Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2009-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-13/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-05-19
Bylos Nr.
1A-13/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Valdimaras Bavėjanas, Jonas Algimantas Venckus (pran.)
Nuteistasis
B. L.
Nukentėjusysis
D. L.
Advokatai
Lina Gervelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-13/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teisėjų: Lino Šiukštos, Valdimaro Bavėjano,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjai advokatei Linai Gervelienei,nuteistajam B. L. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008-10-17 nuosprendžio, kuriuo B. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Priteista iš B. L. nukentėjusiajai D. L. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) turtinei žalai atlyginti ir 25000 (dvidešimt penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. L. nuteistas už tai, kad 2008-03-29 apie 23.30 val. savo gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau kaip penkis kartus smogė R. L. kirvio pentimi į įvairias kūno vietas ir padarė odos nubrozdijimą dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatiniame trečdalyje delniniame paviršiuje, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešinio sėdmens vidiniame apatiniame kvadrate, krūtinės ląstos kairėje pusėje pagal priekinę ir vidurinę pažastinę liniją VII-IX šonkaulių projekcijoje, kraujosruvą kairės pusės krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, kairio plaučio apatinės skilties žaizdas, dešinės pusės VIII, IX netiesioginius šonkaulių lūžimus pagal vidurinę pažastinę liniją, kairės pusės VII, VIII, IX, X tiesioginius šonkaulių lūžimus pagal priekinę pažastinę liniją, ko pasėkoje R. L. nuo ūmaus nukraujavimo į krūtinės ertmes, kairės pusės tiesioginių VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimų su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu mirė, t. y. nužudė R. L. .

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis B. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 str. ir BK 61 str. nuostatas ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę, nes nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nustatė ne visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes nuo išgerto apie 2 litrų 5 procentų stiprumo alaus B. L. nesijautė neblaivus ir tai patvirtino jo tėvas B. L. teisme. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu duotais parodymais bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenimis, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo paprasto girtumo būsenos. Visgi, B. L. įsitikinimu, jo pirmos apklausos metu duoti parodymai dėl girtumo neturi jokios prioritetinės galios prieš vėliau duotus parodymus, kurių metu jis paneigė jautęsis neblaivus. Atitinkamai teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akto duomenys, kad B. L. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo paprasto girtumo būsenos, apelianto nuomone, neparemti jokiais kitais įrodymais, nes ekspertės rėmėsi jo pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuomet jis pripažino jautęsis neblaivus. Visgi, nuteistasis pažymi, jog psichologinio, psichiatrinio tyrimo metu jis paneigė, kad jautęsis apsvaigęs, o girtumas jam nebuvo nustatytas. B. L. pažymi, kad teismas neįvertino to fakto, kad jis gėrė nestiprų 5 procentų alų, nuo kurio nesijautė apsvaigęs, o baigus gerti alų iki nusikaltimo padarymo praėjo bent valanda laiko, todėl nesant objektyvių duomenų dėl nuteistojo girtumo, teismas negalėjo šios aplinkybės laikyti sunkinančia.

Nuteistasis B. L. nurodo, kad teismas pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ( BK 59 str. 1 d. 6 p.). Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiojo R. L. elgesys, kad jis su nuteistojo sugyventine R. J. buvo nuogas B. L. namuose nakties metu, yra ta aplinkybė, kuri išprovokavo nusikalstamos veikos padarymą, nes nukentėjusysis R. L. savo amoraliu elgesiu itin įžeidė nuteistąjį, pamynė jo namų, šeimos garbę, o jo elgesys prieštaravo geros moralės, dorovės principams. Tokiu būdu nuteistasis nurodo, kad jo nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius ir rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. R. L. elgesys, apelianto nuomone, pripažintinas provokuojančiu ir rizikingu, nes jo veiksmai - buvimas nuogam nuteistojo namuose su jo sugyventine, o taip pat nukentėjusiojo žodžiai, kad dar pagulės ir tada išeis, - paskatino B. L. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Be to, apelianto įsitikinimu, R. L. turėjo suprasti, kad nuteistasis bet kada gali grįžti į savo namus ir kad toks nužudytojo elgesys gali išprovokuoti neigiamus veiksmus prieš jį.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis mano, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys ( BK 59 str. 1 d. 6 p.). Tokiu būdu, įvertinus minėtas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat kitas BK 54 str. 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas nurodė nuosprendyje, o taip pat tai, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, užmušti R. L. nenorėjo, o norėjo tik jį pamokyti ir išvyti iš savo namų, apeliaciniu skundu nuteistasis prašo 2008-10-17 dienos Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo B. L. įvykdytą nusikalstamą veiką, tačiau skirdamas bausmę netinkamai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir neteisingai paskyrė bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis B. L. nurodo, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apeliantas nurodo, kad jis nesijautė neblaivus, girtumas jam nebuvo nustatytas, o nuo alaus gėrimo iki nusikaltimo įvykdymo praėjo maždaug valanda laiko. Visgi pažymėtina, jog nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė išgėręs pakankamai didelį kiekį (apie 2 litrus) alaus, o ir pats pripažįsta, kad nuo alaus išgėrimo iki smurto vartojimo R. L. atžvilgiu praėjo ne daugiau kaip viena valanda laiko. Tokiu būdu, teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad įvykio metu nuteistasis B. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai jis pats patvirtino dar pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios įtariamojo apklausos metu (T. 1, b. l. 64-66). Tuo tarpu, nustatant LR BK 59 str. 1 d. 9 p. numatytą sunkinančią aplinkybę, girtumo sunkumo lygio nustatymas nėra būtinas (nusikalstamos veikos dažniausiai atskleidžiamos praėjus daugiau ar mažiau laiko po jų įvykdymo), o tai sprendžiama pagal byloje esančius įrodymus, įskaitant ir paties nuteistojo parodymus. Be to, pirmosios įtariamojo apklausos metu (T. 1, b. l. 64-66) nuteistasis B. L. taip pat parodė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė, nes buvo girtas ir supykęs. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Kauno apygardos teismas 2008-10-17 nuosprendžiu nuteistojo B. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe visiškai pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą B. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kauno apygardos teismas 008-10-17 nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo R. L. veiksmai nuteistajam nesukėlė didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), o to apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis B. L. . Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog dėl nukentėjusiojo R. L. veiksmų B. L. buvo įžeistas, nepagrįstai net nesvarstė LR BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo galimybės. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš nuteistojo B. L. parodymų ir juos patvirtinančių nukentėjusiojo motinos D. L. parodymų aišku, kad nuteistasis B. L. jau anksčiau buvo sumušęs R. L. už pastarojo santykius su nuteistojo sugyventine R. J. bei įspėjęs jį nesiartinti prie jo šeimos. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių aišku, kad nukentėjusysis ne tik nenutraukė santykių su B. L. sugyventine, tačiau, pasinaudodamas tuo, jog B. L. buvo išvykęs, kartu su B. L. materialiai išlaikoma sugyventine miegojo nuteistojo nuomojamame name. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. L. , nors ir tikėdamasis, kad nuteistasis naktį namo negrįš, elgėsi amoraliai ir aiškiai rizikavo būti užkluptas bei sukelti konfliktą. Be to, iš paties nuteistojo parodymų, o taip pat juos patvirtinančių liudytojos R. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, 45-46) bei įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b. l. 4-8) aišku, kad nuteistasis B. L. savo namuose tiek sugyventinę R. J. , tiek R. L. rado pusnuogius, o tai neabejotinai labai įžeidė nuteistąjį bei paskatino jį vartoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ar bent jį išvaryti iš namų. Be to, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti nuteistojo B. L. parodymais ir dėl to, kad nuteistajam, laikančiam rankose kirvį, liepus R. L. dingti, pastarasis dar prašė leisti jam pamiegoti (T. 1, b. l. 64-66; nuteistojo parodymai teisme) ir tokiu būdu R. L. rodė visišką abejingumą tiek savo elgesiui, tiek nuteistojo įžeidimui. Taigi nukentėjusysis, savo amoraliu B. L. įžeidžiančiu elgesiu (atėjo į B. L. namus, nors žinojo esąs nuteistojo nepageidaujamas, miegojęs pusnuogis su B. L. sugyventine, o nuteistojo užkluptas net neskubėjo eiti namo) pažeminęs ir įžeidęs nuteistąjį bei jo šeimą, o savo tolesniu elgesiu (prašydamas leisti pamiegoti) nereaguodamas į B. L. reikalavimą eiti iš jo namų, akivaizdžiai provokavo nuteistąjį nusikalstamiems veiksmams, dėl ko B. L. ir pavartojo smurtą (sudavė ne mažiau kaip penkis kartus kirvio pentimi). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdu, jog būtent nukentėjusiojo amoralus ir įžeidžiantis elgesys suformavo nuteistojo B. L. vidines paskatas vartoti smurtą R. L. atžvilgiu, todėl nuteistojo B. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Be to, vertinant Kauno apygardos teismo 2008-10-17 nuosprendžiu B. L. pagal LR BK 129 str. 1 d. paskirtos bausmės pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, jog labai sunkų nusikaltimą B. L. įvykdė veikdamas netiesiogine tyčia, siekdamas R. L. ne nužudyti, o siekiant išvaryti jį iš savo namų bei „pamokyti“, kad nukentėjusysis pagaliau atstotų nuo B. L. šeimos, nuteistasis charakterizuojamas pakankamai gerai, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam B. L. Kauno apygardos teismo 2008-10-17 nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 1 d. paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, nors ir šiek tiek mažesnė už LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tačiau yra aiškiai per griežta, o LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. L. paskyrus bausmę, nežymiai viršijančią LR BK 129 str. 1 d. numatytos bausmės minimumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2008-10-17 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria B. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

B. L. , pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., paskirti 7 (septynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai Linas ŠiukštaValdimaras Bavėjanas