasisodino į savo automobilį ir paskambino 112. Po ko bandė ieškoti asmens, kuris pavogė iš mergaitės telefoną. Nukentėjusiąją mergaitę A. Z. gim. (duomenys neskelbtini) ir jos draugę A. S. gim. (duomenys neskelbtini) pasisodino į tarnybinį automobilį, bei pagal mergaičių paaiškinimus, karštais pėdsakais bandė ieškoti galimo plėšiko. Pagal tai, kuria kryptimi nubėgo plėšikas, kartu su kolegomis ieškojo tiek pėsčiomis, tiek tarnybiniu automobiliu. Po kelių minučių požymius atitikusį asmenį pastebėjo šalia Nemenčinės pl. 13a, netoliese esančio apleisto 3 aukštų pastato (asmuo iš apleisto pastato išeidinėjo), po ko jie nedelsiant jį sulaikė. Sulaikytas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo - V. K.. Mergaitė asmenį atpažino ir nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris išplėšė jai iš rankų mobilaus ryšio telefoną „IPHONE 8“, bei kelis kartus sudavė į krūtinės, bei pilvo sritį iš rankos, taip atimdamas galimybę jai priešintis. Sulaikytas asmuo V. K. prisipažino padaręs plėšimą, paaiškinęs tai, kad - norėjo išgerti alkoholinių gėrimų ir neturėjo pinigų, todėl nusprendė atlikti tokį nusikaltimą. Po ko V. K. savanoriškai nurodė vietą, kur paslėpė išplėštą iš merginos rankų mobilaus ryšio telefoną „IPHONE 8“. Vieta, kur buvo paslėptas mobilaus ryšio telefonas „IPHONE 8“, buvo apleisto pastato trečiame aukšte, bei paslėptas tarp šiukšlių. Mobilaus ryšio telefonas „IPHONE 8“ buvo ištrauktas iš šiukšlių, kurį pateiks po apklausos. A. Z. buvo stipriai susijaudinusi, verkė, papasakojo, jog kartu su savo drauge sėdėjo viešojo transporto Lakštingalų st., kryptis link Nemenčinės ir šios pastebėjo kaip juodai apsirengęs vyriškis, dažnai stebėjo jų pusę ir konkrečiai nužiūrinėjo telefoną. Po kažkiek laiko vyriškis priėjo prie A. Z. ir griebė už jos mobilaus ryšio telefono „IPHONE 8“, atėmė, tačiau A. Z. nenorėdama pasiduoti, griebė vyriškį už jo juodos spalvos marškinėlių ir liepė gražinti telefoną. Kaip mergaitė paaiškino, vyriškis tuo metu jai pasakė: „Atiduok telefoną, arba trenks tau į galvą“, tačiau A. Z. jo nepaleido, po ko V. K. keletą kartų mergaitei trenkė į krūtinės ir pilvo sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po ko V. K. išplėšęs mobilaus ryšio telefoną „IPHONE 8“ pabėgo nuo Lakštingalų st. link miško pusės, gilyn, link Saulėtekio alėjos. Į vietą iškvietė GMP (duomenys neskelbtini) brigadą, kad apžiūrėtų mergaitę. Taip pat į įvyko vietą buvo iškviesti mergaitės tėvai J. Z. ir E. Z., jiems paaiškino įvykusią situaciją ir nurodė, jog šiems reikės duoti parodymus kartu su mergaite, dėl įvykdyto plėšimo. GMP (duomenys neskelbtini) nukentėjusią mergaitę A. Z. išvežė į (duomenys neskelbtini) - apžiūrai, kartu su ja vyko ir motina J. Z.. Tėvas E. Z. pasirūpino savo dukros drauge ir nuvežė ją iki namų, kadangi šie bendrauja šeimomis. Sulaikytą asmenį V. K. jie pristatė į Vilniaus apskr. VPK OVS, o tėvams nurodė atvykti į T. Ševčenkos g. 26, apklausai. Visą įvykį filmavo BODY 1908 (t. 1, b. l. 126).

