Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios J. D. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas J. D. prašymas pakeisti kardomąją priemonę – namų areštą į švelnesnę kardomąją priemonę.

Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamosios skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. D. kaltinama tuo, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 183 str. 2 d., t.y., 1997m. rugpjūčio 25 d. – 1997m. spalio 15 d. laikraštyje ,,Kauno diena“ paskelbusi apie prekybinių paviljonų statybą Prūsų g. 4, Kaune su fiziniais asmenimis sudarė jungtinės veiklos sutartis, pagal kurias įsipareigojo perleisti nuosavybėn asmenims paviljonus, baigusi statybą surinko iš jų pinigus 719370 Lt, įregistravo statinius J. D. firmos ,,Marmantas“ vardu taip pasisavindama svetimą jos žinioje buvusį didelės vertės turtą.

J. D. kardomoji priemonė – namų areštas paskirta 2003 m. balandžio 11 d. teismo nutartimi nustatant namų arešto sąlygas būti namuose kasdien nuo 21 val. iki 7 val.

Kauno apygardos teismas 2004 m. sausio 20 d. nutartimi atmetė J. D. prašymą pakeisti paskirtą kardomąją priemonę į švelnesnę. Teismas nurodė, jog kaltinamajai nustatytos namų arešto sąlygos netrukdo tenkinti asmeninius ir šeimos poreikius. Kaltinamoji yra ne kartą pažeidusi ir tokias namų arešto sąlygas, be to, nepateikė argumentų, pagrindžiančių jos poreikį būti nakties metu ne namuose. J. D. kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu. Dėl šių priežasčių teismas nutarė, jog kardomoji priemonė parinkta tinkamai ir nėra pagrindo ją švelninti.

Kaltinamoji J. D. skundu prašo nutartį panaikinti ir patenkinti jos prašymą švelninti paskirtą kardomąją priemonę. Mano, kad įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje būtų pakankama kardomoji priemonė jos atžvilgiu. Nurodo, kad jos dabartinė gyvenamoji vieta yra aptvertoje turgavietės teritorijoje, į kurią negali patekti pareigūnai, tikrinantys, ar kaltinamoji laikosi paskirtų namų arešto sąlygų. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl to kyla ginčai, ar buvo kaltinamoji namie patikrinimo metu, ar ne, todėl būtų teisinga, jei minėta kardomoji priemonė būtų pakeista. J. D. nurodo, kad tinkamai laikytųsi įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje. Taip pat skundo autorė teigia, kad ši kardomoji priemonė būtų tinkamiausia, nes bylos nagrinėjimas eina į pabaigą, ji nėra kaltinama smurtinio nusikaltimo padarymu, nėra teista, turi du nepilnamečius vaikus. Taip pat kaltinamoji teigia, kad bylos tyrimas ir nagrinėjimas užtruko, ji nesislapsto, į posėdžius atvyksta laiku, įstatymų nepažeidžia, bylos nagrinėjimui netrukdo, todėl pakeitus kardomąją priemonę į švelnesnę bylos nagrinėjimas nenukentės.

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo kaltinamosios J. D. skundą atmesti, gynėjas prašo skundą patenkinti.

Kaltinamosios skundas netenkintinas.

Kauno apygardos teismas pagrįstai atmetė kaltinamosios J. D. prašymą pakeisti paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą - į švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Atmesdamas kaltinamosios prašymą pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę, teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų reikalavimų.

Pagal BPK 139 str. 1 d., paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Esminės bylos aplinkybės nuo kardomosios priemonės - namų arešto - paskyrimo kaltinamajai momento nėra pasikeitę, todėl pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamoji nepagrįstai nurodo, kad dėl paskirto namų arešto yra priversta gyventi su nepilnamečiais vaikais turgavietės teritorijoje esančiame statinyje, kuris neatitinka gyvenamosios patalpos statuso. Pagal 132 str. 1 d., namų areštas yra įpareigojimas nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamosios ir dviejų jos nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra nurodoma adresu Prūsų g. 4, Kaune, t.y. turgavietės teritorijoje. Įstatyme įsakmiai nenurodoma, kad skiriant namų areštą kaltinamasis turi būti būtinai įpareigojamas gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pateikus argumentuotą prašymą, gali būti pakeistos kardomosios priemonės sąlygos, t.y. kaltinamasis būtų įpareigotas nustatytu metu būti kitoje gyvenamojoje vietoje, jei ši vieta yra priimtina skiriančiam namų areštą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji J. D. būtų prašiusi pakeisti jai namų arešto sąlygas ir nustatyti kitą gyvenamąją vietą, nei deklaruotoji. Be to, kaltinamoji pati yra suinteresuota tinkamai laikytis nustatytų namų arešto sąlygų, kadangi vadovaujantis 132 str. 3 d., už namų arešto sąlygų pažeidimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas. Kaltinamoji privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad pareigūnai, atsakingi už namų arešto vykdymo kontrolę, galėtų tinkamai patikrinti, kaip kaltinamoji laikosi namų arešto režimo. Byloje yra duomenų, kad kaltinamoji ne kartą pažeidė nustatytas namų arešto sąlygas, todėl tai gali būti pagrindas griežtinti jai paskirtą kardomąją priemonę, o ne ją švelninti. Be to, ta aplinkybė, kad kaltinamoji ne kartą yra pažeidusi nustatytas sąlygas, duoda pagrindo abejoti kaltinamosios teiginiu, jog ji laikysis nustatytų sąlygų, jeigu paskirtoji kardomoji priemonė bus pakeista į kitą.

Teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad J. D. nustatytos namų arešto sąlygos - būti namuose kasdien nuo 7 val. iki 21 val. - yra pakankamos asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Kaltinamoji nepateikė jokių argumentų, kodėl nustatytu metu negali būti gyvenamojoje vietoje. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad J. D. kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu. Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinama J. D. , nėra smurtinis, tačiau ji kaltinama tyčia pasisavinusi didelę sumą pinigų, byloje nukentėjusiaisiais pripažinta apie trisdešimt asmenų, byla yra didelės apimties ir pakankamai sudėtinga.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia J. D. dėmesį į tai, kad ji prašymą pakeisti paskirtą kardomąją priemonę pateikė jos bylą nagrinėjant iš esmės teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas kaltinamosios prašymą išnagrinėjo ir atmetė, o pagal BPK 318 str. 4 d., nutartys dėl proceso dalyvių prašymų išsprendimo apeliacine tvarka neskundžiamos. Be to, skunde prašoma J. D. paskirtąją kardomąją priemonę pakeisti, tačiau baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui pakeisti kardomąją priemonę byloje, kuri yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

Skunde nurodytos kitos aplinkybės, jog kaltinamoji turi nepilnamečių vaikų, laiku atvyksta į posėdžius, nesislapsto ir netrukdo bylos nagrinėjimui, realiai negali paneigti namų arešto paskyrimo pagrindo arba būti pakankamos pakeisti šią kardomąją priemonę į įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Remiantis aukščiau išdėstytu nustatyta, kad J. D. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas – yra tinkama ir ją pakeisti į švelnesnę nėra teisinių argumentų ir pagrindų.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamosios J. D. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.