- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- e2YT-468-1185/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06535-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Z. P. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo V. D. pareiškimas dėl asmeninio V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), testamento patvirtinimo, kuriuo pareiškėjas prašo teismo patvirtinti V. K. 2014 m. lapkričio 1 d. surašytą ir pasirašytą asmeninį testamentą, kuriuo ji po savo mirties visą turimą turtą paliko pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad jis visą laiką prižiūrėjo savo tetą, rūpinosi ja, o pablogėjus jos sveikatai, kai V. K. buvo pripažinta neveiksnia, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjas buvo paskirtas jos globėju ir turto administratoriumi. Pareiškėjo nuomone, V. K. surašytas asmeninis testamentas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, nes nurodyti visi reikalingi duomenys, yra aiškus ir suprantamas, tačiau kadangi nebuvo perduotas saugoti notarui, turi būti patvirtintas teisme.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Z. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareikštu pareiškimu.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo teta (motinos sesuo) V. K. surašė asmeninį testamentą ir visą savo turimą turtą paliko pareiškėjui, tačiau asmeninio testamento notarine tvarka neaptvirtino. Pareiškėjas paaiškino, kad V. K. vaikų neturėjo, jos sutuoktinis ir sesuo mirę, likęs gyvas tik jos sutuoktinio brolis, o jų asmeniniai santykiai iki testamento surašymo dienos buvo geri, ji gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, o jis ją (duomenys neskelbtini) aplankydavo keletą kartų per mėnesį, prižiūrėdavo, vėliau parsivežė gyventi ją į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 1 d. jis buvo nuvykęs pas V. K. į jos namus esančius (duomenys neskelbtini), norėdamas padėti jai nuvykti į kapines, kai ji pati pasiūlė surašyti asmeninį testamentą bei visą savo turimą turtą palikti pareiškėjui su sąlygą, jog jis ja toliau rūpinsis ir prižiūrės. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie kitus V. K. sudarytus oficialiuosius testamentus, tačiau žinojo, jog buvo kilusių nesutarimų su suinteresuotu asmeniu Z. P., kuriai testamentu, patvirtintu notaro, paliko savo turtą. Pareiškėjas teigė, kad asmeninio testamento sudarymo dieną V. K. neturėjo sveikatos problemų, visada skaitydavo su akiniais, 2011-2012 m. dar pati vairavo automobilį ir nebuvo linkusi pasakoti apie savo sveikatos būklę, be to, pareiškėjas nepastebėjo, kad, V. K. sudarant asmeninį testamentą, jos sveikata būtų bloga, kadangi asmeninį testamentą surašė pati savo bute, jį surašė gražiai, buvo užsidėjusi akinius, šalia pasidėjusi asmens dokumentą. Pareiškėjas taip pat teigė, kad asmeninį testamentą pasirašė pati V. K. ir jam nekyla abejonių, kad tai jos raštas ir parašas, nors jos grafinis parašas esantis asmens dokumente ir 2014 m. pirkimo–pardavimo sutartyje skiriasi nuo parašo esančio asmeniniame testamente, ji dokumentus galimai galėjo pasirašyti keliais skirtingais būdais, t. y. tiek grafiniu parašu nurodytu asmens dokumente, tiek pirma savo vardo raide ir pavarde.
4. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo teta V. K. gyveno viena, su pareiškėju palaikė gerus santykius, todėl ji turėjo motyvą surašyti asmeninį testamentą ir visą savo turimą turtą palikti pareiškėjui, be to, pareiškėjas ją slaugė iki mirties, pasirūpino V. K. laidotuvėmis. Atstovas teigė, kad palikėja asmeninį testamentą pasirašė pati ir nors parašas skiriasi, bet jis sudarytas iš V. K. vardo ir pavardės, toks parašas atitinka parašo rekvizitą, o įpareigojimo asmeninį testamentą pasirašyti tokiu pačiu grafiniu parašu, koks nurodytas asmens dokumente, nėra. Atstovas pažymėjo, kad asmeninis testamentas sudarytas iki V. K. pripažinimo neveiksnia, jos namuose (duomenys neskelbtini) ir atiduotas pareiškėjui, taigi ji suprato savo veiksmus, be to, po asmeninio testamento sudarymo V. K. 2014 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto 25-ąjame notarų biure sudarė ir pirkimo–pardavimo sutartį ir notarui nekilo abejonių dėl V. K. galėjo sudaryti tokį sandorį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Pažymėtina, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.
