- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- I1-3399-414/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00477-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.4Kalinamųjų ir suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. E. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 5 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde ir procesiniame dokumente „Patikslintas skundas“ (b. l. 1, 7; toliau – ir skundas), nurodė, kad jis iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. gruodžio 4 d. buvo išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kuriame įvykdė nusikaltimą. Dėl teismo paskirtų kardomųjų priemonių buvo laikomas tardymo izoliatoriuje. Išnykus kardomosioms priemonėms, 2020 m. sausio 15 d. buvo grąžintas į Pravieniškių PN ir iki 2020 m. vasario 3 d. buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje, motyvuojant tuo, kad jis yra „naujokas“, todėl turi būti laikomas karantine. Pareiškėjo nuomone, kameroje (karantino patalpoje) jis buvo laikomas be pagrindo, nes Pravieniškių PN bausmę atlikinėjo iki 2018 m. gruodžio 4 d., o 2020 m. sausio 15 d. grąžintas, todėl nebuvo „naujokas“. Laikant jį 1-o sektoriaus baudos izoliatoriuje, kameroje, vienutėje, buvo neleidžiama gyventi kaip numato Bausmių vykdymo kodeksas, jis negalėjo naudotis nuosava aparatūra, sporto aikštynais. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamas emocijas, psichologinį spaudimą, sutriko miegas, vartoja raminamuosius, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 11–15) nurodė, kad D. E. į Pravieniškių PN 1-ąjį sektorių atvyko 2020 m. sausio 15 d. ir kitą dieną administracijai įteikė prašymą dėl jo perkėlimo į 3-iąjį sektorių. Toks prašymas buvo apsvarstytas 2020 m. sausio 22 d. Nuteistųjų skyrimo į būrius Pirmojo sektoriaus komisijos posėdyje ir nutarta siūlyti perkelti jį į 3-iąjį sektorių. Pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpose kaip naujai atvykęs nuteistasis, taip pat dėl to, kad jis grasino padaryti sunkius nusikaltimus, kad buvo etapuojamas į teismą (teisme buvo laikotarpiu 2020-01-17/2020-01-21 ir planuotas vežti 2020-01-28), kad buvo laukiama Skyrimo į būrius ir brigadas Trečiajame sektoriuje komisijos sprendimo. Dėl pareiškėjo ankstesnių nusikaltimų pobūdžio, asmeninių savybių, keliamo pavojaus kitiems nuteistiesiems ir administracijai, buvo priimtas sprendimas jį laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pažymėjo, kad jis buvo laikomas paprastosios grupės laikymo sąlygomis ir toks laikymas atskirai nuo kitų nuteistųjų nelaikomas nuobauda. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į gydytoją psichiatrą, savižalojosi (dešinės rankos dešinį riešą), į Resocializacijos skyriaus psichologus nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo fakto, todėl skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 33, 34, 35), pareiškėjas ir atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 1, 14), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš jo nuomone, neteisėto laikymo Pravieniškių PN karantino patalpoje (kameroje) nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 3 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš jo laikymo karantino patalpoje (kameroje) be priežasties.
Atsakovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių iš esmės neginčijo, paaiškino, jog karantino patalpose jis buvo laikomas, kaip naujai atvykęs nuteistasis, nes Pravieniškių PN jis nebuvo kalinamas nuo 2018 m. gruodžio 4 d.
Pagal pareiškėjo atvykimo į Pravieniškių PN metu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 62 punktą nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, atliekama jų medicininė apžiūra. Medicininės apžiūros rezultatai įrašomi į Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją. Esant poreikiui, atvykę į pataisos įstaigas nuteistieji higieniškai švarinami, sudaroma galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jų rūbai. Po medicininės apžiūros ir, jei reikia, asmens higienos procedūrų nuteistieji uždaromi į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. Su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose pataisos įstaigos darbuotojai dirba tiriamąjį aiškinamąjį darbą, siekdami užtikrinti nuteistojo adaptaciją pataisos įstaigoje ir sudaryti individualų socialinės reabilitacijos planą (Vidaus tvarkos taisyklių 64 p.).
