- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-170-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04461-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Romualdui J
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-170-544/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5345-837/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Romualdui J. B., E. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl trukdymų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas, siekdamas atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, prašė pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos išduotas planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti: 2008-06-09 Nr. 164-08-Ž žemės sklypui, kurio kadastro Nr. 6627/0002:177, 2008-06-09 Nr. 165-08-Ž žemės sklypui, kurio kadastro Nr. 6627/0002:176, 2008-06-09 Nr. 163-08-Ž žemės sklypui, kurio kadastro Nr. 6627/0002:189, 2008-06-09 Nr. 165-08-Ž žemės sklypui, kurio kadastro Nr. 6627/0002:176, esantiems Panevėžio rajone, Sodeliškių kaime, Katinų k.v., pripažinti jam teisę ir leisti atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, pripažįstant jam teisę ir leidžiant be atsakovų sutikimo atlikti sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pagal pateiktus G. O. K. įmonės pasiūlymus bei šiuos žemės sklypus įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad jam ir atsakovams yra atkurtos nuosavybės teisės į 41,44 ha žemės plotą 5 žemės sklypuose ir 1,11 ha pasodybinį sklypą. Žemės sklypai ir pasodybiniame sklype esantys pastatai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nuo 2007-12-12 siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais. Panevėžio AVA išdavė leidimus rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti keturiems virš minėtiems sklypams, dėl kurių pertvarkymo ir atidalijimo reiškia ieškinį. Projektuotojos G. O. K. įmonėje jo užsakymu yra parengti minėtų 4 sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymai, kuriais remiantis siūlo bendraturčiams susikeisti sklypų dalimis nekeičiant kiekvienam bendraturčiui priklausančio ploto. Atsakovai be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo neduoda sutikimo atlikti tolesnius darbus: sklypų kadastrinius matavimus, formavimo ir pertvarkymo projektus pagal pateiktus pasiūlymus, nesutinka su jo noru atsidalinti. Norint atsidalinti sklypus reikia perprojektuoti ir įregistruoti naujus žemės sklypus esamų sklypų ribose, kuriuose jo dalis jau būtų atidalinta ir atskirta nuo kitų atsakovų dalių. Teigia, kad jo siūlomas atidalijimo variantas visus žemės sklypus sujungti ir padalinti į 3 žemės sklypus atliktas laikantis nuostatos, kad kiekvienas sklypas prieitų prie jų dalinės nuosavybės teise valdomos sodybos, kuri yra 1,11 ha plote (kadastro Nr. 6627/0002:175), jis nedaro žalos atidalijamiems žemės sklypams dėl jų paskirties ir naudojimo, yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, nepažeidžia atsakovų teisių (1 t., b. l. 128-131).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu ieškovo ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra sklypų, kadastro Nr. 6627/0002:189, Nr. 6627/0002:176, kadastro Nr. 6627/0002:177, kadastro Nr. 6627/0002:187, kadastro Nr. 6627/0002:188, Nr. 6627/0002:175 su jame esančiais šalims dalinės nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančių Panevėžio rajone, Sodeliškių kaime, Katinų k.v., bendraturčiai. Teismas padarė išvadą, kad, patenkinus ieškovo reikalavimą atidalinti jį pagal ieškinyje nurodytą variantą, šalių bendroji dalinė nuosavybė nebūtų nutraukta, nes liktų nepadalintas šalims dalinės nuosavybės teise priklausantis 1,11 ha žemės sklypas su statiniais. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką ir CK 4.80 str. 1 d. nuostatas bendraturtis turi teisę atsidalinti visą jam priklausančio turto dalį, o ne turto dalies dalį. Atsakovai, pateikdami savo žemės sklypų padalinimo principinę schemą, kelia viso bendraturčiams priklausančio turto padalijimo klausimą, pateikia ir 1,11 ha žemės sklypo su pastatais, kurio kadastrinis Nr. 6627/0002:175, padalijimo schemą, tuo tarpu ieškovas ieškinyje tokio klausimo nekelia. G. O. K. įmonės parengti planai yra žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymai, kurie negali būti laikomi žemės sklypų pertvarkymo planais. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises, todėl tai turi būti įgyvendinama tik tada, kai yra nustatomos visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys bendrojoje nuosavybėje, nes kitu atveju, likus nepadalytam žemės sklypui ir pastatams, tarp bendraturčių galimi ginčai ir nebūtų pasiekiamas CK 4.80 str. įtvirtinto atidalijimo instituto rezultatas. Todėl teismas padarė išvadą, kad neišsprendus 1,11 ha žemės sklypo su pastatais, kurio kadastrinis Nr. 6627/0002:175, padalijimo klausimo, negalima spręsti klausimo dėl kitos bendraturčių tam tikros dalies padalijimo ir nėra įmanomas ginčo turto padalijimas pagal ieškinį, todėl ieškinys negali būti tenkinamas (1 t., b. l. 171-173).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą jo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad atsakovai taip pat sutiko atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tik siūlė kitokį atsidalijimo variantą. Tokia atsakovų pozicija patvirtina, jog jie neturi rimtų argumentų, kurie leistų suabejoti jo pasiūlytu atsidalijimo variantu. Pagal jo pasiūlytą variantą būtų nustatyti tik principiniai atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai ir nustatyta kam ir koks žemės sklypas teks po atsidalijimo, naujai suformuoti žemės sklypai būtų tik ateityje, atlikus žemės sklypų sujungimo ir padalijimo projektus, atlikus geodezinius matavimus, Nacionalinei žemės tarnybai priėmus sprendimus dėl žemės sklypų sujungimo ir padidintų žemės sklypų suformavimo. Kadangi tarp bendraturčių kilo ginčas dėl atsidalijimo būdo ir atsidalijamų sklypų skyrimo kiekvienam iš jų, tai toks ginčas turi būti išspręstas teisme ir tik po to galima toliau atlikti atsidalijimo procedūras. Visi šeši minėti žemės sklypai yra savarankiški nuosavybės objektai, todėl jis kaip bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti tiek iš kiekvieno turimo nuosavybės objekto atskirai, tiek kartu iš visų sklypų. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsidalinti iš 1,11 ha namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0213-3186, kadastrinis Nr. 6627/0002:175) ar jį padalinti neprašo, nes to neįmanoma padaryti dėl ant jo šalims dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių buvimo, nes yra tik vienas gyvenamasis namas, o ūkiniai statiniai yra skirtingų paskirčių. Atsidalijimas iš namų valdos, kai nėra padalinti pastatai, negalimas, o atidalinti statinių dalį jis nenori. Priešieškinio atsakovai neiškėlė, todėl teismui nebuvo kliūčių padalinti tik jo ieškinyje nurodytus sklypus (1 t., b. l. 176-178).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo jį atmesti. Nurodo, kad jie bylos nagrinėjimo metu nurodė bei pateikė įrodymus ir argumentus, dėl kurių nesutinka su ieškovo siūlomu atsidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės variantu. Nors ieškovas skunde nurodo, kad pagal jo pasiūlytą variantą ir pareikštą ieškinį teismo sprendimu būtų nustatyti principiniai atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai ir nustatyta kam ir koks žemės sklypas teks po atsidalijimo, o naujai suformuoti žemės sklypai būtų tik ateityje, bet tokiais argumentais