6. Nagrinėjamu atveju 2025 m. rugsėjo 11 d. išrašytas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad palikėja V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su pareiškimu dėl palikėjos asmeninio testamento patvirtinimo kreipėsi 2025 m. spalio 17 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams po testatorės mirties.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; testatoriaus valios išraiška; asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).
8. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pasisakyta, kad atsiradus poreikiui aiškinti vienašaliame sandoryje – testamente – išdėstytą testatoriaus tikrąją valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193–6.195 straipsniai), atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus šio sandorio ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).
10. Nagrinėjamu atveju teismui vertinant į bylą pateiktą asmeninį V. K. vardu 2014 m. lapkričio 1 d. surašytą testamentą, nustatyta, kad dokumentas pavadintas testamentu, jame yra nurodyti testatorės vardas, pavardė (V. K.) jo sudarymo data (2014 m. lapkričio 1 d.), jis pasirašytas testatorės. Nors testamento sudarymo vieta nėra aiškiai nurodyta, nes testamente įrašyti duomenys apie palikėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, tačiau pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 1 d. jis buvo nuvykęs pas V. K. į jos namus esančius adresu: (duomenys neskelbtini), norėdamas padėti jai nuvykti į kapines, kai ji pati pasiūlė surašyti asmeninį testamentą bei visą savo turimą turtą palikti pareiškėjui su sąlygą, jog jis ja toliau rūpinsis ir prižiūrės. Todėl darytina išvada, kad testamento surašymo vieta yra palikėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Prašomas tvirtinti asmeninis testamentas surašytas kaip vientisas dokumentas, tokiu pačiu raštu. Tai, kad asmeninis testamentas surašytas V. K. ranka, neginčija nei vienas dalyvaujantis byloje asmuo, pareiškėjas pateikė asmeninius palikėjos užrašus, su jame esančiais jo ranka padarytais įrašais bei V. K. ir A. Š. 2014 m. gruodžio 8 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kuri patvirtinta Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės E. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Nustatant, ar testatorė pati pasirašė asmeninį testamentą, svarbu tai, kad V. K. asmens dokumente, t. y. Lietuvos Respublikos pase, išduotame 2014 m. rugsėjo 26 d., pateiktas grafinio parašo pavyzdys skiriasi nuo testatorės asmeniniame testamente esančio parašo. Testatorė 2014 m. lapkričio 1 d. sudarytą asmeninį testamentą pasirašė vardu ir pavarde bei pirmąją savo vardo raide ir pavarde, o ne grafiniu parašu, kuris yra nurodytas minėtame asmens dokumente. V. K. 2012 m. rugpjūčio 30 d. testamente, patvirtintame Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro M. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė tokiu pačiu grafiniu parašu, koks yra nurodytas jos asmens dokumente. V. K. ir A. Š. 2014 m. gruodžio 8 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri patvirtinta Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės E. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. pasirašė tokiu pačiu grafiniu parašu, koks yra nurodytas jos asmens dokumente. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad V. K. asmeninį testamentą surašė pati savo bute, jį surašė gražiai, buvo užsidėjusi akinius, šalia pasidėjusi asmens dokumentą, taip pat jį pasirašė pati ir jam nekyla abejonių, kad tai jos raštas ir parašas, nors jos grafinis parašas, esantis asmens dokumente ir kituose dokumentuose, skiriasi nuo parašo, esančio asmeniniame testamente. Pareiškėjas nurodė, kad jis nežino ir negali atsakyti, kaip V. K. pasirašinėdavo, nedalyvaudavo sudarant jai dokumentus, dokumentus galimai galėjo pasirašyti keliais būdais, t. y. tiek grafiniu parašu, nurodytu asmens dokumente, tiek pirma vardo raide ir pavarde. Objektyvių duomenų ir įrodymų, jog V. K. pasirašydavo dokumentus tik savo grafiniu parašu, o ne pirma vardo raide ir pavarde, teismas neturi. Nesant byloje duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, kad testamentas pasirašytas V. K., darytina išvada, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas yra pasirašytas palikėjos.