2022 m. rugsėjo 21 d. liudytoja apklausta A. S. parodė, kad Mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Prisimena įvykį, jis vyko liepos 17 dieną, šiais metais. Nemenčinės pl. Lakštingalos stotelėje, maždaug 19 valandą. Buvo su drauge A. Z.. Ji yra jos draugė. Jos yra kaimynės, netoli viena kitos gyvena. Jos laukė autobuso, kad važiuoti namo, į Nemenčinės pusę link namų. Jos sėdėjo, laukė autobuso, žiūrėjo į telefoną. Abi turėjo po telefoną ir naršė. Sėdėjo stotelėje ant suoliuko. A. norėjo paskambinti mamai ir šalia A. netikėtai atsisėdo žmogus. Matė jį pirmą kartą. Jam gal (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai šviesūs, ryži. Trumpai kirpti plaukai. Juodi rūbai, juodi batai. Vyrui atsisėdus jis pradėjo rūkyti, o paskui greitai labai atsistojo ir paėmė A. telefoną. Telefoną jis griebė A. iš rankų, nieko nesakė, tačiau pradėjo bėgti į miesto pusę. A. pradėjo bėgti paskui jį, A. jį pasivijo, paėmė už rankos ir toliau ji pradėjo rėkti, kad jai atiduotų telefoną, jis kažką atsakė, bet ką tiksliai negirdėjo. Jie abu laikėsi kažkaip vienas už kito. A. kažkaip jį paleido, paskui vėl pradėjo vytis, vėl pagavo ir kažkaip abu nukrito, A. suplėšė jam maikę ir tas vyras atsistojo ir pabėgo. Kaip A. ir vyras pargriuvo ji nematė, pasakyti negali, ar vyras tyčia galėjo pargriauti A., negali pasakyti. Vėliau sustojo taksi. Jis joms padėjo. Jos įlipo į jo mašiną, vairuotojas pranešė policijai. Paskui pasakė, kad jis paveš į apleistą viešbutį, nes galvojo, kad jis bus pabėgęs ten. Kiek pavažiavus sutiko policijos mašiną, persėdo pas policijos pareigūnus. Jos su A. sėdėjo mašinoje, o pareigūnai nuėjo į apleistą viešbutį. Po 15 min. pareigūnai tą vyrą išvedė iš viešbučio. Jis buvo persirengęs. Jeigu reikėtų, galėtų jį atpažinti. Toliau policijos pareigūnas atnešė A. telefoną, paklausė ar čia jos, ji pasakė, kad jos. Paskui policijos pareigūnai užsirašė jų duomenis, iškvietė tėvus. A. buvo nukritusi, tačiau jokių žymių sužalojimų nematė. Ji labai drebėjo, jai buvo labai baisu. A. labai stipriai verkė. Paskui atvažiavo A. tėvai ir greitoji. A. paėmė greitoji. Paskui A. ir jos mama nuvažiavo į ligoninę, o ją A. tėvas parvežė namo. Ji jau apsiramino, bandė pamiršti. Dar ir paskui buvo baisu, buvo baisu apie savaitę laiko. Bijojo išeiti iš savo kiemo, rajono, buvo baisu stovėti stotelėse. Miegojo gerai. Dabar jai viskas gerai, pas gydytojus, specialistus nesikreipė. Daugiau stotelėje jokių žmonių nebuvo. Tik pravažiuojančios mašinos galėjo matyti. Viską pasakė. Daugiau jokių problemų neturėjo, jokio fizinio kontakto nebuvo (t. 1, b. l. 137-138).

