Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2017-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-295-1010/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
A5.-295-1010/2017
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00223-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pažeidėjas
J. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-295-1010/2017Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00223-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10 (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 18 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vykdanti individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G., vykdydama individualią veiklą, t. y. būdama darbdaviu, neužtikrino, kad jos valdomoje kebabinėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido L. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d., iki 2017 m. rugsėjo 15 d., nelegaliai dirbti pagalbinės darbuotojos pareigose, kebabinės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), bei Rietavo turguje, L. P., paklusdama įmonėje nustatytai darbo tvarkai, susitarusi su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdama, dirbo pagalbinius virtuvės darbus sukurdama individualią veiklą vykdančiai J. G. naudą - savo veiksmais prisidėjo prie bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. J. G. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos L. P. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 punktų, ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punkto nuostatas. Tokiais veiksmais J. G. padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. G. kalta prisipažino visiškai, sutiko su administracinio nusižengimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti švelnesnę bausmę.

L. P. 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, Šilalės mieste, pamatė skelbimą, kad reikalinga darbuotoja, tačiau darbo sutarties su ja nesudarė.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų Išrašų apie administracinius nusižengimus matyti, kad J. G. galiojančių nuobaudų neturi.

Į bylą pateikta Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos charakteristika, kurioje nurodyta, kad seniūnija kompromituojančių faktų ir kaimynų nusiskundimų apie J. G. elgesį neturi.

Į bylą pateikta Balsių kaimo bendruomenės „Paneruotis“ charakteristika, kurioje nurodyta, kad J. G. yra pavyzdinga, garbinga religinga Lietuvos pilietė.

J. G. su vyru R. G. augina dvi dukras, kurioms nustatyti lengvi neįgalumo lygiai.

R. G. dirba kooperatinėje bendrovėje „Pieno jūra“ bei gauna minimalią algą.

Į bylą pateikta J. G. 2016 metų metinė pajamų deklaracija, kurioje nurodyta, kad metinės su darbo santykiais susijusios pajamos yra 222,57 Eur, individualios veiklos pajamos – 2999,79 Eur.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamos J. G. paaiškinimų matyti, kad nusižengimo fakto ji neginčija, nurodo, kad nusižengimas padarytas dėl nesusipratimo, kadangi yra buvęs atvejis, kai ji priėmė darbuotoją, tačiau ji kitą dieną atsisakė dirbti. Todėl manė, kad dabar leisianti apsižiūrėti darbuotojai – pabandyti dirbti ir tik po to apiformins, jei ji sutiksianti dirbti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir J. G. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, J. G. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad dėl nusižengimo ji prisipažįsta, VSDFV užklausos rezultatų išrašai, iš kurių matyti, kad L. P. įdarbinta J. G. įmonėje nebuvo, L. P. paaiškinimai, kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad J. G. vykdydama darbdavio funkcijas leido dirbti nelegaliai L. P. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudariusi rašytinės darbo sutarties, neįteikusi antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus. Tarp darbdavio ir darbuotojos buvo visi darbo sutarties požymiai: susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu, tokiais veiksmais J. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – nusižengimas nebuvo tyčinis, buvo siekiama išbandyti ir įvertinti darbuotojo galimybes ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos J. G. asmenybę – galiojančių nuobaudų neturi, nusižengimą, susijusį su darbo tvarkos pažeidimais, padarė pirmą kartą, dirba, gauna nedideles pajamas, išlaiko dvi neįgalias dukras, sutuoktinis gauna minimalų atlyginimą, charakterizuojama teigiamai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad prisipažįsta kalta dėl nusižengimo padarymo, nuoširdžiai gailisi.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir J. G. skirti mažesnę baudą, nei sankcijose numatyta minimali. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas J. G. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti J. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. G. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 200 € (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 17073331963, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Šakarnienė