Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-15 · Byla Nr. N-575-2725-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2010-11-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-12-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
N-575-2725-11
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-04002-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2725/2011Teisminio proceso Nr. 4-02-3-04002-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad V. S. 2010 m. rugpjūčio 6 d., apie 02.25 val., Vilniuje, Sietyno gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepateikė pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui nustatyta tvarka nebuvo atlikta techninė apžiūra. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16 ir 238 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimu V. S. atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant pažeidimo įvykio. Teismas, ištyręs ir įvertinęs prieštaringus liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog V. S. būtų padaręs priešingą teisei veiką. Teismas vadovavosi liudytojų T. D. ir A. K. parodymais. Konstatavo, kad policijos pareigūnų A. N. ir O. C. parodymus paneigia rašytiniai bylos dokumentai. Pažymėjo, kad kilusių abejonių bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko, todėl vertino jas V. S. naudai.

II.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas vienašališkai įvertino įrodymus, nevisiškai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Teigia, kad teismas nenustatė jokio objektyvaus pagrindo, dėl ko policijos pareigūnai, vykdę tarnybines pareigas ir tiesiogiai turėję galimybę matyti bei užfiksuoti daromą pažeidimą, galėjo nepagrįstai apkaltinti V. S., todėl nepagrįstai nesivadovavo jų tarnybiniuose pranešimuose pateiktais objektyviais duomenimis. Teigia, kad policijos pareigūnai šioje byloje nepadarė jokių procesinių ar takinių klaidų, o teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl jų parodymus pripažino abejotinais. Nurodo, kad priimdamas ginčijamą nutarimą teismas apsiribojo tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir galimai šališkų jo liudytojų parodymais. Teigia, kad analizuojant įvykių eigą buvo nustatytas dar vienas liudytojas M. T., kuris aptariamu metu buvo atvykęs į savo darbovietę, esančią Sietyno gatvėje. Pažymi, kad Institucija nebuvo tinkamai informuota apie pirmosios instancijos teismo posėdžius, tuo užkertant kelią pateikti paaiškinimus, reikalauti papildomai apklausti policijos pareigūnus bei parodymus davusius liudytojus. Nurodo, kad teismas pakartotinai į posėdį nekvietė policijos pareigūnų, nustačiusių ir fiksavusių teisės pažeidimą, nors jų parodymai, nustatant objektyvią tiesą, yra vieni svarbiausių. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, nepašalino visų abejonių dėl V. S. kaltumo, todėl bylos teiseną nutraukė nepagrįstai.