2022 m. spalio 13 d. liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad dirba pagal individualią veiklą pavėžėju. Dirba maždaug pusę metų. 2022 metų vasarą, tiksliai datos neprisimena, dienos metu dirbo Saulėtekyje. Kaip tik neturėjo jokių užsakymų. Važiavo Nemenčinės plentu ir ketino apsisukti bei važiuoti į Žirmūnų pusę. Važiuodamas keliu pastebėjo, kad autobusų stotelėje buvo vienas į kitą įsikibę vyras ir moteris. Pirmas įspūdis buvo toks, kad greičiausiai susipyko kažkokia pora. Dar matė, kad stotelėje ant suoliuko sėdėjo dar vienas žmogus. Apsisukinėdamas pagalvojo, kad galbūt reikia pasižiūrėti kas ten vyksta. Privažiavęs prie tos vietos pamatė bėgantį vyriškį ir iš galo jam buvo įsikibusi mergina, kuri jį tempė, bandė nepaleisti, bet kaip tik tuo momentu jam privažiavus vyras atitrūko nuo merginos ir pabėgo. Vyras atrodė kokių (duomenys neskelbtini) metų, prasigėręs, buvo suplėšyta maike. Mergina buvo stambesnio kūno sudėjimo, kokių (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ant suoliuko sėdėjo taip pat panašaus amžiaus gal net kiek jaunesnė mergina. Jis suprato, kad nubėgusio vyro nepavys. Jis greitai sustojo prie šaligatvio ir paklausė kas nutiko. Mergina nurodė, kad iš jos tas vyras atėmė telefoną. Mergina buvo šoko būsenoje, išsigandusi, garsiai ir giliai kvėpavo. Jis mergaitei pasakė, kad gerai, sėsk į mašiną iškviesim policiją. Mergina dar pasikvietė savo draugę nuo suolo ir jos abi įsėdo į automobilį. Jie nuvažiavo ieškoti vyro, tuo pačiu pasinaudodamas laisvų rankų įranga jis važiuodamas paskambino į policiją. Nuvažiavo prie aukštų bendrabučių, klausė mergaičių kur galėjo nubėgti tas vyras. Mergina iš kurios paėmė telefoną pasakė, kad tas vyras nubėgo prie apleisto pastato. Bandė kažkaip privažiuoti arčiau to pastato, tačiau niekaip nerado kaip, nes buvo užtverta teritorija. Paskui prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir mergaites perdavė jiems. Jis tuomet išvažiavo vėl dirbti. Po maždaug valandos su juo susisiekė policijos pareigūnai ir informavo, kad sugavo įtariamąjį. Ant mergaičių nematė, kad būtų kažkokie sužalojimai, smurto žymės. Mergaitė iš kurios paėmė telefoną ir tas vyras buvo susikibę apie 1-2 minutes, kas jo vertinimu yra visai nemažai. Jokių tiesioginių smūgių nematė. Ant žemės nematė, kad jie butų parkritę (t. 1, b. l. 142).

2022 m. liepos 18 d. V. K. apklausos metu parodė, kad prisipažįsta iš dalies padaręs nusikalstamą veiką. Alkoholį vartoja kiekvieną dieną, turi problemų dėl nuolatinio vartojimo, narkotinių medžiagų nevartoja, priklausomybės ligų centre nesigydė. Galvos traumų neturėjo, psichikos sutikimu neturi, psichiatro įskaitoje nėra įrašytas. Sutinka, kad įvykdė telefono vagystę, tačiau nesutinka, kad prieš mergaitę panaudojo fizinį smurtą. Jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. Šiuo adresu gyvena su savo drauge I., jos pavardės nežino. Gyvena name. Namas priklauso jo tetai, tačiau ji leidžia jam ten gyventi. Anksčiau prieš 4 metus dirbo UAB „A“ parduotuvėje, tačiau šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Kartais uždarbiauja savo kaime pas