Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, vertėjai M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baltarusės, Baltarusijos Respublikos pilietės, išsituokusios, vidurinio išsilavinimo, „S. L. IĮ“ savininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui buvo pateikta L. S. administracinio teisės pažeidimo medžiaga. 2012-12-21 administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas pagal LR ATPK 44¹ str. dėl to, kad ji 2012-07-20 apie 11.30 val. Alytuje, Jotvingių gatvėje esančioje turgavietėje, būdama juridinio asmens „S. L. IĮ“ savininke, neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis su vaistais (vaistiniais preparatais), prekiaudama jais turgavietėje, juos laikė (saugojo netinkamom sąlygom) viename iš kioskų, esančių turgavietės teritorijoje, skirtus neteisėtam pardavimui, tuo pažeidė LR Farmacijos įstatymo 19 str. 1d. ir 35 str. 1d. 9 d. ir 37 str. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Ištyrus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs įgaliotas pareigūnas nesilaikė LR ATPK 260 str. reikalavimų.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pažymėtina ir tai, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas privalo išsiaiškinti ir išspręsti klausimus, numatytus ATPK 280 str., tame tarpe ir nustatyti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t.y. byloje turi būti pateikti įrodymai, turintys reikšmės aplinkybėms byloje nustatyti.

Kaip patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, kaltinimas L. S. buvo pareikštas dėl to, kad L. S., neturėdama farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis su vaistais (vaistiniais preparatais), prekiaudama jais turgavietėje, vaistus ir vaistinius preparatus, skirtus neteisėtam pardavimui, laikė (saugojo netinkamom sąlygom) viename iš kioskų, esančių turgavietės teritorijoje., t.y. L. S. inkriminuojamas pažeidimas pagal formuluojamą kaltinimą susideda iš dviejų neteisėtų veikų- neteisėta prekyba vaistais turgavietėje ir vaistų laikymas (saugojimas) netinkamomis sąlygomis.

Dėl neteisėtos prekybos vaistais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. S. neigė prekiavusi vaistais turgavietėje, paaiškino, kad prekiavo prekėmis, kurioms prekiauti ji turi visus leidimus, kad jai prekiaujant turgavietėje, pareigūnai prie jos net nebuvo priėję, neprašė ir netikrino jos leidimų.

Šias aplinkybes patvirtino ir apklausti teismo posėdžio metu liudytojais pareigūnai R. S. ir A. S., parodydami, kad administracinėn atsakomybėn traukimą asmenį jie stebėjo iš toli, prie jos nebuvo priėję, ir pats prekiavimo turgavietėje vaistiniais preparatais faktas nebuvo nei užfiksuotas, nei nustatytas, taip pat liudytoja N. D., parodydama, kad jos teta prekiavo tik kosmetikos reikmėmis ir maisto papildais ir jai prekiaujant pareigūnai nebuvo priėję, kad visi susitiko tik tuo metu, kai buvo apžiūrėtas kioskas.

Jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareikštą kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl neteisėto prekiavimo vaistais turgavietėje, byloje nėra, todėl pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš pareikšdami tokį kaltinimą, pirmiausia turi surinkti, kaip to reikalauja ATPK 256 str.3 d., tai patvirtinančius įrodymus ir užfiksuoti juos administracinio teisės pažeidimo protokole.

Dėl vaistų laikymo (saugojimo) netinkamomis sąlygomis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. S. neneigė, kad jos kioske buvo laikomi vaistai, tačiau teigė, kad apžiūros metu rasti ir paimti vaistai priklausė ne jai, o jos sūnui A. S., kuris, vykstant bylos tyrimui, pareigūnams buvo pateikęs tai patvirtinančius dokumentus, tačiau pareigūnai nekreipė į tai dėmesio. Taip pat paaiškino, kad pareigūnų apžiūrėtą kioską ji ir jos sūnus A. S. naudoja abu kartu kaip sandėlį, kuriame laikė ne tik vaistus, bet ir viskas kitas savo prekes - maisto papildus ir kosmetikos prekes, kurioms prekiauti jie abu turėjo leidimus. Vaistus ji laikė dėl to, kad jais kažkada buvo leidžiama prekiauti, o uždraudus jų prekybą, vaistai liko kioske, nes atgal parsivežti jų negalėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. D. parodė, kad vaistais turgavietėje L. S. neprekiavo, kad jai būnant kioske, priėjo civiliai apsirengę pareigūnai ir pradėjo apžiūrinėti kioske visas esančias prekes, o vėliau, atėjus jos tetai L. S., tas prekes dėžėmis išnešinėjo ir fotografavo, sudėjo į mašiną ir kartu su ja ir teta visi išvažiavo į nuovadą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad kiosko apžiūros metu atėjusi L. S. jiems pripažino, kad kioskas yra jos, tačiau kam priklausė jame esančios prekės, tame tarpe ir vaistai, jis neatsimena.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad jis su kolega apžiūrėjo kioską, kur rado įvairių vaistų ir vaistinių preparatų, todėl iškvietė ekonominės policijos operatyvinę grupę šiam faktui užfiksuoti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad apžiūrėtą kioską jis, brolis ir jo motina- L. S. kartu naudojo kaip sandėlį, kuriame laikė maisto papildus, kremus, ir vaistus, kurie buvo atvežti seniau, kol dar nebuvo įstatymo, draudžiančio jais prekiauti. Kioskas priklausė jo motinai, tačiau pagal žodinį susitarimą naudojimas kiosku buvo perleistas jam - jis mokėjo už kioską visus komunalinius mokesčius. Įvykio dieną jis Lietuvoje nebuvo, o kioske buvo likę jo visos prekės. Pareigūnai paėmė ne tik draudžiamus vaistus, bet ir visas kitas jo prekes, kurioms jis turėjo leidimą prekiauti. Kai sužinojo apie paimtas visas prekes, jis telefonu bendravo su pareigūnais ir norėjo pateikti jiems visus dokumentus, patvirtinančius teisėtą kioske laikomų prekių įsigijimą, tačiau tą dieną neveikė faksas. Vėliau atvykęs į Lietuvą jis norėjo pateikti minimus dokumentus, tačiau pareigūnai jų neėmė.