12. Nustatant testatorės valią, šioje byloje yra aktualu tai, kad testatorę ir pareiškėją siejo artimi santykiai, jie nuolat tarpusavyje bendravo, pareiškėjas lankydavosi pas tetą svečiuose, palaikė gerus ryšius. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad V. K. mirė būdama našle, jos sutuoktinis A. V. K. mirė (duomenys neskelbtini), brolis J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o sesuo M. D. mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie V. K. dėdes, tetas, vaikaičius, pusbrolius ir pusseseres nėra. Išanalizavęs visą ginčo tekstą, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie palikėjos ryšius su pareiškėju, teismas daro išvadą, kad ginčo tekste aiškiai ir kategoriškai išreikšta palikėjos valia palikti jai priklausantį turtą, t. y. butą, garažą, sodą ir pinigines lėšas banke ir visą kitą turtą, po mirties pareiškėjui. Teismo vertinimu, testamento dalyje, kurioje nurodoma apie paliekamą turtą, vartojamas esamojo laiko veiksmažodis „palieku“ tą aiškiai patvirtina, o teksto turinys atitinka testamento sampratą (patvarkymas mirties atveju). Testamente tiksliai įvardintas paveldėtojas, nurodyti paveldėtojo asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas, nurodoma, kad paveldėtojas yra sūnėnas. Taigi, formos požiūriu V. K. valia asmeniniame testamente išreikšta tinkamai.
13. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8045-797/2015 V. K. pripažinta neveiksnia, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11328-7997/2015 neveiksniai V. K. nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas V. D., o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-10585-797/2017 pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-8045-797/2015 ir V. K. pripažinta neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo, nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, sveikatos priežiūros ir savitvarkos įgūdžių srityse. Nors nuo palikėjos asmeninio testamento sudarymo 2014 m. lapkričio 1 d. ir jos pripažinimo neveiksnia 2015 m. lapkričio 25 d. yra nežymus laiko tarpas, tačiau duomenų, jog palikėja surašydama asmeninį testamentą jo surašymo metu 2014 m. lapkričio 1 d. buvo nesąmoninga ir nesuprato savo veiksmų reikšmės, neturi. Priešingai, iš pateiktos 2014 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės E. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad palikėja gebėjo savarankiškai priimti sprendimus dėl sandorių, kuriems reikalingas notaro patvirtinimas, sudarymo, notarei, nekilo abejonių dėl V. K. gebėjimo savarankiškai išreikšti savo valią dėl sudaromų sandorių.
14. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad V. K. surašytas tekstas atitinka sandoriams, taip pat ir vienašaliams, būdingą paskirtį – sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnis), t. y. tekste aiškiai išreikštas V. K. patvarkymas po mirties palikti turtą pareiškėjui, jis gali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, nukreiptu į palikimo paskirstymą po palikėjos mirties, jis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus. Todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir V. K. 2014 m. lapkričio 1 d. surašytas ir pasirašytas testamentas tvirtintinas kaip asmeninis testamentas.
15. Pažymėtina, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 16,13 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones paiktinos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
18. Pareiškėjas į bylą pateikė asmeninio testamento, taip pat palikėjos V. K. asmeninių dokumentų originalus (užrašų originalus ir 2014 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį). Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pateiktų dokumentų originalai grąžintini pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Patvirtinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, surašytą 2014 m. lapkričio 1 d., kuriuo V. K. po savo mirties paliko turtą pareiškėjui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš pareiškėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,13 Eur (šešiolikos eurų 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutarčiai įsiteisėjus, testamento originalą ir testatorės rašysenos originalius pavyzdžius (užrašų originalus ir 2014 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį) grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.