ūkininkus, iš jų gauna piniginių lėšų, iš užimtumo tarnybos jokių išmokų negauna. Gautų piniginių lėšų užtenka pragyvenimui. Jo sugyventinė dirba (duomenys neskelbtini), kažkur senamiestyje, Vilniuje. Dėl įvykio paaiškina, kad 2022 m. liepos 17 d., apie 19.00 val., jis buvo apleistame viešbutyje, esančiame Nemenčinės pl. 13a, Vilnius. Kurį laiką ten vartojo alkoholinius gėrimus, buvo vienas. Kiek vėliau į viešbutį atėjo iš matymo pažįstamas L., kurio pavardės nežino, tačiau jis dažnai lankosi šioje apleistoje vietoje, anksčiau būtent čia yra kartu vartoję alkoholinius gėrimus. L. jam pasakė, kad jei jis jam gaus mobilaus ryšio telefoną, jis jam gaus 2 l degtinės. Kokio būtent reikia telefono L. nepasakė, jam nebuvo skirtumo, svarbu buvo tik, kad gautų telefoną. Būdamas viešbučio teritorijoje pamatė, kad netoliese esančioje viešojo transporto stotelėje pavadinimu „Lakštingalų“, sėdi dvi mergaitės, kurios naudojasi telefonais. Nuo viešbučio iki stotelės maždaug 200 metrų. Tuomet, galimai apie 19.46 val. jis nuėjo į stotelę, atsisėdo ant suoliuko ant kurio sėdėjo mergaitės, ir parūkė. Parūkęs, iš vienos mergaitės rankos, kurios nepamena, sugriebė ir ištraukė jos laikytą telefoną, po ko pradėjo bėgti, tačiau ta mergaitė pradėjo jį vytis ir pasivijo. Pasivijusi mergaitė jį pačiupo už maikės ir laikė, tačiau jis išsilaisvino, o jo maikė suplyšo per pečius. Išsilaisvinęs su telefonu pabėgo į tą patį minėtą viešbutį. Jokio fizinio smurto prieš mergaitę nenaudojo, ji tiesiog jį laikė už maikės, tačiau jis išsilaisvino ir pabėgo. Kai mergaitė jį laikė, jie kartu su ja buvo parkritę ant žemės, bet ne dėl to, kad prieš ją naudojo fizinį smurtą, o dėl to, kad ji jam bėgant stipriai jį sugriebė už maikės, todėl jis krito ant žemės, o ji jį laikydama taip pat nukrito. Mergaitę, iš kurios paėmė telefoną, atsimena, ji buvo stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, daugiau ją identifikuojančių požymių neprisimena. Būtent iš šios mergaitės paėmė telefoną, todėl, kad ji arti sėdėjo ir jam tiesiog buvo paprasta jį paimti. Grįžęs į viešbutį nuėjo į trečią aukštą ir po šiukšlėmis paslėpė telefoną. Tada nuėjo į pirmą aukštą ir jau buvo atvykusi policija, kuri jį sulaikė. Jis jiems parodė kur padėtas telefonas ir kiek žino policijos pareigūnai jį pasiėmė. Tuo metu viešbutyje L. jau nebuvo. Jis pats mobilaus ryšio telefono neturi ir juo nesinaudoja. Jokių L. kontaktų neturi, jie kartais susitinka tame apleistame viešbutyje. Anksčiau, kai neturėjo gyvenamosios vietos, jis nakvodavo tame apleistame viešbutyje. Nakvojo ten apie 2 metus, todėl ir žino tą vietą. Kartais dar ir dabar pasilieka ten pernakvoti. Kad jis ten kartais nakvoja jo sugyventinė nežino. Sugyventinė naudojasi savo telefonu, tačiau jos kontaktų jis nežino. Nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad tuo metu jam labai norėjosi išgerti, o parduotuvės alkoholio jau nebepardavinėjo, nes buvo po 15 val. Kadangi L. pasiūlė 2 l degtinės už telefoną jis sutiko ir dėl to įvykdė nusikalstamą veiką. Kam L. reikėjo telefono negali pasakyti, nes nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 159).

