- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-20
- Bylos Nr.
- 2-2996-169/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- J. J.
spręsdama pareiškėjo J. J. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina N. K. buvo vienintelė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškime nurodė, jog 2012 m. liepos 24 d. jo motina mirė, jis, kaip paveldėtojas pagal įstatymą, palikimą priėmė, tačiau visų reikalingų notarinių-registrinių procedūrų nebaigė, nes notaras reikalauja patvirtinančių dokumentų, kad motinos buvęs sutuoktinis V. K., Rusijos Federacijos pilietis, išvykęs 2001 m. lapkričio 6 d. gyventi į Rusiją, neturi į palikimą pretenzijų. Pažymėjo, jog tą faktą, kad N. K. yra vienintelė minėto buto savininkė ir V. K. niekada nesirūpino bei nepretendavo į palikimą, patvirtina 1992-03-10 pirkimo-pardavimo sutartis bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, išrašai apie komunalinius ir kitus mokesčius už butą, V. K. išsiregistravimo ir išvykimo pažyma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-497/2004).
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas nori nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas priklausė jo motinai asmeninės, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise. Nurodo, kad V. K. niekada nesirūpino bei nepretendavo į palikimą, nes 1992-03-10 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp VNPĮ „Nafta“ ir N. K., tik ji mokėjo mokesčius už butą, N. K. ir V. K. negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio ir iki išvykstant V. K. į Rusiją, ir jam išvykus. Pareiškėjas prie pareiškimo dėl turto valdymo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo pridėjo 1992-03-10 pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad pareiškėjas kartu su prašymu, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pateikė nuosavybės teisę į šį turtą patvirtinančius dokumentus. Kaip nurodyta anksčiau, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik tokiu atveju, jeigu, be kita ko, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Aplinkybė, kad pareiškėjo turimuose dokumentuose nėra atskirai pažymėta, kad anksčiau nurodytas turtas jo motinai priklauso asmeninės, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise, nereiškia, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Visi pareiškėjo teiginiai, susiję su tuo, kad butas jo motinai priklauso asmeninės nuosavybės teise, gali būti vertinami kaip įrodomieji kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami nagrinėjant ieškinį, o nenustatinėjami CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 209–292 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui atskiruoju skundu per nutartį priėmusį teismą.