- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1549-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02503-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- R. P., AB SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ir atsakovo R. R. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5775-918/2013 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei I. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys R. P., R. P., AB SEB bankas, teikianti išvadą institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukters M. R. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui, nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką.
Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnametės dukters M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti ieškovės bendravimo su dukra tvarką pagal atsakovo siūlomą grafiką. Nurodė, kad ieškovė su šalių dukra M. R. išsikraustė gyventi pas savo tėvus R. ir R. P., jau mėnesį atsakovui neleidžia bendrauti su dukra, į telefono skambučius neatsako, apie vaiką neteikia jokios informacijos. Atsakovas prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, kadangi jis turi geresnes materialines sąlygas, gyvena 3 kambarių bute, kur mergaitei įrengtas atskiras kambarys ir kur ji gyveno iki ieškovei išsikraustant pas savo tėvus, gauna didesnes pajamas nei ieškovė. Gimus dukrai, atsakovas buvo išėjęs mėnesį tėvystės atostogų, po to vaiko auginimo atostogų, dukra labai rūpinosi, maitindavo, maudydavo, vesdavo pas gydytojus. Jis su dukra praleisdavo daugiau laiko nei ieškovė, nes ieškovė nuolat dirbdavo. Tarp tėvo ir dukters yra susiformavęs labai stiprus tarpusavio ryšys, žymiai stipresnis nei tarp motinos ir dukters, ieškovas taip sprendžia, nes mergaitė tėvą apsikabina, priglaudžia, nenori paleisti. Būdama su tėvu, mergaitė būna rami, o ilgiau pabuvusi su motina, pasidaro jautri ir nervinga. Atsakovas dabar negali su dukra bendrauti, nes uošvių namuose yra nepageidaujamas. Atsakovo nuomone, vaikas turi gyventi namuose, kur pageidaujami abu tėvai. Jo bute būtų sudarytos tinkamos sąlygos ieškovei lankyti dukrą, be to, atsakovas tikisi, kad jie su sutuoktine dar susitaikys. Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad 2013-05-09 atsakovas lauke pamatė savo dukrą vaikštančią su ieškove ir jos tėvais, norėjo prie mergaitės prieiti, bei jam nebuvo leista. Ieškovė vaiko akivaizdoje neigiamai kalbėjo apie jį, sakė, kad jis nori mergaitę pagrobti, apstumdė atsakovą. Įvykį atsakovas nufilmavo telefonu, taip pat parašė pareiškimą policijai.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove uždraudžiant atsakovui matytis su dukterimi. Nurodė, kad kol gyveno kartu, atsakovas tinkamai dukra nesirūpino. Kai ieškovė dirbdavo, o mergaitė būdavo palikta su tėvu, šis žaisdavo kompiuteriu, laiku nepakeisdavo sauskelnių, paduodavo vaikui karvės pieno ar mišinuko, nors ieškovė dukrą maitino krūtimi ir palikdavo nutraukusi savo pieno, nevesdavo į lauką, sakydavo, kad ir namie gali langą atidaryti. Be to, atsakovas to, kad ieškovė vaiką maitindavo krūtimi, nepriimdavo kaip natūralaus dalyko, stumdavo vaiką į šoną, vaiko maitinimo metu masturbuodavosi šalia ieškovės. Atsakovas neleisdavo ieškovei raminti verkiančios dukros, sakydavo, kad nėra ko vaiką auginti šiltnamio sąlygomis. Prieš ieškovei išsikraustant gyventi pas savo tėvus, atsakovas grasindavo, kad jei išsikraustys, jis atims iš jos dukrą. Ieškovė išsikraustė dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurtavimo jos atžvilgiu. Atsakovas turi psichologinių problemų, yra grasinęs nusižudyti, jam užeina pykčio priepuoliai, yra minėjęs, kad jau yra gydęsis dėl tokių problemų. Atsakovas ieškovę persekioja, grasina, filmuoja ją, taip pat filmuoja savo buvimą su dukra, norėdamas įrodyti, kaip su dukra bendrauja. Dabar ieškovė nuo balandžio 5 dienos neleidžia atsakovui bendrauti su dukra, nes bijo, kad atsakovas ieškovei vaiko negrąžins. Ieškovė nemano, kad tuo daro žalą vaikui. Taip ne kartą yra buvę, ieškovei tekdavo kreiptis į policiją. 2013-05-09 atsakovas gatvėje norėjo atplėšti mergaitę nuo motinos ir ją pasiimti, ieškovė neleido, mergaitė verkė ir nenorėjo eiti pas atsakovą. Ieškovė dukrai neigiamos nuostatos apie tėvą neformuoja, blogai vaiko akivaizdoje apie jį nekalba. Ieškovė pažymėjo, kad kai išsikėlė iš šalių buto, atsakovas dukrai išlaikymo neteikia, vaiko daiktų neatidavė. Ieškovė nenori, kad atsakovas su dukra bendrautų, bet jei bus priimta tokia teismo nutartis, ją vykdys, tik dėl vaiko saugumo susitikimuose turi dalyvauti pati ieškovė arba vaiko teisių specialistas, nes ieškovė baiminasi dėl atsakovo psichinės būklės stabilumo. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta be nakvynių, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko perdavime ir bendravime galėtų dalyvauti seneliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo nustatė nepilnametės M. R. gyvenamąją vietą su motina I. R.. Priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo R. R. nepilnamečiam vaikui M. R. po 500 Lt (penki šimtai Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-02-18 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-5775-918/2013.
I. I. R. paskyrė M. R. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo nustatė tokią laikinąją atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamete dukra M. R. tvarką: atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. iki 19.30 val. Vaiką šalys perduoda viena kitai (duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje prie pagrindinio mokyklos įėjimo. Vaiką į nurodytą vietą atvesti ir pasiimti gali ieškovės ar atsakovo tėvai, ar kiti artimi pilnamečiai giminaičiai. Ieškovei neatvedus vaiko dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas nukeliamas į kitą, po to būsiančios savaitės atitinkamą dieną.
Nutartį nurodė vykdyti skubiai.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaikas gyvena būtent su ieškove, o įprastinės vaiko emocinės, socialinės aplinkos kaita, emocinio ryšio nutraukimas su motina gali turėti mažamečiam vaikui neigiamą įtaką, darytina išvada, kad šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausia atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią, stabilią aplinką, todėl nėra pagrindo keisti vaiko faktinę gyvenamąją vietą. Atsakovas nenurodė svarių argumentų, dėl kurių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitiktų vaiko interesus. Vien atsakovo nuomonė, kad tarp jo ir dukters yra susiformavęs glaudesnis tarpusavio ryšys, nes dukra jį apsikabina, priglaudžia, nenori paleisti, nėra pakankamas pagrindas keisti faktinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas, augęs su abiem tėvais, myli abu tėvus, jei šie jo atžvilgiu elgiasi rūpestingai ir yra atsakingi tėvai. Kadangi byloje nepateikta objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką jam savo elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai ir pan.
Dėl išlaikymo priteisimo
Teismas nurodė, kad CPK 376 str. 3 d. reglamentuota teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Šalys nepareiškė prašymo dėl laikinojo išlaikymo priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir ypatingai konfliktiškus šalių santykius, šį klausimą išsprendė savo iniciatyva. Teismas nurodė, kad pareigą išlaikyti vaiką turi abu tėvai. Išlaikymas turi būti teikiamas pastoviai, siekiant užtikrinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimą, t.y. užtikrinti minimalius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teikia vaikui periodinį išlaikymą nuo tada, kai ieškovė su vaiku išsikėlė gyventi pas savo tėvus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki bylos išnagrinėjimo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą bylos nagrinėjimo laikotarpiu, vaiko dienos režimą, šalių darbo grafiką ir 2013-04-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nustato tokią bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su dukra M. R. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. iki 19.30 val. Vaiką šalys perduoda viena kitai (duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje prie pagrindinio mokyklos įėjimo. Kadangi mokykla yra arti nepilnamečio vaiko dabartinės gyvenamosios vietos, vaiko perdavimas mokyklos teritorijoje bus patogus šalims ir nepažeis atsakovui 2013-04-22 nutartimi taikytų apribojimų. Šalims išaiškintina, kad siekiant apsaugoti vaiką nuo tėvų tarpusavio konfliktų, vaiką atvesti ir pasiimti gali ieškovės ar atsakovo tėvai, ar kiti artimi pilnamečiai giminaičiai. Ieškovei neatvedus vaiko dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas nukeliamas į kitą, po to būsiančios savaitės atitinkamą dieną.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. R. prašo pakeisti 2013 m. gegužės 15 d. teismo nutartį dalyje dėl laikinojo išlaikymo priteisimo ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo R. R., nepilnamečiam vaikui M. R. po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-05-15 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-5775-918/2013, pakeisti 2013 m. gegužės 15 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2-5775-918/2013 dalyje dėl laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo nustatyti tokią laikinąją atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamete dukra M. R., tvarką: atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. iki 19.30 val., tomis savaitėmis, kai atsakovas su dukra nebendrauja šeštadieniais, atsakovas bendrauja su dukra penktadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad teismas priėmė sprendimą ex officio ir priteisė iš atsakovo išlaikymą atgaline data, t.y. nuo 2013-02-18 iki sprendimo priėmimo byloje. Tokiu būdu teismas iš esmės išsprendė bylą dėl įsiskolinimo priteisimo. Priimdamas tokį sprendimą teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik ieškovės vienašališkais teiginiais, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Šie ieškovės teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, nes atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir teikė laikiną išlaikymą savo dukrai iki kol bus priimtas sprendimas byloje. Atsakovas siuntė savo pajamas į ieškovės sąskaitą, o visos persiųstos lėšos buvo skirtos dukros išlaikymui. Ieškovei išėjus su dukra gyventi atskirai, atsakovas nenustojo materialiai išlaikyti savo nepilnamečio vaiko ir realiai vykdė šią savo pareigą. Atsakovas yra įsitikinęs, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra.
Atsakovo nuomone, tokia laikina bendravimo tvarka yra neteisinga ir yra neproporcinga jo, kaip tėvo, atžvilgiu. Pagal teismo nustatytą tvarką, atsakovas su dukra galėtų bendrauti apie 39 valandas per mėnesį. Tai yra ženkliai mažiau negu, kad dukra bendraus su ieškove. Tiek atsakovas, tiek ieškovė, su kuria gyvena nepilnametė dukra M. R., gyvena skirtingose vietose, todėl ieškovo bendravimas su dukra yra apsunkintas. Didesnė buvimo su dukra laiko dalis tenka atsakovei, nes dukra gyvena kartu su motina. Pagal 2013 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, daugiau laiko dukra praleistų su motina. Byloje nėra jokių aplinkybių, jog būtų būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, todėl atsakovas turi lygiai tokias pačias teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime kaip ir motina. Atsakovas siekia įgyvendinti savo teisę maksimaliai bendrauti su dukra, tačiau teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka savo teisės įgyvendinti neleistų, teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra teisinga ir yra neproporcinga atsakovo atžvilgiu. Taip pat atsakovas baiminasi, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka gali nulemti nuolatinę bendravimo tvarką, kai byla bus išnagrinėta. Atsakovas įsitikinęs, kad dėl tokios neproporcingos dukros su tėvu bendravimo tvarkos iki šiol buvę tvirti tėvo ir dukros ryšiai bus susilpninti, kad tokia bendravimo tvarka taps dukros atitolimo nuo tėvo priežastimi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį dalyje, kurioje nustatyta, kad atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19.30 val., ir kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 10 val. iki 19.30 val., pakeisti, nustatant, kad atsakovas bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadieniais nuo 9 val. iki 13 val. ir kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val. Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad toks bendravimo būdas atitiktų nepilnametės dukters interesus, nes su tėvu mergaitė matytųsi dažniau. Susitikimai būtų trumpesni, todėl mergaitė patirtų mažiau streso dėl išsiskyrimo su manimi. Be to trumpesni susitikimai padėtų lanksčiau prisitaikyti prie dukters M. gyvenimo įpročių ir dienos režimo, apsaugotų ją nuo ilgalaikių išvykų, kurios šiame amžiuje mergaitei yra tikrai nepalankios. Siūlomos bendravimo valandos yra nustatytos atsižvelgiant į dukters M. dienos režimą, o būtent tai, kad mergaitė miega trumpuosius miegelius nuo 11 val. ir nuo 14.30 val., todėl atsakovas turėtų pareigą ir galimybę užmigdyti dukrą jų susitikimų metu. kad mergaitė nepervargtų ir nebūtų irzli. Be to pakeitus bendravimo tvarką pagal mano siūlomą variantą, susitikimų laikas su atsakovu skaičiuojant valandomis, išliktų beveik toks pats. Pakeitus laikinąją bendravimo tvarką pagal mano nurodytą variantą, būtų užtikrinta dukters M. teisė matytis su tėvu R. R. keturis šeštadienius per mėnesį, o ne du. kaip yra nustatyta dabar. Trumpesni susitikimų laikai atitiktų dukters interesus, kadangi mergaitė išvengtų streso, patiriamo dėl ilgo atskyrimo nuo motinos. Atsakovas R. R. savaitgaliais visuomet laiką leidžia labai aktyviai, mėgsta dalyvauti įvairiuose renginiuose, išvykti į vienos dienos keliones į kitus miestus. Toks gyvenimo būdas neužtikrina dukters interesų, nes išvykų metu nėra paisoma jos įprasto režimo ir kasdienio gyvenimo įpročių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės I. R. atskirąjį skundą atsakovas R. R. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės atskirasis skundas paremtas prielaidomis arba tikrovės neatitinkančiais ieškovės teiginiais. Ieškovė yra linkusi šmeižti atsakovą, kaltinant nepagrįstais dalykais. Tenkinus ieškovės prašymą ir nustačius, jog atsakovas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį nuo 9 val. iki 13 val., o antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 17 val. iki 19.30 val., nebūtų užtikrinamas kokybiškas ir pilnavertis tėvo su dukra bendravimas. Valanda bendravimo yra prarandama dėl jau nurodyto dukrytės paėmimo bendravimui, valandą dukrytė miega, apie pusvalandį užtrunka dukrytės suruošimas parvežimui pas mamą ir kelionė. Taigi tenkinus ieškovės prašymą dėl trumpesnių bendravimų šeštadieniais, atsakovas faktiškai su dukra bendrautų pirmą ir trečią savaitgalį apie 1,5 vai., o antrą ir ketvirtą savaitgalį apie 1 vai. Tokios trukmės bendravimas jau pats savaime negali būti kokybiškas ir pilnavertis ar išradingas. Be to, toks bendravimas pažeistų atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su savo dukra ir pačios dukros teisę būti auklėjamai ir prižiūrimai taip pat ir skyriumi gyvenančio tėvo, gaunant tokį patį dėmesį kaip ir iš mamos, būtų absoliučiai neproporcingas ieškovės bendravimui su dukra. Dėl šių priežasčių ieškovės atskiruoju skundu prašoma nustatyti bendravimo tvarka šeštadieniais negali būti nustatyta.
Atsiliepime į atsakovo R. R. atskirąjį skundą ieškovė I. R. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-02-18 iki teismo sprendimo priėmimo, yra teisėta bei pagrįsta. Taip pat nurodo, kad nesutinka su atsakovo prašymu pakeisti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Atsakovas nevykdo net ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos, todėl nėra teisinga ir tikslinga nustatyti jo prašomos maksimalesnės bendravimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir/ arba pagrįstumą pagal apskųstąją dalį, analizuodamas skunde bei atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atskirasis skundas pareikštas dėl Kauno apylinkės teismo 2013-05-15 nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei I. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Kauno apygardos teisme 2013-08-27 buvo gautas Kauno apylinkės teismo raštas, kuriame nurodyta, jog 2013-08-06 nutartimi pakeista 2013-05-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ir nustatyta nauja laikinoji bendravimo su vaiku tvarka. 2013-08-06 nutartis vykdoma skubiai, atsakovas dėl šios nutarties yra pateikęs atskirąjį skundą. 2013-08-21 nutartimi nustatyta nauja 2013-08-06 nutarties vykdymo tvarka 2013-08-22 -2013-08-29 laikotarpiui.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-5775-918/2013 pakeitė 2013-05-15 nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. laikinąją atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir iki bylos išnagrinėjimo nustatė naują laikinąją atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamete dukra M. R., tvarką, 2013-08-21 nutartimi nustatyta nauja 2013-08-06 nutarties vykdymo tvarka.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijama 2013-05-15 nutartimi spręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarka, praradęs aktualumą, jo tolesnis nagrinėjimas yra beprasmis, todėl, nelikus apeliacijos objekto, apeliacinis procesas dalyje dėl nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nutrauktinas.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno sutuoktinio, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., 13 p., CK 3.65 str. 1 d., 4 p.). Civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo poreikių ir tėvų galimybių poreikius patenkinti. Laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau tiek priteisiant išlaikymą, tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, jų galimybę teikti išlaikymą.
Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad teismas priėmė sprendimą ex officio ir priteisė iš atsakovo išlaikymą atgaline data, t.y. nuo 2013-02-18 iki sprendimo priėmimo byloje, tokiu būdu teismas iš esmės išsprendė bylą dėl įsiskolinimo priteisimo. Priimdamas tokį sprendimą teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik ieškovės vienašališkais teiginiais, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Šie ieškovės teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, nes atsakovas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir teikė laikiną išlaikymą savo dukrai iki kol bus priimtas sprendimas byloje.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir ypatingai konfliktiškus šalių santykius, klausimą dėl laikino išlaikymo išsprendė savo iniciatyva. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teikia vaikui periodinį išlaikymą nuo tada, kai ieškovė su vaiku išsikėlė gyventi pas savo tėvus, todėl iš atsakovo teismas priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-02-18 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje išnagrinėjimo.
Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija priteistos laikinojo išlaikymo sumos, tačiau nesutinka, kad išlaikymas yra priteistas nuo 2013-02-18. Atskirajame skunde atsakovas prašo pakeisti teismo nutartį dalyje dėl laikinojo išlaikymo priteisimo ir priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo, nepilnametei dukrai po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-05-15 iki sprendimo priėmimo. Atsakovas nurodė, kad siuntė savo pajamas į ieškovės sąskaitą ir visos lėšos buvo skirtos dukros išlaikymui. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui keturis mokėjimo nurodymus. Kaip matyti iš 2013-05-08 SEB banko nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus sumoje 300,00 Lt ir 2013-04-15 SEB banko nurodyme pervesti įmokėtus grynuosius pinigus sumoje 300,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta „D. M. R“ išlaikymui (t.1, b.l. 21-23). Kituose dviejuose mokėjimo dokumentuose atsakovo nurodyta paskirtis „asmeniškai“ pervedimo suma 1800,00 Lt ir „nedidelis pavedimukas“ pervedimo suma 900,00 Lt (t.1, b.l. 19-20). Ieškovė atsiliepime nurodo, kad šie pinigai buvo pervesti tikslingai- sumokėti banko paskolą, kuri pagal sutartį periodiškai kas mėnesį yra nuskaičiuojama nuo ieškovės sąskaitos. Taip pat ieškovė nurodė, kad pateikti atsakovo mokėjimo dokumentai patvirtina, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, kai ieškovė su vaiku išsikėlė gyventi pas savo tėvus, vaiko išlaikymui atsakovas iš viso yra sumokėjęs 600,00 Lt. Įsiskolinimas iki ieškinio padavimo dienos sudaro 3250 litų, todėl atsakovo teiginys, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra, atmestinas kaip neįrodytas bei neteisėtas. Iš atsakovo pateiktų teismui mokėjimo dokumentų, kuriuose nurodyta paskirtis „asmeniškai“ ir „nedidelis pavedimukas“ negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog šios lėšos buvo skirtos būtent nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismo vertinimu apelianto atskirajame skunde, nurodyti argumentai, kad apeliantas vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nesudaro teisinio pagrindo pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo, nes laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Pažymėtina, kad laikinasis išlaikymas priteisiamas tik laikinai, iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės ir, išsamiai įvertinęs visus įrodymus, išspręs klausimą dėl vaikui būtino ir jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį atitinkančio išlaikymo dydžio.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus dėl laikino išlaikymo priteisimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, susijusių su laikino išlaikymo priteisimu, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti arba pakeisti, remiantis atsakovo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl nutartis dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės I. R. ir atsakovo R. R. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties dalies, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo palikti nepakeistą.