2025 m. rugpjūčio 1 d. V. K. apklausos metu parodė, kad prisipažįsta visiškai padaręs nusikalstamą veiką. Gali paaiškinti, kad ankstesnės apklausos metu iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo, nes buvo stipriai pasimetęs ir susijaudinęs, todėl galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Šios apklausos metu nori patikslinti anksčiau duotus parodymus ir pareikšti, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl visų pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių. Apie 2022 m. liepos 17 d. apie 19.46 val. Vilniuje, prie viešojo transporto stotelės „Lakštingalų“, pastebėjo dvi mergaites, kurios naudojosi mobiliaisiais telefonais. Nusprendė pasinaudoti proga ir pavogti vieną iš jų telefonus. Prieš tai buvo susitikęs su asmeniu, vardu L., kuris pasiūlė jam gauti mobilųjį telefoną mainais už 2 litrus degtinės. Kadangi tuo metu norėjo išgerti ir neturėjo pinigų, sutiko su šiuo pasiūlymu. Taip pat parodo, kad L. pavardės jis nežino, jo atpažinti jis tikrai negalėtų. Jam išėjus iš viešbučio netoliese ten esančioje viešojo transporto stotelėje pavadinimu „Lakštingalų“, pastebėjo dvi sėdinčias mergaites, abi mergaitės savo rankose turėjo mobilųjį ryšio telefoną. Prieidamas prie šių mergaičių jis nutarė iš vienos mergaitės, kuri buvo arti jo, tyčia iš jos rankų pavogti mobiliųjų ryšio telefoną, kadangi jis žinojo, kad už šį telefoną jis gaus degtinės. Priėjęs prie mergaičių, atsisėdo ant suoliuko, kuriame jos sėdėjo, ir parūkė cigaretę. Po to, iš vienos mergaitės rankos paėmė mobilųjį telefoną. Iš mergaitės rankų atimdamas mobiliųjų ryšio telefoną jis mergaitei laikydamas už dešinio peties tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į pilvą ir krūtinę. Sudavus šiai mergaitei tris smūgius kumščiu jis bandė nuo jos pabėgti, tačiau mergaitė jį sugriebė už marškinėlių ir abu kartu su mergaite jie parkrito ant žemės. Mergaitei laikant manę už marškinėlių jis iš jos išlaisvinęs pabėgo atgal į ankščiau jo minėtą viešbutį kartu pasiėmęs pagrobtą telefoną. Viešbutyje nuėjo į trečią aukštą ir po šiukšlėmis paslėpė šį telefoną. Po kurio laiko į viešbutį atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Po ko atvykusiems policijos pareigūnams jis parodė kur yra paslėptas telefonas ir jie radę telefoną jį pasiėmė. Tuo metu viešbutyje jis buvo vienas L. jau nebuvo. Mergaitę, iš kurios paėmė telefoną, atsimena, ji buvo stambaus kūno sudėjimo ir šviesių plaukų. Būtent iš šios mergaitės paėmė telefoną, todėl, kad ji tuo metu buvo arti jo, sėdėjo ir jam tiesiog buvo paprasta jį iš jos paimti. Nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad tuo metu jam labai norėjosi išgerti, o mainais į 2 l degtinės jam reikėjo iš kažkur pavogti telefoną su šiuo pasiūlymu jis sutiko ir dėl to įvykdė šią nusikalstamą veiką. Kam tuo metu L. reikė telefono jis tiksliai nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Pasižada dėl šio įvykio atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, taip pat norėtų atsiprašyti ir susitaikyti su nukentėjusiąja dėl šio įvykio. Taip pat nori parodyti, kad dėl jam paskirto nutarimo skirti kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nutarimą vykdė du kartus, po to šį nutarimą vykdyti nustojo, kadangi išvyko į Lenkiją ieškoti sau darbo, todėl susiradus Lenkijoje sau darbą pas ūkininką jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Lenkijoje iki kol jam išvažiavus į (duomenys neskelbtini) miestą jį sulaikė Lenkijos policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 54).