ieškovas prieštarauja pats sau ir klaidina teismą. Ieškovas ieškinyje prašo pripažinti jam teisę ir leisti atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, pripažįstant jam teisę ir leidžiant be atsakovų sutikimo atlikti sklypų kadastrinius matavimus pagal išduotas planavimo sąlygas, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus bei šiuos žemės sklypus įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Nors ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad jie nepagrįstai jam neduoda sutikimo atlikti nurodomus darbus ir nepagrįstai nesutinka su pasiūlytu projektu, tačiau tarp šalių derybos dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės vedamos keletą metų. Nesutariama dėl ieškovo elgesio, jo nekonstruktyvaus požiūrio į taikaus turto pasidalijimo tarp bendraturčių galimybę ir jo savanaudiškos pozicijos derybose siekiant savo paruoštu projektu nepagrįstai priskirti sau akivaizdžiai didesnės vertės žemės sklypus. Net ir paruoštas visos žemės pasidalinimo planas, kuriame ieškovui žemės dalis buvo skirta geriausioje vietoje, jo netenkino. Ieškovas reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl schemų neatikties pagal mastelį ir t. t. Tai įrodo ieškovo nenorą pasiekti susitarimą ne teismo keliu, surasti visiems palankų atsidalinimo būdą, kuris nepažeistų kitų bendraturčių turinių teisių ir atitiktų CK 1.5 str. principus. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog jie be pagrindo atsisako rengti bendrai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pagal sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymus. Ieškovas, remdamasis paruoštais planais, siūlo susikeisti sklypų dalimis nekeičiant kiekvienam bendraturčiui priklausančio ploto, tačiau susikeisti sklypų dalimis bus galima tik po to, kai tos dalys bus atidalintos iš bendro žemės ploto ir priklausys atskirai kiekvienam bendraturčiui. Ieškovo pateiktam pasiūlymui nepritaria ir dėl to, kad dokumentas paruoštas tik bendraturčių naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymui, kai tuo tarpu ieškovas ieškiniu reikalauja nustatyti ne naudojimosi žemės sklypais tvarką, bet atidalinti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymą vertinti kaip bendraturčių atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymą, tai jam taip pat nepritaria, nes projektas atitinka tik ieškovo interesus, o jų interesus pažeidžia, kadangi projektas parengtas vadovaujantis tik vienų kriterijumi – kad sklypo dalys prieitų prie sodybos. Tuo tarpu jie siekia, kad po atidalijimo kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys būtų vienodo ploto, turėtų panašų žemės derlingumo balą, turėtų priėjimą prie pagrindinio kelio, upės, sodybos. Ieškovas neįrodė, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias visiems bendratučiams. Mano, jog pasidalinti žemės plotą, ant kurio stovi šalims lygia dalimi priklausantys pastatai, nėra kliūčių. Argumentų, kaip, kodėl ir kokiu būdu žemės sklype stovintys pastatai trukdo pasidalinti žemės sklypą, kuriame jie pastatyti, bei kodėl tų statinių padalijimas tarp bendratučių negalimas, apeliantas nenurodė. Neargumentuoti apelianto teiginiai tėra tik bandymas pateisinti savo savanaudiškus tikslus ir nesąžiningus siekius. Jie priešieškinį teismui pateikė 2011-12-06, bet teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo terminus ir stadiją, jo nepriėmė. Priešieškiniu prašė atidalinti kiekvienam bendrasavininkui tenkančią jo nuosavybės dalį iš bendros dalinės nuosavybės teise valdomų šešių žemės sklypų pagal jų pageidaujamą ir priešieškinyje pateiktą žemės ploto padalinimo principinę schemą, todėl apeliantas nepagrįstai skunde nurodo apie tai, kad jie priešieškinio šiuo klausimu neteikė (2 t., b. l. 10-14).
Tretysis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes sutinka su teisėtu ir pagrįstu teismo sprendimu. Atsiliepimui pagrįsti nurodė, kad CK 4.80 str. reglamentuotas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų. CK 4.81 str. numatytas naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymas, po kurio bendrosios daklinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, ir tai esminis skirtumas tarp šių bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdų. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal LR Žemės įstatymo 2 str. 15 d., žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą LR Žemės įstatymo 40 str. numatyta tvarka. Bendratučiai nesutaria dėl žemės sklypų pasirinkimo konkrečiose vietose neatsižvelgdami į turimas vienodas savo dalis, kuriomis naudojasi bendrosios nuosavybės teise, nors turi visas galimybes sudaryti sandorius ir sutarti geranoriškai (2 t., b. l. 3-4).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų išsamiai nekartoja.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, jog šalys yra šešių žemės sklypų: unikalus Nr. 4400-0329-4673, kadastrinis Nr.6627/0002:189-12,5800 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0329-4551, kadastrinis Nr.6627/0002:188-7.200 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0329-4519, kadastrinis Nr.6627/0002:187-1,0600 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0213-3442, kadastrinis Nr.6627/0002:177-19,4000 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0213-3342, kadastrinis Nr.6627/0002:176-1.2000 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0213-3186, kadastrinis Nr.6627/0002:175-1,1100 ha ploto (namų valda su statiniais), esančių Sodeliškių km, Panevėžio rajone – bendraturčiai, kuriems minėti žemės sklypai ir statiniai namų valdos žemėje priklauso dalinės nuosavybės teise (1 t., b. l. 8-25, 79-80, 110-113). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi bendrąja daline nuosavybe, atsižvelgdami į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str.). Kaip matyti iš šios bylos duomenų, visi bendratučiai bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko, kad kiekvieno jų dalis turėtų būti atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra arba sumokant kompensaciją, jei bendratučiai taip susitartų, ir dėl to tarp jų vyksta derybos (1 t., b. l. 69-72, 75-76, 89, 91-94, 106-109, 114-119, 122-124, 128-131, 137-143, 158-159, 2 t., b. l. 10-14). Atsakovai nurodė argumentus ir motyvus, kodėl su ieškovo siūlomu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantu nesutinka: ieškovas veikia tik savo interesais, jo pasiūlymai neužtikrina, kad visiems bendraturčiams tektų panašaus ploto, derlingumo balų, su priėjimais prie kelio, upės ir sodybos žemės sklypai bei dėl to, kad ieškovas nepateikė įstatymo nustatyta tvarka paruošto atidalijimo projekto, o teikia tik žemės sklypų naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo planus, be to, neišsprendus 1,11 ha žemės sklypo su pastatais, kurio kadastrinis Nr. 6627/0002:175, padalijimo klausimo, negalima spręsti ir dėl ieškovo ieškinyje nurodytų dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančių sklypų atidalijimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai taip pat turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė, kad jo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas priimtiniausias visiems bendraturčiams, kad jis pranašesnis už kitų bendraturčių siūlomą variantą (1 t., b. l. 107-109, 116, 118, 2 t., b. l. 10-14), neįrodė, kad jis atitinka šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad tai patogiausias variantas naudotis žemės sklypais visiems bendraturčiams. Todėl apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad atsakovai neturi rimtų argumentų, kurie leistų suabejoti jo pasiūlytu atsidalijimo variantu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų argumentus įvertino kaip teisėtus ir pagrįstus, sudarančius pagrindą ieškovo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Iš ieškovo išdėstytų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jis ieškiniu siekia, kad būtų priimtas sprendimas atidalinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (1 t., b. l. 128-131), nors pačiame patikslintame ieškinyje ieškovas tokio reikalavimo vienareikšmiškai ir aiškiai nebuvo suformulavęs, nes nurodė, kad ieškinys reiškiamas siekiant jam atsidalyti iš bendrosios dalinės kartu su atsakovais esančios nuosavybės pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos išduotas planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti, pripažinti jam teisę ir leisti atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, pripažįstant jam teisę ir leidžiant be atsakovų sutikimo atlikti sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pagal pateiktus pasiūlymus bei šiuos žemės sklypus įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde apeliantas taipogi teigia, kad siekia, jog teismo sprendimu