Pareiškėjas neginčijo, kad su juo, kaip naujai atvykusiu nuteistuoju, buvo atliekami būtini veiksmai, tokie kaip medicininė apžiūra, švarinimas, galimybė nusiprausti duše, rūbų dezinfekavimas, tačiau nesutiko, kad jis laikomas naujai atvykusiu nuteistuoju ir dėl to apgyvendintas karantino patalpoje (kameroje). Taigi, pareiškėjas kelia problematiką dėl jo, kaip naujai atvykusio nuteistojo laikymo karantino patalpoje (kameroje), tačiau nelaiko jo teisių pažeidimu atliekant su juo, kaip naujai atvykusiu nuteistuoju, kitus veiksmus (medicininę apžiūrą, švarinimą, sudarytą galimybę nusiprausti duše, rūbų dezinfekavimą). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo laikymo „naujoku“ laikytinos nenuosekliomis, prieštaringomis, todėl vertintinos kritiškai. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas, laikydamas pareiškėją naujai atvykusiu nuteistuoju ir atlikdamas su juo, kaip naujai atvykusiu nuteistuoju, privalomus veiksmus, numatytus Vidus tvarkos taisyklių 62 ir 64 punktuose, tarp jų ir apgyvendinimą karantino patalpoje (kameroje), galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Vidaus tvarkos taisyklių 62 punkte reglamentuojama, kad nuteistieji, atvykę į pataisos įstaigą, laikinai uždaromi į karantino patalpas, tačiau nebuvo reglamentuota, kokį laikotarpį jie gali būti jose laikomi. Priklausomai nuo to, kokie veiksmai atliekami su nuteistaisiais, kol jie laikomi karantino patalpoje, galima daryti išvadą, kad šioje patalpoje nuteistieji įprastai laikomi trumpą laiką. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, nuteistųjų laikymas karantino patalpose nuo 5 iki 12 dienų, vertinamas trumpu privalomo buvimo periodu (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-822/2016; 2015 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-633-556/2015). Ginčui aktualiu laikotarpiu įsigaliojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galioja nuo 2020 m. sausio 22 d.; toliau – ir Taisyklės), 13 punkte reglamentuojama, kad atvykę į pataisos įstaigą nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.
Taisyklių 16 punkte įtvirtintas reikalavimas paprastajai grupei priskirtus nuteistuosius laikyti užrakintus gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais. Pataisos įstaigos administracijos teisė atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose įtvirtintas ir BVK 70 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius.
Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas karantino patalpoje (kameroje) buvo laikomas nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 3 d., t. y. 20 parų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad jau kitą dieną po atvykimo į Pravieniškių PN, jis administracijai pateikė pašymą dėl perkėlimo (skyrimo) į 3-ąjį sektorių (b. l. 25). Šis prašymas buvo svarstomas 2020 m. sausio 22 d. Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdyje ir nutarta siūlyti tokį prašymą tenkinti (b. l. 16). Tą pačią dieną pareiškėjas raštu kreipėsi į pataisos įstaigos psichologę, prašydamas iškviesti jį pokalbiui, nes turi labai blogų minčių (b. l. 27), o dar po dviejų dienų, t. y. 2020 m. sausio 24 d., jis skundu (b. l. 30–31) kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių, nurodydamas, kad, netekinus jo iškeltų sąlygų (bus kalinamas, jo nuomone, prastesnėmis sąlygomis, nei kiti nuteistieji), jis bus pasiruošęs įvykdyti nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį („Nužudymas“). 2020 m. sausio 27 d. Drausmės komisijos posėdyje (b. l. 17–19) buvo nutarta D. E. įtraukti į linkusiųjų užpulti įskaitą. Pravieniškių PN direktorius 2020 m. sausio 27 d. įsakymu (b. l. 20) pareiškėjas buvo paskirtas į paprastąją grupę, 6-ą būrį, tačiau, vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, buvo įsakyta laikyti jį užrakintą kamerų tipo patalpose. Pastebėtina, kad iki Drausmės komisijos posėdžio, pareiškėjas karantino patalpoje (kameroje) buvo laikomas 12 dienų, o toks laikotarpis teismų praktikoje vertinamas trumpu privalomo buvimo karantino patalpose periodu (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-822/2016; 2015 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-633-556/2015). Nebuvo pažeistas ir Taisyklių 13 punkte nustatytas atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų suskirstymo į gyvenamąsias patalpas (kameras) terminas (5 darbo dienos nuo jų atvykimo).
