Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. 2-1193-266/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
2-1193-266/2019
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00099-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
R. B.
Išvadą teikia
Vaiko teisių apsaugos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1193-266/2019.Proceso Nr. 2-14-3-00099-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3;2.6.5.2.1;3.2.3.8 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m. balandžio 11 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė ,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei ,dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovui advokatui Dariui Karveliui,nedalyvaujant atsakovui R. B. ,

dalyvaujant institucijos, duodančios išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V.Jasiukoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės , nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. B. ieškiniu atsakovui R. B. kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti jų santuoką dėl atsakovo kaltės, prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. B. vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 150 eurų ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus , viso 3600 eurų. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas paaiškino, jog su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė sūnus M. B.. Jų šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš keturis metus išvyko pas motiną į Molėtų miestą ir į šeimą nebegrįžo, todėl ji mano, jog šeima iširo dėl atsakovo kaltės. Taikytis nėra prasmės, nes jau keturi metai gyvena atskirai, neveda jokio bendro ūkio, todėl prašo santuoką su atsakovu nutraukti dėl jo kaltės. Išvykus atsakovui, jų nepilnametis sūnus M. liko gyventi su ja. Ji juo rūpinasi, jį išlaiko, todėl prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su sūnumi nebendrauja, neteikia jam jokio išlaikymo, todėl prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 150 eurų kas mėnesį ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus 3600 eurų, nes atsakovas kai paliko šeimą, tai išlaikymo vaikui ir neteikė.

Atsakovas R. B. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas nebuvo pateikęs ir atsiliepimo į ieškinį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui bendraujant su juo telefonu, ieškinio neginčijo .Teismas, vertindamas tokią atsakovo pozicija, daro išvadą, jog atsakovas ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovo paaiškinimais nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje . ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Santuokoje , (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B. . (b. l. 13) Santuokoje sutuoktiniai neįsigijo nei nekilnojamojo , nei kilnojamojo turto , kurį turėtų dalintis. Nuo 2014 metų sutuoktiniai gyvena atskirai , neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo , todėl ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų.

Teismas, priimdamas sprendimą, remiasi šiais motyvais:

1. Dėl santuokos nutraukimo. Kaip nustatyta sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014m.

pradžios, neveda bendro ūkio , nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė nurodė jog jų santuoka nutrūkusi ir turi būti nutraukta, taikytis atsisakė. Ieškovė nurodė, jog jų santuoką iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis maždaug po pusės metų nuo santuokos sudarymo paliko šeimą, išvažiavo gyventi į Molėtus pas motiną ir į šeimą nebegrįžo . Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas . CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kaip nustatyta, nuo 2014 m. pradžios sutuoktiniai kartu nebegyvena , nebeveda bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Teismui nustatant , kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Byloje nustatyta jog sutuoktiniai dar iki santuokos bendravo, turėjo lytinių santykių ir ieškovė dar būdama nepilnametė nuo atsakovo pastojo. Šalys norėjo, jog vaikas gimtų santuokoje, todėl teismo nutartimi ieškovės santuokinis amžius buvo sumažintas ir šalys susituokė. Gimus sūnui, šeima 2013-09-16 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir su šeima buvo dirbamas socialinis darbas. Iš pateiktos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados ir paaiškinimų skyriaus atstovo teismo posėdžio metu , matyti, jog atsakovas visiškai neturėjo jokios atsakomybės jausmo rūpintis šeima, rūpintis gimusiu vaiku . Po pusės metų gyvenimo kartu, palikęs šeimą atsakovas visiškai nesirūpino kaip jie gyvens, nepalaikė jokių ryšių su ieškove, nelankė vaiko ir neteikė jam jokio išlaikymo. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neteikė į bylą jokių įrodymų, jog šeima iširo ne dėl jo kaltės , todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas pripažįsta, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. B. kaltės. Todėl, šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina dabartinė pavardė B., o atsakovui paliktina – prigimtinė pavardė- B..

2. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. ir

išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus M. B., gim., (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, jog atsakovui palikus šeimą, ji su sūnumi gyvena tėvo namuose ir vaiku rūpinasi, jį išlaiko. Atsakovas neteikė jokių prieštaravimų dėl šio reikalavimo, todėl teismas mano, jog dėl šio reikalavimo ginčo tarp šalių nėra. Utenos apskrities VTAS atstovas posėdžio metu taip pat neprieštaravo šiam ieškovės reikalavimui . Kadangi nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir nepilnamečio M. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. B..

LR CK 3.192str. 1d. numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus . Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas , priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena ir pan.,) bet skiriamas dėmesys ir vaiko lavinimui, žaislams ir kitiems tik kūdikiui skirtiems daiktams. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį kiekvienam. Kaip byloje nustatyta iki šiol šalių nepilnametis sūnus M. gyvena su motina – ieškove ir ji sūnų visiškai išlaiko. Ieškovė nedirba, yra neįgali. Jos pajamos yra gaunama gauna našlaičių pensija, neįgalumo pašalpa ir išmoka vaikui, viso 367 eurai per mėnesį. . (b. l. 16,17-18) Kitokių pajamų ji neturi, dirbti negali dėl neįgalumo. Jokio turto ieškovė neturi, gyvena tėvo namuose. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi visas galimybes dirbti iš teikti vaikui išlaikymą. Pažymėtina tai, jog byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas , gyvendamas kartu su ieškove ir vaiku, jais nesirūpino, neteikė jiems išlaikymo. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jis neišgalės mokėti ieškovės prašomos išlaikymo sumos. Byloje nustatyta, jog šalių sūnus auga, jam eina šešti metai, jis lanko darželį, todėl išlaidos jo išlaikymui kasmet auga. Be to, šalių sūnus turi sveikatos problemų- serga astma ir dėl to turi dažnai vykti pas gydytojus, bei vartoti vaistus, todėl ieškovė turi papildomų išlaidų. Todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, jų vaiko amžių, poreikius, šių dienų kainas , iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. B. po 150 eurų kas mėnesį iki jo pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atitinka protingus vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį . Be to pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis , tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išvadą duodančios institucijos atstovas nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pilnai palaiko ieškovės ieškinį ir prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį. Mano, jog jis realus, galintis patenkinti šalių vaikų būtiniausius poreikius, bei atitinka atsakovo turtinę padėtį.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus po 100 eurų kas mėnesį, viso 3600 eurų, teigdama, jog atsakovas per tą laiką neteikė vaikui jokio išlaikymo. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo ir neteikė teismui įrodymų, jog jis vaiką išlaikė. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, VTAS atstovo išsakytą poziciją dėl šio reikalavimo, daro išvadą, jog atsakovas neteikė vaikui už nurodytą laikotarpį pastovaus kasmėnesinio išlaikymo , todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma 3600 eurų. (LR CK 200str.)

3.Dėl kreditorių. Ieškovė ieškinyje ir teisme nurodė , jog gyvenant santuokoje ji kreditorių neturi, nes iš niekur nesiskolino.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų . Kadangi teismas sprendime konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tai ieškovės patirtos dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovo . Byloje ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba. Ją atstovavo advokatas. Advokato išlaidos sudaro 156 eurai, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.(b. l. 35) Ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį į teismą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už ieškinio padavimą - 100 eurų, žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą- 54 eurai ir už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – 108 eurai .

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos turėtos teismo pašto išlaidos – 11,43 eurai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 284, 381-385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, tarp L. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. B. , a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. B. kaltės.

Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti pavardę- B. o atsakovui palikti pavardę– prigimtinę pavardę B..

Nepilnamečio sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. B..

Priteisti nuo 2019 m. sausio 29d., iš R. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 eur , iki jų pilnametystės , išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. B. išlaikymo įsiskolinimą 3600 ( tris tūkstančius šešis šimtus) eurų .

Išieškoti iš R. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 188659752) , 262 ( du šimtus šešiasdešimt du eurus ) žyminio mokesčio ir 11,43 eurus teismo turėtų pašto išlaidų. ( įmokos kodas 5660) į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB , arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė