Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-248-628/2013

Teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė Teisminio proceso Nr. 1-16-00841-2007-1

2013 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui G. J., G. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jo gynėjui advokatui K. V., nukentėjusiajam A. D., nukentėjusiojo A. D. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, nukentėjusysiajam E. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla dėl kaltinimo G. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelės žalos, o būtent: būdamas valstybės tarnautoju, eidamas Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Ginklų fondas) direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1209 patvirtintų „Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų“ 10.1 p., 10.2 p., 10.14 p., 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1232 patvirtintų „Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų“ 11.1 p., 11.2 p., 11.10 p. ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 134 patvirtinto „Lietuvos Respublikos ginklų fondo direktoriaus pareigybės aprašymo‘‘ 6.1 p., 6.2 p. pagrindu būdamas atsakingas už Ginklų fondui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą laikantis įstatymų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 927 patvirtintos „Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai - ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarkos“ 9 ir 24 punktų reikalavimus perkančiajai organizacijai, kurios vardu jis buvo įgaliotas veikti, sudaryti nuolatinę ar laikinąją pirkimo komisiją, turinčią parinkti tinkamą perkamų prekių tiekėją, parinktam tiekėjui pasiūlyti sudaryti pirkimo sutartį ir taip užtikrinti, kad perkamos bei į Lietuvos Respubliką importuojamos prekės yra geros kokybės, atitinka privalomus techninius ir saugos reikalavimus, tokios komisijos nesudarė, 2004 m. rugsėjo 7 d. Ginklų fondas be privalomos sutarties ir atitikties saugumo reikalavimams sertifikato įsigyjant 200 nesaugių ir netinkamų naudoti detonatorių, G. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1209 patvirtintų „Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų“ 10.14 p. numatytą pareigą sudaryti su detonatorių tiekėju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 927 patvirtintoje „Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai - ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarkoje“, numatytą pirkimo sutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 134 patvirtinto „Lietuvos Respublikos ginklų fondo direktoriaus pareigybės aprašymo“ 6.2 p. numatytą pareigą užtikrinti, kad vykdant Ginklų fondui pavestus uždavinius būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, žinodamas, kad minėti detonatoriai yra įgyjami nesudarius su kompanija „Metalika Ltd“ pirkimo sutarties, o taip pat, kad įgyjami detonatoriai importuojami į Lietuvos Respubliką be Lietuvos Respublikos Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 str. 2 d. numatyto privalomo atitikties sertifikato, 2004 m. rugsėjo 7 d. davė nurodymą apmokėti kompanijai „Metalika Ltd“ už įsigyjamus detonatorius, neužtikrino, kad tik sertifikuoti ir saugūs naudoti importuoti detonatoriai būtų perduodami naudojimui, šių detonatorių nepašalino iš apyvartos, nesikreipė į detonatorių pardavėją kad būtų pateiktas detonatorių atitikties saugumo reikalavimams sertifikatas, po ko šie detonatoriai 2004 m. lapkričio 23 d. Ginklų fondo buvo perduoti tolimesniam naudojimui, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 str. 1 d., 6 d. reikalavimus, šių pažeidimų nepašalino iki 2007 m. lapkričio 20 d., ko pasekoje 2007 m. rugpjūčio 31, apie 07.20 val., M. K. Paco g. 4, Vilniuje, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ patalpose, Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui A. D. dirbant su Ginklų fondo perduotais neatitinkančiais saugumo reikalavimų detonatoriais, įvyko savaiminis detonatorių sprogimas - savaime sprogus ne mažiau kaip 9 detonatoriams, A. D. buvo padaryta kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke su svetimkūniu odoje, abiejų ausų akustinė - baro trauma su būgnelių plyšimais, abiejų plaštakų sprogmeninės daugybinės žaizdos su dešinės plaštakos II - IV pirštų bei kairės plaštakos II - V pirštų galų trauminėmis amputacijomis bei dešiniojo I piršto naginio pirštakaulio lūžiu, dėl ko nesunkiai sutriko A. D. sveikata. Be to, 2007 m. lapkričio 20 d., apie 22.30 val., Kauno rajone, Rokų poligone, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus specialistui E. K. dirbant su Ginklų fondo perduotais nesaugiais detonatoriais, įvyko savaiminis detonatoriaus sprogimas, dėl ko E. K. buvo padaryta daugybiniai paviršiniai skeveldriniai dešinės rankos plaštakos ir pirštų sužalojimai, dėl ko nežymiai sutriko E. K. sveikata.

Dėl tokių G. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi buvo diskredituotas valstybės tarnautojo - Ginklų fondo direktoriaus vardas, iškraipytos valstybinės institucijos - Ginklų fondo funkcijos ir veiklos principai, sudarytos sąlygos nukentėti tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo principai, numatyti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. l d. Taip pat didelės neturtinės žalos patyrė A. D. ir E. K., kadangi neteisėtų G. M. veiksmų pasekoje tarnybines pareigas atliekantiems A. D. buvo padarytas nesunkus, o E. K. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teigiama, kad Vilniaus apylinkės teismas nustatė, jog tik G. M., kaip Ginklų fondo direktorius, yra atsakingas už Ginklų fondo veiklos organizavimą. Tačiau Vilniaus apylinkės teismas nesiaiškino, ar Ginklų fondo darbuotojai, kuriems Ginklų fondo direktorius dalį darbinių funkcijų perleido juos įdarbindamas, tinkamai atliko savo darbines funkcijas, ar tinkamai informavo direktorių apie tam tikrų darbų (funkcijų) neatlikimą. Pažymima, kad G. M. Ginklų fondo direktoriumi dirba nuo 2003 m. gruodžio 1 d. Dalis G. M., kaip direktoriaus, darbinių funkcijų ir atsakomybės už Ginklų fondo uždavinių tinkamą įgyvendinimą yra perkelta direktoriui pavaldiems darbuotojams. Funkcijų perkėlimo teisė įtvirtinta 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patvirtintame „Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie LR Vyriausybės direktoriaus pareigybės aprašyme“: 6.1. „punkte planuoja ir organizuoja institucijos veiklą užtikrinant Lietuvos Respublikos ginklų fondo pavestų funkcijų įgyvendinimą ir atsako už tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų fondo vykdytų jam pavestus uždavinius.“ ; 6.6 „tvirtina Lietuvos Respublikos ginklų fondo struktūrą ir etatų sąrašą, Lietuvos Respublikos ginklų fondo struktūrinių padalinių ir jam pavaldžių įmonių, įstaigų ir organizacijų nuostatus (įstatus), įstatymų nustatyta tvarka skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos ginklų fondo darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir juos skatina“. Apeliantas pažymi, kad darbines funkcijas atlieka sąžiningai, tačiau jis negali prisiimti atsakomybės už savo darbuotojų darbinių funkcijų neatlikimą, o būtent už informacijos nuslėpimą, atsakomybė turi būti taikoma ne direktoriui, o tą informaciją nuslėpusiam darbuotojui, nes pareiginių instrukcijų pagrindu perduotas darbines funkcijas darbuotojas privalo atlikti sąžiningai ir visą reikšmingą informaciją privalo pateikti savo vadovui.

Teismo posėdyje G. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

G. M. gynėjo advokato K. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad Ginklų fondo direktorius neatliko tarnybinių pareigų, kurias privalėjo atlikti pats, o tai lėmė didelės žalos atsiradimą. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Tik dėl to, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip juos vertina G. M., nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas teismų praktikoje aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. nuo 2003 m. gruodžio 1 d. paskirtas Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriumi ir nagrinėjamo įvykio metu vadovavo Ginklų fondui (2003 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės Ministro pirmininko potvarkis Nr. 276 „Dėl G. M.“). Ginklų fondas yra Vyriausybės įsteigta Vyriausybės įstaiga, aprūpinanti valstybės institucijas, juridinius ir fizinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, specialiosiomis priemonėmis ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos ginklų fondo įstatymo 2 straipsnis 2004 m. birželio 1 d. Nr. IX-2259 redakcija). Ginklų fondui vadovauja direktorius. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jį skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas. Direktorius yra pavaldus Ministrui Pirmininkui (minėto įstatymo 6 straipsnis, 2002-10-15 redakcija IX-1134).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų fondo direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1. p. (b. t. 2, b. l. 67-68) matyti, kad Ginklų fondo direktorius planuoja ir organizuoja institucijos veiklą užtikrinant Ginklų fondui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą ir atsako už tai, kad Ginklų fondas vykdytų jam pavestus uždavinius. 6.2. p. numato, kad Ginklų fondo direktorius užtikrina, kad vykdant Ginklų fondui pavestus uždavinius būtų laikomasi įstatymų, vykdomi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai ir kiti teisės aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavedimai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. M. negalėjo pažeisti Ginklų fondo direktoriaus pareigybinių instrukcijų, nes nagrinėjamo įvykio metu jis dar nebuvo su jomis supažindintas pasirašytinai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nepagrįstas. Iš byloje pateiktos Ginklų fondo direktoriaus pareigybės aprašymo matyti, kad G. M., kaip Ginklų fondo direktorius jas pasirašė 2005 m. balandžio 5 d., t.y. jau įvykus nagrinėjamam įvykiui, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš Lietuvos Respublikos ginklų fondo direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002 m. liepos 1 d. potvarkiu Nr. 134 6.1, 6.2 p. matyti, kad jos įsigalioja ir vykdytinos nuo jų paskelbimo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1209, Ginklų fondo direktorius užtikrina, kad būtų laikomasi Ministro Pirmininko potvarkių. Todėl tai, kad G. M. minėtų pareigybių byloje nagrinėjamų įvykių metu dar nebuvo pasirašęs pareigybinės instrukcijos, jo, kaip vadovo, nuo atsakomybės neatleidžia. Kaip vadovas, dirbantis šiose pareigose nuo 2003 m. jis privalėjo žinoti savo pareigas, įstaigos, kuriai vadovauja funkcijas, jo ir įstaigos funkcijas reglamentuojančius įstatymus, kitus norminius aktus.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 927, kurio nuostatas pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeidė Ginklų fondo direktorius G. M., patvirtinta „Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarka“. Paslapčių subjektai – Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės steigiamos institucijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, jų steigiamos įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su informacijos įslaptinimu ir išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga 2 str. 8 p. (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d. Nr. IX-1908)). Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos tvarkos 9 ir 24 punktų reikalavimai numato, kad perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems vykdyti sudaro nuolatinę arba laikinąją pirkimo komisiją (toliau vadinama – komisija), nustato jai užduotis ir suteikia įgaliojimus vykdyti šias užduotis. Perkančioji organizacija tvirtina komisijos reglamentą. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu ne mažiau kaip iš 3 asmenų. Komisija veikia perkančiosios organizacijos vardu pagal šiuo sprendimu jai suteiktus įgaliojimus. Komisija raštu praneša galutinai pasirinktam tiekėjui (rangovui), kad jam siūloma sudaryti pirkimo sutartį, ir nurodo laiką, iki kurio reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį.

Atsakant į apelianto argumentus, kad tai nebuvo slapti pirkimai, todėl pirkimams turėjo būti taikyta ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 927 patvirtinta „Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarka“, o 2003 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1029 patvirtintos „Dėl ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir kitų karinės paskirties prekių pirkimo taisyklės“, pagal kurias pirkimams nereikia sudaryti komisijos, pažymėtina, kad minėtų taisyklių 6 p. įtvirtinta, jog perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems vykdyti sudaro komisiją, nustato jai užduotis ir suteikia įgaliojimus vykdyti šias užduotis. Šių taisyklių 12 p. numatyta, kad komisija, atsižvelgdama į užduotyje pateiktą informaciją ir laikydamasi šių Taisyklių, pasirenka pirkimo būdą, nustato tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus ir jos tikrinimo būdus, parengia pirkimo dokumentus, atlieka pirkimo procedūras ir sudaro tiekėjų eilę. Iš šių nuostatų matyti, kad pirkimui, kurį atliko Ginklų fondo direktorius G. M., vadovaujantis bet kokiu iš paminėtų teisės aktų, privalomas komisijos sudarymas, tačiau tokios komisijos Ginklų fondo direktorius įsigydamas elektrinius detonatorius „EDP-r“, nesudarė.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar Ginklų fondo darbuotojai, kuriems Ginklų fondo direktorius dalį darbinių funkcijų perleido juos įdarbindamas, tinkamai atliko savo darbines funkcijas ir, ar tinkamai informavo G. M. apie tam tikrų darbų neatlikimą, pažymėtina, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog šios aplinkybės Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo įvertintos, tačiau apklausus liudytojus M. R., A. Š., L. B., susipažinus su pastarųjų Ginklų fondo pareigybių aprašymais nenustatyta, kad tokios funkcijos buvo pavestos kitiems darbuotojams. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Liudytojas M. R., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad Ginklų fonde jis pradėjo dirbti 2004 m. rugpjūčio mėnesį vyr. specialistu, jo pareigos buvo sutarčių rengimas. Nagrinėjamo įvykio dėl elektrinių detonatorių „EDP-r“ pirkimo jis neatsimena, kadangi tuo metu buvo ką tik pradėjęs dirbti. Pažymėjo, kad teisės skyrius, kuriame jis dirbo, tiesiog gaudavo dokumentus, kurių pagrindu ruošdavo pirkimo sutartis, o negavus tokių dokumentų, negalėjo žinoti apie tokio pirkimo vykdymą.

Liudytojas A. Š. parodė, kad Ginklų fonde jis dirbo nuo 1997 m. iki 2005 m., buvo vyriausiasis specialistas. A. Š. pareigos buvo surinkti informaciją, kas ką perka, tada surinkti duomenis, juos subendrinti ir išsiųsti užsakovams. Jis buvo atsakingas tik už užsakomų prekių kiekį, kainą ir pristatymą, bet ne už prekių kokybę. Ginklų fondo direktorius galėjo bet kokiu metu viską patikrinti.

Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, taip pat į tai, kad ir pats G. M. neneigia, jog jis, kaip Ginklų fondo direktorius yra atsakingas už savo darbuotojams pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą ir vykdymą, privalo kontroliuoti savo darbuotojų veiklą ir užtikrinti jų atliekamų veiksmų teisėtumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadosms dėl Ginklų fondo direktoriaus atsakomybės ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pareigybės aprašymo 6.7. p., kuriame įtvirtinta, kad Ginklų fondo direktorius pasirašo sutartis, sudaromas įgyvendinant Ginklų fondo ūkinę, finansinę veiklą ir įstatymų nustatytus Ginklų fondo uždavinius, organizuoja jų vykdymą, darytina išvada, kad tik Ginklų fondo direktoriui suteikta teisė pasirašyti Ginklų fondo sudaromas sutartis. Iš byloje pateiktos sutarties Nr. 50RN (b. t. 5, b. l. 128-130), kurios pagrindu elektriniai detonatoriai buvo parduoti Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui, matyti, kad ši sutartis buvo pasirašyta Ginklų fondo direktoriaus G. M.. Šios sutarties 13 p. numatyta, kad parduodamų prekių kokybė turi atitikti šioms prekėms nustatytas technines sąlygas. Šios sutarties 33 p. įtvirtinta, kad sutarties šalys, pasirašydamos šią sutartį, patvirtina, kad jos turi teisę prisiimti bei vykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Iš šių nuostatų seka, kad Ginklų fondo direktorius, pasirašydamas sutartį, kurios pagrindu elektriniai detonatoriai „EDP-r“ buvo parduoti Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui, patvirtino, jog perduodamų detonatorių kokybė atitinka jiems nustatytas technines sąlygas. Tačiau byloje nustatyta, kad minėtų detonatorių garantinis terminas jau buvo pasibaigęs, jie neturėjo privalomojo kokybės sertifikato.

Specialistas S. K., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad jei detonatorių galiojimo laikas yra pasibaigęs, turi būti sudaroma komisija, surašomas defektinis aktas ir tokie detonatoriai turi būti išimami bei sunaikinami.

Specialistas V. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad „EDP-r“ detonatoriams buvo nustatytas 18 metų garantinis terminas su galimybe šį terminą pratęsti dar vieneriems metams, jei detonatoriai atitinka tam tikrus reikalavimus. Garantinių terminų tikslas – garantuoti, kad galutinis naudotojas būtų užtikrintas prekių kokybe. Jei yra garantinis terminas, tai gamintojas pagal gamybos technologiją, gamybos procesus yra numatęs senėjimo faktorius, dėl kurių tas naudojimo terminas yra baigtinis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad jo išsilavinimas aukštasis, yra baigęs specialią karo inžinerijos aukštąją mokyklą, karo inžinerijos akademiją. Jo sprogdintojo patirtis - 28 metai. Įsigyjant bet kokio tipo detonatorius, būtinai žiūrima į visus techninius reikalavimus. Jam, kaip pirkėjui tekdavo užsakyti. Jeigu garantinis laikas baigiasi, tai naikindavo be jokių išlygų. EDP tipo detonatorių neteko gauti be techninių pasų. Vienintelis atvejis, kada Lietuvos Respublikos kariuomenė pirko iš Švedijos labai daug sprogmenų ir viso kito, tai dėl datų ir pagaminimo metų buvo ilgai aiškinamasi, nes nurodyta buvo tik ant pačios pakuotės, o garantinių raštų nebuvo. Trejus metus buvo sprogmenų naikinimo komisijos pirmininku. Po garantinio termino pasibaigimo detonatoriaus negalima naudoti, kadangi jis sukelia pavojų.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į specialistų S. K. ir V. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. M., pasirašydamas aukščiau minėtą sutartį ir garantavęs, kad perduodamos prekės atitinka tokioms prekėms keliamus techninius reikalavimus, tuo neįsitikino ir perdavė nekokybiškus detonatorius, ko pasekoje LKP AOR „Aras“ tarnybinėse patalpose ir LKP AOR „Aras“ dirbant su minėtais detonatoriais, įvyko sprogimai, kurių metu nukentėjo – buvo sužaloti du asmenys.

Kritiškai vertinamas ir apelianto argumentas, kad rinktinės „Aras“ atstovas, tinkamomis sąlygomis atlikęs sprogmenų apžiūrą, juos įvertino ir jokių pastabų dėl jų kokybės nepateikė, todėl darytina išvada, kad perdavimo metu detonatoriai buvo tvarkingi. Iš minėtų specialistų parodymų matyti, kad bet koks sprogmuo, kurio garantinis terminas yra pasibaigęs, turi būti naikinamas be jokių išlygų. Bylos medžiaga nustatyta, kad detonatorių „EDP-r“ garantinis terminas buvo pasibaigęs, todėl, pagal galiojančią tvarką, tokie detonatoriai net negalėjo patekti į rinktinės „Aras“ patalpas. Ginklų fondas, kaip atsakinga institucija, aprūpinanti Lietuvos kariuomenę ir policijos įstaigas sprogmenimis ir vykdanti Lietuvos kariuomenės ir policijos įstaigų užsakymus, prieš perduodama užsakytas prekes privalo įsitikinti jų saugumu.

Remiantis ginkluotės apyvartos policijos įstaigose instrukcijos (patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu nr. 444 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 03 d. įsakymas Nr. V-251 redakcija)) 7 p., įsigyta ginkluotė pristatoma į LPAPC sandėlį, kur ją skaičiuoja ir patikrina sandėlio vedėjas, sandėlių viršininkas ir LPAAPC Ginkluotės poskyrio atsakingas asmuo. Apie priimtą ginkluotę trimis egzemplioriais surašomas priėmimo aktas, kurį tvirtina LPAPC Ginkluotės poskyrio vadovas. Vienas akto egzempliorius lieka sandėlyje, vienas perduodamas LPAPC ginkluotės poskyriui ir vienas-LPAPC finansų grupei. Nustačius neatitikimus pagal sutartyse nurodytus kiekis, kokybės reikalavimus, išvaizdą ar komplekto sudėtį surašomas defektų ištaisymo aktas, kuriame reikalaujama, kad tiekėjas panaikintų trūkumus.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos 2010-08-13 rašte Nr. 5-7-S-132 nurodyta, kad į Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro sandėlį 2004 m. lapkričio 22 d. buvo pristatyta 200 vnt. detonatorių. Juos pristatė Ginklų fondo realizacijos padalinio vedėjas L. B. ir sandėlyje, dalyvaujant Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus viršininkui B. T. bei Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro Ginkluotės poskyrio vyr. specialistui A. G., juos perdavė Lietuvos policijos 1 aptarnavimo paslaugų centro sandėlio vedėjui J. L.. Priėmimas ir perdavimas buvo įformintas Ginklų fondo parengtu prekių priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2S-31RN ir Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro Pajamų orderiu Nr. 2004037. Priimant detonatorius visi dalyvavę asmenys apžiūrėjo transportavimo tarą. Atidarius transportavimo dėžę joje rastos penkios metalinės aklinai uždarytos dėžės. Metalinės dėžės nebuvo atidaromos, kadangi LPAOR „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus viršininkas B. T. nustatė, kad esamos sąlygos neatitinka darbo su sprogmenimis reikalavimų. Kadangi metalinės dėžės buvo standartinės, kaip įprasta, ir įvertinus tai, kad esamose patalpose nėra galimybės saugiai patikrinti metalinių dėžių turinį, bendru visų dalyvaujančių asmenų sutarimu buvo nutarta, kad metalinės dėžės bus atidarytos ir sprogdikliai bus suskaičiuoti nuvežus juos į LPAOR „Aras“. 2004 m. lapkričio 23 d. Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro važtaraščiu Nr. 2004234 prekės ir čia minimi detonatoriai buvo perduoti LPAOR „Aras“ atsakingam asmeniui R. S., po ko LPAOR „Aras“ atstovas informavo, kad detonatorių kiekis atitinka nurodytą kiekį, po ko buvo užbaigti priėmimo ir perdavimo procedūros formalumai. Atitikimą kokybės reikalavimams išoriškai nėra galimybės nustatyti, galima tik išbandžius jų veikimą ir tai galėjo atlikti tik LPAOR „Aras“ sprogmenų specialistai. Nusiskundimų dėl kokybės LPAOR „Aras“ iki nelaimingo atsitikimo nepareiškė.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas detonatorių „EDP-r“ sprogimo aplinkybių tyrimas. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. vasario 7 d. išvadoje (b. t. 1, b. l. 25-29) nurodyta, kad galėjo įvykti nekontroliuojamas minėtų detonatorių sprogimas. Tokią išvadą pagrindžia tirti pateikti nesprogę analogiškos markės ir partijos elektriniai detonatoriai. Ištyrus nesprogusius detonatorius nustatyta, kad „EDP-r“ markės elektriniai detonatoriai naudojimui netinkami, t.y. dėl cheminių reakcijų detonatorių viduje iš esmės pakito jų pirminės charakteristikos, dėl ko juos naudoti pagal pirminę paskirtį yra itin pavojinga sveikatai ir gyvybei, t.y. galimas nekontroliuojamas sprogimas. Šie detonatorių trūkumai buvo nustatyti tik išsamiai juos ištyrus, todėl akivaizdu, kad tokių trūkumų rinktinės „Aras“ pareigūnai negalėjo įžvelgti ar nustatyti prekių perdavimo - priėmimo metu. Atsižvelgtina į tai, kad detonatorius importavo ir Lietuvos aptarnavimo paslaugų centrui perdavė Ginklų fondas, vykdantis sprogmenų apyvartos ir importo kontrolę, detonatorius priimantys rinktinės „Aras“ pareigūnai buvo tikri, kad Ginklų fondas Lietuvos aptarnavimo paslaugų centrui perduoda visus reikalavimus, kartu ir garantinį terminą, atitinkančius detonatorius, nes kitu atveju Ginklų fondas privalėtų uždrausti tokių detonatorių importą.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl rinktinėje „Aras“ įvykusių sprogimų galimai kalti patys „Aras“ pareigūnai. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2008 m. vasario 7 d. išvada, „EDP-r“ markės elektriniai detonatoriai naudojimui netinkami, t.y. dėl cheminių reakcijų detonatorių viduje iš esmės pakito jų pirminės charakteristikos, dėl ko juos naudoti pagal pirminę paskirtį yra itin pavojinga sveikatai ir gyvybei, t.y. galimas nekontroliuojamas sprogimas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad minėtų detonatorių nekontroliuojamas sprogimas buvo galimas dėl bet kokių priežasčių, teigti, kad dėl sprogimų buvo kalti rinktinės „Aras“ pareigūnai negalima. Juo labiau, kad, kaip nustatyta byloje, buvo pasibaigęs detonatorių garantinis terminas, o pagal specialistų parodymus, bet kokie sprogmenys su pasibaigusiu garantiniu terminu privalo būti sunaikinami.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir priėmė pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 01 03 nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. M. gynėjo advokato K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.