Įvertinęs minėtus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad už visą 20 parų praleidimą karantino patalpoje (kameroje) didžiąja dalimi atsakingas pats pareiškėjas, nes jo raštu pateikti prašymai ir skundas (raštu išreikštas pasiruošimas įvykdyti labai sunkų nusikaltimą; b. l. 25, 27, 30–31), sudarė kliūtis ir apsunkino susiklosčiusią situaciją, sprendžiant klausimą dėl perkėlimo į jam priskirtą paprastosios grupės nuteistųjų būrį. Pataisos namų administracija privalėjo tirti pateiktus prašymus, skundus, užtikrinti saugias kalinimo sąlygas kitiems nuteistiesiems, o tuo pačiu tęsti pareiškėjo kalinimą karantino sąlygomis. Tai reiškia, kad laikymo karantino patalpose (kameroje) trukmė buvo suponuota paties pareiškėjo, t. y. dėl jo paties valinių veiksmų. Neteisėtų atsakovo veiksmų, laikant pareiškėją karantino patalpose (kameroje), nenustatyta.
Pareiškėjas teigė, kad laikant jį karantino patalpoje (kameroje) negalėjo naudotis savo aparatūra, sporto aikštynais.
Pastebėtina, kad karantino patalpos teismų praktikoje pripažįstamos artimesnėmis kamerų tipo patalpoms (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015), o BVK 145 straipsnis numato didesnius ribojimus nuteistiesiems laikomiems kamerų tipo patalpose, nei tiems, kurie paskirti į paprastąją ar lengvąją grupes. Kita vertus, Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi (b. l. 4–5) pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pareiga patekti reikiamus įrodymus apie saugių ir sveikų kalinimo sąlygų užtikrinimą atsakovui tenka tik tada, kai teiginiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų skunde yra pakankamai detalizuoti ir pagrįsti. Pareiškėjas aplinkybių dėl negalėjimo naudotis aparatūra ir sporto aikštynais nedetalizavo, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio, todėl minėti pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Pareiškėjas, skunde nurodė, jog dėl kalinimo sąlygų jis patyrė neigiamas emocijas, psichologinį spaudimą, sutriko miegas, vartoja raminamuosius, tačiau nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovo į bylą pateikti oficialūs dokumentai, t. y. Pravieniškių PN Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pažyma (b. l. 29) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Medicininis pažymėjimas (b. l. 28) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu ir po jo buvo teikiamos psichiatro konsultacijos. Jau perkeltas iš kamerų tipo patalpos Nr. 4 į kamerų tipo patalpą Nr. 8, 2020 m. vasario 5 d., t. y. po ginčui aktualaus laikotarpio, jis buvo konsultuotas dėl savižalojimosi (dešinės rankos dešinio riešo pjautinių žaizdų), todėl nėra pagrindo pareiškėjo kreipimąsi į psichiatrą sieti išimtinai su jo laikymu karantino patalpoje (kameroje) ginčui aktualiu laikotarpiu. Į psichologus dėl neigiamų emocijų, psichologinių išgyvenimų, laikant baudos izoliatoriuje (karantino patalpoje), jis nesikreipė. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai apie pataisos įstaigoje patirtas emocijas nelaikytini neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, nes tam tikri nuteistųjų asmeninių laisvių suvaržymai ir su tuo susiję neigiami potyriai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Byloje nenustatyta, kad atsakovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus ir pabloginti pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, padėtį, tačiau yra pakankamas pagrindas išvadai, kad užsitęsusį buvimą karantino patalpoje (kameroje) lėmė paties pareiškėjo sąmoningi veiksmai, todėl patyrė su tuo susijusias pasekmes.
Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1197/2014, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015). Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. E. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.