Atsiliepimas

V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, ištyrė galimus prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, įvertino įrodymų šaltinių patikimumą. Pažymi, kad nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį, tačiau policijos pareigūnai jo nurodytų aplinkybių netikrino. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnų parodymuose atsirado prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti. Nurodo, kad byloje yra prieštaravimų tarp liudytojo A. K. ir policijos pareigūnų parodymų dėl švyturėlių naudojimo, V. S. automobilio judėjimo fakto, policijos pareigūnų privažiavimo prie jo automobilio fakto. Mano, kad abejoti liudytojo A. K. parodymais nėra pagrindo, kadangi jis nei V. S., nei policijos pareigūnų nepažįsta. Teigia, kad Institucijos veiksmai pateikiant liudytojo, kuris nebuvo nustatytas teisminio bylos nagrinėjimo metu, paaiškinimą, pažeidžia rungtyniškumo principą, todėl mano, jog šio liudytojo paaiškinimas nagrinėjant apeliacinį skundą neturėtų būti vertinamas. Pažymi, kad buvo nuvykęs į Instituciją prasitęsti laikino leidimo vairuoti transporto priemones, rodė šaukimą į kitą teismo posėdį, todėl mano, kad Institucijos atstovas žinojo apie atidedamus teismo posėdžius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo nutraukta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį, 123 straipsnio 1 ir 5 dalis V. S. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Apeliaciniame skunde Institucija su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, motyvuodama iš esmės tuo, kad teismas vienašališkai įvertino įrodymus bei neištyrė visų bylos aplinkybių.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje V. S. versiją palaiko T. D. ir iš dalies A. K. paaiškinimai, tuo tarpu asmenį kaltinančią versiją patvirtina policijos pareigūnų A. N. ir O. C. parodymai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į liudytojo T. D. ryšį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – yra kaimynai, daro išvadą, kad šis liudytojas yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų V. S. išvengti administracinės atsakomybės, todėl juos vertina kritiškai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius V. S. kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo policijos pareigūnų A. N. ir O. C., betarpiškai stebėjusių daromą pažeidimą, parodymais, kurie šiuo atveju yra kertiniai ir kuriais vienareikšmiškai paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama versija. Iš minėtų pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 3a-4, 5-6), bei jų parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 35-37), nustatyta, jog gavę pranešimą apie kuro vagystę ir vykdami į įvykio vietą pareigūnai pastebėjo įtartiną automobilį bei naudodami mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius jį sustabdė. Pareigūnai paaiškino, kad iš automobilio vairuotojo, kuris prisistatė V. S., burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo sutrikę, kalba nerišli, vairuotojas įvykio vietoje pasitikrinti girtumą atsisakė, su savimi tapatybę patvirtinančių, transporto priemonės registracijos, civilinės atsakomybės draudimo bei valstybinės techninės apžiūros dokumentų neturėjo, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,26 promilių girtumas. Liudytojų pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo tarpu V. S., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Pažymėtina, kad nors liudytojas A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė kiek kitokias įvykio aplinkybes, nei policijos pareigūnai, tačiau konstatuotina, kad pareigūnų parodymų tai vienareikšmiškai nepaneigia. Be to, iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto įvykio liudytojo M. T. rašytinio paaiškinimo (b. l. 76) matyti, kad aptariamų įvykiu metu minėtas liudytojas buvo įvykio vietoje ir matė važiuojantį automobilį, paskui kurį važiavo policijos automobilis su įjungtais švyturėliais.

Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esanti rašytinė informacija paneigia policijos pareigūnų teiginius apie tai, kad įtartiną V. S. automobilį pastebėjo važiuodami Sietyno gatve, kad važiuodami iš paskos ir jį stabdydami naudojo švyturėlius ir kad apie stabdomą įtartiną automobilį informavo policijos komisariato budėtoją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Iš byloje esančios policijos įvykių suvestinės matyti, kad pranešimas apie kuro vagystę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisaraite užregistruotas 2010 m. rugpjūčio 6 d., 1.43 val., policijos pareigūnų A. N. ir O. C. ekipažas į įvykio vietą išvyko 1.44.15 val., o atvyko 1.46.21 val. (b. l. 27). Nors iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus rašto (b. l. 47) matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. nuo 2.20 val. iki 2.32 val. autopatrulis AP 70 (ekipažą sudarė pareigūnai A. N. ir O. C.) stovėjo prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato, tačiau tai nepaneigia policijos pareigūnų užfiksuotų ir nurodytų aplinkybių. Byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad V. S. Vilniaus miesto 5 policijos komisariate 2.34 val. buvo nustatytas neblaivumas (b. l. 7). Tai, kad nurodytu metu patrulis P 70 stovėjo Vilniaus miesto 5 policijos komisariate, patvirtina ir vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys (b. l. 48). Nors vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų pažeidimų padarymo metu 02.25 val. patrulis P 70 stovėjo Vilniaus miesto 5 policijos komisariate, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal pranešimą apie kuro vagystę į įvykio vietą išvykęs policijos pareigūnų ekipažas užduotį vykdyti baigė 2.23.54 val. (b. l. 27), todėl konstatuotina, kad 02.25 val. patrulis P 70 jau buvo grįžęs į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą, o vėliau į įvykio vietą grįžę ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę policijos pareigūnas galimai suklydo nurodydami tikslų pažeidimų padarymo laiką. Tai, kad patrulio P 70 pranešimas apie V. S. vairuojamo automobilio sustabdymą nebuvo užfiksuotas dėl garso įrašymo sistemos gedimo, nepaneigia policijos pareigūnų parodymų, jog policijos komisariato budėtojas apie įvykį buvo informuotas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. S. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pažeidimų padarymo nutraukta nepagrįstai, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas