- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- T-1160-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01729-2003-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- A. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašymą dėl teistumo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-895-88/2010 A. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 33 MGL (4125 Lt) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. liepos 19 d.
Nuteistasis A. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti teistumą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas teismo nuosprendžiu skirtą baudą sumokėjo, 2017 m. gruodžio 16 d. suėjo pusė teistumo termino, nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžio priėmimo dienos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka baustas nebuvo. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjas kasdieniniame gyvenime ir darbinėje veikloje ypatingai atsakingai laikosi teisės aktų reikalavimų, susidūręs su bet kokia situacija visada stengiasi nuodugniai įsigilinti į susijusį teisinį reglamentavimą bei atsakingai jo laikosi. Visa tai rodo, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra pasirašęs veiklos nuomos sutartį, pagal kurią jam buvo išnuomota transporto priemonė teikti keleivių pavėžėjimo paslaugas. Vienas iš darbdavio reikalavimų yra teistumo pažymos pateikimas, todėl jis siekia, kad minėtas teistumo laikas būtų sutrumpintas arba teistumas panaikintas. Esant galiojančiam teistumui, pareiškėjui yra apsunkinama galimybė užsiimti individualia veikla, užsidirbti, kad toliau galėtų vykdyti mokslinę veiklą, kaip farmacininkas dalyvauti projektuose. 2017 metais už nuopelnus Lietuvos vaistininkystei jis buvo apdovanotas J.F. Wolfgang ordinu.
Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė savo prašymą bei papildomai nurodė, kad 2004 metais jis išvyko į Londoną, kur dirbo pagal specialybę vaistininku, žmona su sūnumi taip pat buvo atvažiavę į Londoną, tačiau jiems ten nepatiko, todėl jis sugalvojo grįžti į Lietuvą. Praėjus teismui maratonams jis dar penkerius metus buvo Londone, grįžo į Lietuvą, įsidarbino taksistu, tačiau darbdavys reikalauja duomenų apie teistumą ir baustumą. Jis pateikė darbdaviui duomenis apie savo teistumą bei pasakė, kad sieks teistumo panaikinimo. Pripažįsta, jog yra padaręs vieną KET pažeidimą, jam sunku persiorientuoti, nes Anglijoje eismas vyksta kita puse. Nurodė, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, iš pradžių planuoja padirbėti taksistu, kol neatsilaisvins darbo vieta pagal jo – vaistininko specialybę. Visi jo ankstesni teistumai yra praeities dalykai ir gyvenimą Lietuvoje jis nori pradėti nuo švaraus lapo.
Prokurorė teismo posėdyje siūlė teikimo netenkinti, nes A. K. buvo baustas administracine tvarka.
Prašymas netenkinamas.
Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos vardu teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.
A. K. Vilniaus miesto 1 teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Asmenims, nuteistiems už nesunkius nusikaltimus, teistumas išnyksta, kai praeina treji metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 a punktas).
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuteistasis A. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu skirtą baudą sumokėjo 2016 m. birželio 6 d., daugiau teistas nebuvo, todėl laikytina, kad teistumo terminas pasibaigs 2019 m. birželio 6 d. Teismas, skaičiuodamas teistumo terminą, atkreipia dėmesį į tai, kad aktualiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamas veikas A. K. padarė laikotarpiu nuo 2002-04-11 iki 2002-09-06, t.y. iki Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis buvo nuteistas ir už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, už kuriuos jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė ir iš įkalinimo vietos jis buvo paleistas 2011 m. gruodžio 28 d., iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2012 m. vasario 20 d. Taigi kadangi A. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas padarė laikotarpiu nuo 2002-04-11 iki 2002-09-06, kai jis dar nebuvo teistas, pripažintina, kad BK 97 straipsnio 8 dalyje nurodyta teistumo skaičiavimo taisyklė šiuo atveju netaikytina.
BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam A. K. panaikinti teistumą, kadangi yra praėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas teismo posėdžio metu bei savo prašyme nurodė, kad jis yra pasirašęs veiklos nuomos sutartį, pagal kurią jam buvo išnuomota transporto priemonė teikti keleivių pavėžėjimo paslaugas. Vienas iš darbdavio reikalavimų yra teistumo pažymos pateikimas, todėl jis siekia, kad teistumas jam būtų panaikintas. Teismui pateikta 2018 m. spalio 10 d. sudaryta veiklos nuomos sutartis tarp UAB „Autoalta“ ir A. K. dėl automobilio nuomos pavėžėjo veiklai vykdyti. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui asmeninę informaciją apie save (gyvenimo aprašymą), kur nurodyta, kad jis yra turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgijęs vaistininko specialybę, pagal kurią nuo 2005 metų iki 2018 metų dirbo Londone iš pradžių vaistininku, o po to vaistinės-medicinos centro vadovu, 2018 metais organizavo įvairius projektus, susijusius su farmacijos veikla, yra 2018 metais išleistos knygos „Lietuvos vaistininkystės prisiminimai“ bendraautorius, 2017 metais už nuopelnus Lietuvos Vaistininkytei yra apdovanotas J.F. Wolfgang ordinu, rekomendacijas jam galėtų pateikti socialinių mokslų daktarė, provizorė R. Ž., Lietuvos Farmacijos Muziejaus direktorius T. M.. Nors šios paties pareiškėjo nurodytos aplinkybės be abejonės teigiamai jį charakterizuoja, tačiau A. K. nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šias jo nurodytas aplinkybes (pvz. savo asmeninėje informacijoje nurodytų asmenų rekomendacijas ir pan.), todėl teismas patikrinti pareiškėjo nurodytų apie save faktų patikimumą galimybės neturi.
Kita vertus, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad A. K. iš viso buvo teistas penkis kartus, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tame tarpe ir už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pagal du nuosprendžius jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis yra atlikęs įkalinimo įstaigoje. Pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu skirta bauda buvo išieškota tik po beveik šešerių metų, t.y. 2016 m. birželio 6 d., nors iš įkalinimo vietos jis buvo paleistas 2011 m. gruodžio 28 d. ir iš jo paties pateiktos informacijos apie save matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2018 jis dirbo Londono „Al-Razi Pharmacy-walk in“ vaistinės medicinos centro vadovu, todėl tikėtina, kad pajamų skirtai baudai sumokėti turėjo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. pirmu jo atžvilgiu priimtu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 9 d. nuosprendžiu skirtos baudos geranoriškai taip pat nesumokėjo, ji buvo išieškota tik 2016 m. rugpjūčio 12 d. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. 2018 m. spalio 29 d. protokolu su administraciniu nurodymu buvo paskirta 15 eurų bauda už KET pažeidimą (vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 402 (važiuoti į dešinę) reikalavimus, pasuko į kairę), paskirtą baudą jis sumokėjo 2018 m. spalio 31 d., nuobauda galiojanti.
Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog A. K. kritiškai įvertino savo netinkamą elgesį bei jam skirtų bausmių paskirtį, nes 2003 m. liepos 9 d. ir 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiais skirtų baudų jis nesiekė greitai sumokėti, jos buvo išieškotos priverstinai per gana ilgą laikotarpį po bausmės paskyrimo. Pažymėtina tai, kad jeigu skirtos baudos būtų sumokėtos įstatymo nustatytais terminais, o ne po beveik šešerių metų po paskutinio nuosprendžio priėmimo, šiai dienai teistumas jau būtų išnykęs, todėl užsitęsęs priverstinio baudos išieškojimo procesas yra paties nuteistojo elgesio pasekmė ir rezultatas.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad savo gyvenimą Lietuvoje jis nori pradėti nuo švaraus lapo, darbdavys reikalauja pateikti pažymą apie teistumą, negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo taikymui, nes UAB „Autoalta“ ir taip sudarė su A. K. automobilio nuomos sutartį pavėžėjo paslaugos teikti, nepaisant to, kad pažyma apie teistumą pateikta nebuvo. Be to, iš paties pareiškėjo pateikto gyvenimo aprašymo matyti, kad teistumų buvimas nesutrukdė A. K. dirbti užsienyje (Didžiojoje Britanijoje) pagal turimą vaistininko specialybę ir darbą toje šalyje jis paliko savo noru. Nuteistojo neigiamos emocijos dėl esamo teistumo, galimai patiriamas nepatogumo ar gėdos jausmas prieš darbdavį, pablogėjusi reputacija, nesant išskirtinių, teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, taip pat negali būti pripažinti pakankamu pagrindu teistumo termino sutrumpinimui ar jo panaikinimui, nes atsiradę suvaržymai tiek darbinėje, tiek visuomeninėje veikloje, jei tokie kyla, yra paties asmens neteisėtų veiksmų pasekmė. Savo ruožtu vien tik aplinkybė, kad duomenų, neigiamai charakterizuojančių A> Kostiukevičių, nebuvimas, teismo nuomone, nėra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje situacijoje taikyti jau nurodytą išimtį dėl teistumo panaikinimo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas negali daryti išvados, jog BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, todėl tenkinti A. K. prašymo dėl teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
A. K., nuteisto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-895-88/2010, prašymo dėl teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.