Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-135/2009

Teisėjas Vidmantas Gestautas Procesinio sprendimo kategorija:

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. G., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val. 50 min., viešoje vietoje - M. S. gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio m., moksleivių diskotekos metu, pirmo aukšto foje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., moksleivių ir mokytojų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo gimnazijos direktorių V. S., dešine ranka sugriebė pastarąjį už gerklės, smogė vieną kartą kumščiu V. S. į galvą bei, pastarajam pargriuvus ant grindų, du kartus spyrė į galvos sritį, taip nukentėjusiajam V. S. padarydamas muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas veido srityje, dešinės pusės 1 danties vainiko nuskėlimą, bandė nukentėjusįjį nustumti nuo lauke esančių M. S. gimnazijos laiptų ir tokiu įžūliu savo elgesiu bei veiksmais padarė nukentėjusiajam V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį jam į veidą, o tik po to jis panaudojo smurtą prieš V. S., tačiau G. K. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo V. S., nuteistojo, liudytojų V. M., R. D., V. B., M. G. parodymais, specialisto išvada, akistatos protokolais, kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. K. įžūliu elgesiu ir veiksmais pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2007 m. rugsėjo 7 d. apie 21 val. 50 min., viešoje vietoje - M. S. gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Joniškio m., moksleivių diskotekos metu, pirmo aukšto foje, veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., moksleivių ir mokytojų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo gimnazijos direktorių V. S. ir, panaudodamas fizinį smurtą prieš jį, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiojo V. S. (I t., b.l. 4, 9-13, II t., b.l. 53-54), nuteistojo G. K. (I t., b.l. 49-50, 54, II t., b.l.54-55) ir M. G. (I t., b.l. 126-127, II t. b.l. 54) parodymuose užfiksuota, kad tarp jų konfliktas kilo tada, kada mokyklos direktorius V. S. paprašė M. G. ir G. K. pasišalinti iš mokyklos, kadangi mokytojams kilo įtarimas, kad M. G. yra išgėręs alkoholio, o G. K. rūkė mokyklos koridoriuje. Mokyklos direktoriui raginant jaunuolius kuo greičiau išeiti iš mokyklos, įvyko susistumdymas tarp direktoriaus V. S. ir nuteistųjų, po ko G. K. ir M. G. išplūdo direktorių necenzūriniais žodžiais ir sumušė. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. sumušimo fakto neginčija, tačiau nurodo, tad tą padaryti jį išprovokavo pats nukentėjusysis, kadangi nukentėjusysis pirmas sudavė jam į veidą. Taip savo parodymuose nurodė ir M. G.. Tačiau kolegija šiuos jų parodymus vertina, kaip norą sušvelninti savo atsakomybę, kadangi bylos medžiagoje nėra užfiksuota jokių kitų įrodymų, išskyrus pačių nuteistųjų parodymus, kad tokį jų elgesį būtų išprovokavęs pats nukentėjusysis ir G. K. būtų nukentėjęs nuo V. S. smurto. Nukentėjusysis ir liudytoja V. M. atliekant ikiteisminį tyrimą ir per teisiamąjį posėdį nurodė, kad G. K. pirmas trenkė direktoriui į krūtinę (I t., b.l.11-13, 39-40, II t., b.l.26, 53). Nukentėjusiojo raginimo ir noro kuo greičiau pašalinti iš mokyklos patalpų G. K. ir M. G., kadangi vienas rūkė mokyklos patalpose, o kitas buvo neblaivus, negalima prilyginti provokuojamam elgesiui, kuris galėjo iššaukti smurto panaudojimą prieš jį. Mokyklos direktorius tik atliko savo tiesiogines pareigas – palaikė viešąją tvarką mokyklos renginyje.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo motyvą, kad pirmos instancijos teismas nuosprendį priėmė vadovaudamasis tik liudytojų V. M. ir R. D. parodymais, kurios teismo posėdyje nurodė, pasak apelianto, kad konflikto metu buvo šalia, tačiau nieko nematė. Pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi objektyviais įrodymais, t.y. medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nukentėjusiojo V. S. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir išsamūs viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo, taip pat rėmėsi nuosekliais liudytojų V. M., R. D. ir V. B. parodymais, pačių nuteistųjų parodymais ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji bendrais veiksmais padarė visus jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. V. M. parodymuose užfiksuota, kad ji matė, kaip kilo konfliktas tarp nuteistųjų ir mokyklos direktoriaus, matė, kaip pirmas G. K. smogė direktoriui V. S. į krūtinę, tačiau nepastebėjo nuo kurio iš jų smūgio direktorius pargriuvo (I t., b.l.39-40, II t., b.l.26). R. D. parodė, kad įvykio vietoje šalia sužaloto direktoriaus ji matė stovinčius G. K. ir M. G. (I t., b.l.41-42, II t., b.l.25). Šių liudytojų parodymais teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tiek, kiek jie patvirtino kitais įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes.

LR BK 27 str. 1 dalis nustato, kad asmuo yra recidyvistas, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas atskiro sprendimo tuo klausimu nepriima ir asmuo recidyvistu laikomas nuo to momento, kai priimamas nuosprendis už tyčinį nusikaltimą, kuris buvo padarytas po ankstesniojo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo už tyčinį nusikaltimą, jeigu teistumas už jį neišnykęs. Teismas, konstatuodamas, kad kaltinamasis yra recidyvistas, pritaiko jam bausmės skyrimo recidyvistui taisykles, numatytas LR BK 56 str. G. K. anksčiau buvo teistas 5 kartus už tyčinius nusikaltimus, paskutinį kartą buvo nuteistas 2003-03-24 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 117 str. 3 d. (1999.07.01 įstatymo redakcija, Žin., 1999, Nr.66-2112 (99.07.30) taip pat už tyčinį nusikaltimą. 2007-03-02 G. K. atliko bausmę ir buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau 2007-09-07, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, Joniškio rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad G. K. padarė nusikaltimą būdamas recidyvistu.

Kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismo teisėjas, nagrinėdamas bylą, buvo neobjektyvus. Kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų liudyti teisėjo neobjektyvumą, tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje, kur visi proceso dalyviai turėjo lygias teises, kurias teisėjas išaiškino, nuteistojo ir jo gynėjo procesinės teisės nebuvo varžomos. Įstatymas teismui suteikia teisę vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BK 20 str. 5 d.). Tai, kad teisėjo vertinimas nesutapo su apelianto nuomone, negali būti laikoma teismo neobjektyvumu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai ištyrus visus bylos įrodymus, todėl keisti šio nuosprendžio nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.