būtų nustatyti principiniai atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai ir nustatyta, kam ir koks sklypas teks po atidalijimo, o galutinės atidalijimo procedūros tarp bendraturčių būtų atliekamos vėliau. Tačiau patenkinimas reikalavimo, kurio išsprendimas iš esmės galutinai neišsprendžia ginčo, nesupaprastina ir nepalengvina bendraturčių teisių ir pareigų vykdymo ir turinio bei sudaro prielaidas ateities ginčams tarp bendraturčių, neatitinka CK 4.80 str. numatyto bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslų ir paskirties, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Kaip teisingai nurodo apeliantas, visi šeši minėti žemės sklypai yra savarankiški nuosavybės objektai, todėl jis, kaip bendraturtis, turi teisę reikalauti atsidalinti iš kiekvieno turimo nuosavybės objekto atskirai arba reikalauti atidalinti iš visų kartu turimų žemės sklypų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pagal išdėstytą ieškinio pagrindą apeliantas reikalauja būti atidalintas ne iš visos turimos nuosavybės su kitais bendraturčiais, t. y. ne iš visų šešių bendraturčiams dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, o savo nuožiūra ir pasirinkimu, be rimtų ir įtikinamų argumentų nurodo keturis sklypus, dalyvauti 1,11 ha namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0213-3186) atidalijime nuo kitų bendraturčių iš viso atsisako (1 t., b. l. 177). Apeliantas neįrodė aplinkybių, dėl kurių būtų neįmanoma tarp bendraturčių atidalinti namų valdos žemės sklypą, nes tiek šis sklypas, tiek pastatai bendrosios dalinės nuopsavybės teise priklauso bendraturtėms bylos šalims, atsakovai tokį variantą siūlo kaip galimą ir priimtiną, byloje nėra dueomnų, kad statiniai nedalūs. Atidalijus visą ieškovui priklausančią žemės sklypų dalį sklypuose, plane pažymėtuose geltona spalva ir skaičiumi „1“ (1 t., b . l. 34), ieškovo valdomi žemės sklypai prieitų tik iki 1.11 ha namų valdos žemės sklypo ribos, o ne iki statinių, kurų dalis priklauso ir ieškovui. Tokiu atveju ieškovas įgytų teisę reikalauti servituto nustatymo ar nuomos teisės kitų bendraturčių valdomo sklypo sąskaita. Jeigu minėto namų valdos sklypo su jame esančiais statiniais visai nedalinti, tai šalių bendroji dalinė nuosavybė tarp bendraturčių nebūtų nutraukta. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 4.80 str. 1 dalį bendraturtis turi teisę atsidalyti visą jam priklausančio turto dalį, o ne turto dalies dalį, nes kitaip liktų nepadalinto turto, kas sukeltų naujus ginčus tarp bendratučių ir nebūtų pasiektas CK 4.80 str. įtvirtinto instituto tikslas. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinį tenkinti nebuvo pagrindo ir todėl, kad ieškovas nepateikė žemės sklypų pertvarkymo planų, kurie reikalingi pagal CK 4.80 str. nuostatas atliekant atidalijimą iš bendrosios dalinės nuopsavybės, o pateikė tik žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo psiūlymų planus, kas būtų reikšminga, jei ieškinio pagrindu būtų nurodyta CK 4.81 str. ir pareikštas atitinkamas ieškinys (1 t., b. l. 34-40, 104-105). Papildomai pažymėtina, kad teisė būti atidalintam iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. LR Žemės įstatymo 2 str. 15 d. numatyta, kad, norint suformuoti atskirus žemės sklypus bendraturčius atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą Žemės įstatymo 40 str. numatyta tvarka. Šia tvarka paruošto projekto ieškiniui pagrįsti ieškovas nepateikė.
Vienas iš apeliacinio skundo motyvų yra tas, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Argumentas vertintinas nepagrįstu, nes ir pats apeliantas konkrečiai nenurodo, kokius įrodymus teismas netinkamai įvertino ir kokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų nesilaikė. Todėl dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija nurodo, kad teismas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą ir neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams (CPK 185 str.), nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje suformuluotų įrodymų pakankamumo ir didesnio tikėtinumo principų civiliniame procese, vadovavosi logikos dėsniais, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Visus įrodymus, kuriuos apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino ir dėl jų įrodomosios reikšmės apibendrintai pasisakė. Tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne ieškovo (apelianto) naudai, savaime nereiškia, kad jie įvertinti neteisingai ir nesilaikant įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK normų. Apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų faktinių aplinkybių, išvadų ir argumentų nepaneigia.
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai atsakovui R. J. B. iš ieškovo priteisiama 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b. l. 10-14), nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (8.11 p.) patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 2 t., b. l. 15).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.