Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir ieškovo A. D. įstatyminei atstovei L. D., jos

institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Tauragės rajone atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. D., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. D., L. D. ieškinį atsakovams D. K., N. D., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajone, dėl duomenų gimimo įraše apie vaiko tėvą nuginčijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. D. su ieškiniu sutiko. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2019 m. grįžo su šeima iš Danijos, susirado darbą Tauragėje. Darbas susijęs su medienos krova, reikėdavo išvažinėti į užsienį. Rugsėjo mėnesį grįžęs suprato, kad kažkas ne taip. Kai žmona pastojo, nebuvo Lietuvoje. Turi 5 vaikus ir dar vieną D. K.. Yra įsitikinęs, kad A. D. ne jo vaikas. Vaikui paaugus, jis tapo panašus į D. K.. Žmona ilgą laiką viską slėpė. Žmona neplanuoja keisti vaiko pavardės. Nori, kad būtų priteistas išlaikymas vaikui.

A. D. K. atsiliepimo nepateikė. Teismui pateiktame pranešime apie teismo šaukimo įteikimą atsakovas D. K. nurodė, kad su viskuo sutinka, posėdyje nedalyvaus, nes išvykęs į užsienį.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Tauragės rajone (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad jokių ginčų dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos tarp šalių nekyla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovė nurodė, kad tai, jog atsakovas N. D. nėra A. D. biologinis tėvas įtarė nuo pat vaiko gimimo, o paskutiniais metais išryškėjo ir vaiko bruožai, kurie akivaizdžiai įrodo, jog sūnus A. yra labai panašus į atsakovą D. K.. Tai paskatino ieškovę kreiptis į VGTPT tarnybą, siekiant gauti teisinę pagalbą, tikslu nustatyti, kad sūnaus A. biologinis tėvas yra D. K., kuris žodžiu tėvystę pripažino. Į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovė kreipėsi tik 2022 m. birželio 2 d., praleidusi tėvystės nuginčijimo senaties terminą. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams. E. Ž. T. T. (toliau – EŽTT) vertinimu, teisė į tapatybę, iš kurios kyla teisė žinoti savo kilmę, yra sudėtinė privataus gyvenimo sąvokos dalis. Vadovaujantis EŽTT praktika, privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus. Todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip pat apima asmens teisę gauti informaciją apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų šeimos narių tapatybė. Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir teisiškai ją pripažinti (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019). Atsižvelgiant į Lietuvos A. T. formuojamą praktiką, ieškovo A. D. teisę žinoti savo kilmę ir galimybę ją teisiškai pripažinti, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo atnaujintinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

CK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. D. gimė (duomenys neskelbtini) A. D. motina – ieškovė L. D., tėvu įrašytas atsakovas N. D.. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrasis ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė byloje dokumentus, susijusius su duomenų nepilnamečio A. D. gimimo įraše įrašymo pagrindais, iš kurių matyti, jog atsakovas N. D. buvo įrašytas A. D. tėvu, kadangi A. D. gimė L. D. ir N. D. santuokos metu. Proceso dalyviai patvirtino, kad ieškovės L. D. ir atsakovo N. D. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, registruota Tauragės rajono savivaldybės administracijos bendrajame ir civilinės metrikacijos skyriuje, nėra nutraukta. Kadangi vaikas gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše berniuko tėvu buvo įrašytas ieškovės sutuoktinis.

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovės L. D. ieškinyje nurodytos aplinkybės bei ieškovės ir atsakovo N. D. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas N. D. nėra ieškovės L. D. sūnaus A. D., biologinis tėvas. Atlikus DNR tyrimą dėl biologinės tėvystės nustatymo, UAB „UNGE“ SYNLAB laboratorijos ekspertizės akte daroma išvada, kad D. K. yra vaiko A. D. biologinis tėvas, su 99,896805 proc. tikimybe. Tokiu būdu, atlikto DNR tyrimo išvada bei kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti nepilnamečio A. D. teisę žinoti savo tikrąją kilmę, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir jos nustatymo tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas N. D. nėra nepilnamečio A. D. tėvas, o vaiko tėvas yra atsakovas D. K.. Tuo pagrindu A. D. gimimo įraše panaikintinas įrašas grafoje „Duomenys apie tėvą“, jog vaiko tėvas yra N. D. bei įrašytina, kad vaiko tėvas yra D. K..

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nepilnamečio A. D. pavardė, nuginčijus atsakovo N. D. tėvystę ir nustačius atsakovo D. K. tėvystę, nekeistina.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Ieškovė prašė vaiko gyvenamąją vieta nustatyti su ja. Atsakovai tokiam prašymui neprieštaravo.

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Remiantis proceso dalyvių parodymais nustatyta, kad mažametis A. D. nuo gimimo auga su ieškove (mama), yra jos prižiūrimas, auklėjamas, aprūpinamas. A. D. K. vaiką lanko, prisideda prie jo poreikių tenkinimo, tačiau nėra pagrindiniu vaiką prižiūrinčiu asmeniu. Įvertinus tai, jog berniukas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės posėdžio metu išsakytas išvadas, nepilnamečio vaiko – A. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieškove L. D. pagal jos gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nepilnamečiui sūnui iš atsakovo D. K. priteisti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su prašomu išlaikymo dydžiu sutiko, prieštaravimų neišreiškė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu tam taip pat neprieštaravo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad prašomas vaiko išlaikymo dydis prieštarauja jo teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)-TP-22-T-443-3587 ieškovei L. D. suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad ieškovei teiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 300 Eur.

Byloje patirta 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios susidarė dėl to, kad dokumentai nebuvo įteikiami ir pakartotinai siunčiami atsakovams.

Nagrinėjamu atveju būtinybė reikšti ieškinį ir atitinkamai, bylinėjimosi išlaidos, atsirado dėl to, kad ieškovė, nenutraukusi santuokos su atsakovu N. D., susilaukė atsakovo D. K. vaiko, dėl ko nebuvo galimybės įregistruoti tikrojo tėvo tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir atsirado būtinybė nuginčyti ieškovės sutuoktinio tėvystę vaiko atžvilgiu. Atsakovai neprieštaravo ieškinio reikalavimams, nurodė bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, siekė, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atsakovas D. K. geranoriškai sutiko ir nuvyko atlikti DNR ekspertizę, taigi nevilkino bylos nagrinėjimo, veikė už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Konstatuotina, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir į šalių procesinį elgesį, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų valstybės naudai nepriteisti, taip pat atleisti atsakovus nuo mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 392 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Nustatyti, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas nėra N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus A. D. gimimo įraše, duomenis apie tėvą, įrašyti – A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)., tėvas – D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų), nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. birželio 2 d. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrajam ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.