Ištyrus byloje esančius duomenis, neaišku, koks asmuo iš tikrųjų padarė pareigūnų inkriminuojamą pažeidimą – netinkamomis sąlygomis laikė (saugojo) vaistus: pareigūnai protokole nurodo, kad šį pažeidimą padarė L. S., tačiau tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, tiek iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad laikomi ir saugomi daiktai kioske priklausė A. S.. Apklaustas liudytoju pareigūnas R. S. taip pat patvirtino, kad jis nenustatinėjo, kam priklauso vaistai.

Tuo tarpu inkriminuojam asmeniui pažeidimą, turi būti nustatyti, surinkti ir pateikti į bylą visi įrodymai, patvirtinantys pažeidimo padarymą ir patį pažeidėją: kam iš tiesų priklausė kioskas, kuriame rasti vaistai, kokiam asmeniui priklausė pareigūnų rasti ir paimti vaistai. Tiek administracinėn atsakomybėn asmuo, tiek liudytojas A. S. tvirtino, kad norėjo pateikti pareigūnams prekių, laikomų kioske, įsigijimo teisėtumo dokumentus, tačiau pareigūnai, surašydami protokolą, iš viso netyrė ir nerinko įrodymų, paneigiančių ar patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. S. ir liudytojo A. S. nurodomų aplinkybių, kam priklauso kioskas ir jame laikomos (saugomos) prekės.

Šie duomenys bylos nagrinėjimui turi esminę reikšmę, nes nuo to priklausos tinkamas pažeidėjo nustatymas.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, pirmiausia įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 256 str.3 d.). Kiekvienas tyrimas neturi būti paviršutiniškas, o pareigos perkėlimas rinkti daugumą įrodymų teismui yra nepagrįstas pareigos perkėlimas, nes visus pirminius įrodymus privalo surinkti pareigūnas, kuriam suteikta teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Taip pat tiek iš administracinio atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad daiktų paėmimo protokolu (b.l. 9-14) buvo paimti ne tik vaistai ir vaistiniai preparatai, bet ir kitos prekės, kuriomis prekiauti L. S. turėjo leidimus. Tuo tarpu pagal ATPK 269 str. pareigūnai turi teisę paimti tik daiktų patikrinimo metu rastus daiktus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas. Šiuo nagrinėjamu atveju pareigūnai padarė esminį procesinį pažeidimą, dėl kurio negali būti nagrinėjama administracinė byla, todėl jis turi būti taisytinas- pareigūnai privalo nustatyti tiesioginį teisės pažeidimo įrankį (objektą) ir jo paėmimą įforminti kaip to reikalauja ATPK 269 str. 3d.

Pažymėtina ir tai, kad teisingas teisės pažeidimo įrankio (objekto) nustatymas turi esminės reikšmės formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole.

Šiuo nagrinėjamu atveju kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas L. S. dėl LR ATPK 44¹ str. numatyto pažeidimo nebuvo tinkamai suformuluotas ir nekonkretizuotas: administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodant pažeidimo esmę, tik formaliai konstatuota LR ATPK 44¹ str. objektyvi pažeidimo pusė – neteisėtai prekiavo vaistais bei netinkamai juos laikė (saugojo), tačiau nenurodyta, kokiais konkrečiai vaistais ir kokiu kiekiu buvo prekiauta ar jie buvo netinkami laikomi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK 44¹ str. numato baudą su vaistų konfiskavimo arbe be konfiskavimo, todėl dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriame nenurodyti vaistų pavadinimai ir kiekiai, ir nesant byloje tai patvirtinančių dėl vaistų tikslių pavadinimų ir kiekių, teismas negali teisingai išspręsti ir nuobaudos skyrimo klausimo dėl vaistų konfiskavimo.

Kadangi protokole formuluojamas kaltinimas, pagal baudžiamosios teisės analogiją būtina nustatyti ir konkrečiai bei tiksliai nurodyti pažeidėją, pažeidimo padarymo aplinkybes. Priešingu atveju bus pažeista asmens teisė gintis nuo kaltinimų, nes asmuo paprasčiausiai tiksliai nežinos, kuo jis yra kaltinamas, ar pagrįstai jis yra kaltinamas.

LR ATPK 284 str. 2 d. nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva nei pakeisti pažeidėjo, nei papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo atveju teismas negali net nustatyti, koks asmuo iš tiesų padarė administracinį teisės pažeidimą.

Vadovaujantis išdėstytu, byla negali būti nagrinėjama, nes aukščiau nurodytos aplinkybės trukdo teismui nagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl bylos medžiaga jos papildymui ir esminių procesinių trūkumų pašalinimui grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. S. administracinio teisės pažeidimo medžiagą grąžinti Alytaus apskrities VPK.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.