2025 m. rugpjūčio 12 d. V. K. apklausos metu parodė, kad prisipažįsta visiškai padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir gali paaiškinti, kad jis sutinka su visomis pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, nurodytu nusikaltimo padarymo laiku, išvardintomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Išsamius savo parodymus apie jo pranešime apie įtarimą nurodytą padarytą nusikalstamą veiką jis yra jau davęs 2025 m. rugpjūčio 1 d., juos prisimena ir jų teisingumą patvirtina, todėl lieka prie ankstesnių duotų savo parodymų. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti neturi (t. 2, b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja tam, kad pagrobtų turtą, t. y. fizinis smurtas, panaudotas plėšimo metu, yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą, tačiau šis sumanymas gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo V. K. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Kaltinamasis nurodė, kad norėjo išgerti ir eidamas pamatė dvi mergaites prie autobusų stotelės. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir priėjęs prie mergaičių iš vienos pavogė telefoną. Draugas pasiūlė už tai mainais 2 litrus degtinės. Pagrobė telefoną ir pabėgo. Naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, sudavė porą smūgių į pilvo sritį. Telefonas vėliau buvo grąžintas. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1), įvykio ataskaita (t. 1, b. l. 32-33), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 42-48), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 40-41), specialisto išvada (t. 1 b. l. 58-59), daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 63-66), liudytojų apklausos protokolai (t. 1, b. l. 78-79, 87-88, 93, 96, 126, 137-138, 142) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl V. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta viena apysunkė nusikalstama veika), padaryta nusikalstama veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, bei V. K. asmenybę – neteistas (teistumas išnykęs), nedirbantis, nebaustas administracine tvarka. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, V. K. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas nemato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo V. K., kadangi nors šiuo metu jo teistumas išnykęs, tačiau anksčiau jis buvo teistas, šis nusikaltimas padarytas prieš nepilnametę mergaitę, po nusikaltimo padarymo nuo teisingumo slėpėsi užsienyje, o šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.

Teismas sprendžia į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. 13.10 val., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 92,50 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos.

Nukentėjusioji J. Z. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 940 Eur patirtos žalos (patirtos 1 500 Eur neturtinės ir 440 Eur turtinės žalos) atlyginimo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos PSDF biudžetui už nukentėjusiosios A. Z. gydymą yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, taigi civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo V. K. priteisiama 92,50 Eur žalai atlyginti. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas.

Nukentėjusioji J. Z. prašė priteisti 440 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodant, kad po įvykio ji turėjo vežioti savo dukrą pas vaiko teisių specialistus, dukrą vežti darytis abdukciją, kas jai sudarė kelionės išlaidas - 60 eurų. Po įvykio jos dukra lankėsi privačiuose seansuose dėl kvėpavimo pratimų ir streso nuėmimo, o taip pat dukra lankėsi pas psichologą, kas bendrai kainavo 200 eurų. Šiuo metu jokių dokumentų, patvirtinančių padarytą žalą neturi, neišsaugojo. Taip pat plėšimo metu jos dukrai dovanotas „iPhone 8“ telefonas buvo pavogtas ir jo vertę vagystės padarymo metu vertina 180 Eur. Po šio įvykio telefonas jai buvo grąžintas su suskilinėjusiu ekranu, apdaužytas, todėl jis yra netinkamas naudoti.

Nukentėjusioji J. Z., be kita ko, prašė priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo jos dukrai A. Z.. Patirtą neturtinę žalą motyvavo tuo, jog dėl šio įvykio ir įvykio metu patirto smurto jos dukra išgyveno didelį stresą, emocinius išgyvenimus, kurių pasekmės - miego sutrikimai, nuolatinis nerimas ir pan., o tai neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo vertinimu, civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinės ieškovės civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir J. Z. iš kaltinamojo V. K. priteisiama 440 Eur turtinės žalos atlyginimo, o jos dukrai A. Z. priteisiama 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad V. K. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam V. K. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad jis yra suimtas, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turės atlyginti priteisiamą civilinį ieškinį, nuosprendžiu paskirtas realus laisvės atėmimas) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. 13.10 val., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės pradėjimo vykdyti pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. K. 92,50 Eur (devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

J. Z. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. K. 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo J. Z., o jos dukrai A. Z. iš V. K. priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Įpareigoti V. K. per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Nepriteisti iš V. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.