Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo – G. M. ( toliau Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. ( toliau Prokurorė) 2016 m. spalio 7 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti Pareiškėjo skundą dėl Panevėžio AVPK ikiteisminio tyrimo pareigūno A. B. ( toliau Tyrėjas) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1. Skundžiama 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė Pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Prokurorės 2016 m. spalio 7 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti Pareiškėjo skundą dėl Tyrėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

1.1 priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas konstatavo, kad Prokurorė ir Tyrėjas įsigilinę į nagrinėjamos bylos situaciją, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, jog nepadaryta jokia veika, turinti nusikalstamų veikų požymių, todėl jų sprendimų naikinti nėra pagrindo.

4. Skundas netenkinamas.

5. Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, Pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės prokuratūrą nurodydamas, kad 11 mėnesių gyveno pas R. K. jos namuose, kur persivežė dalį asmeninių daiktų, kartu visą minėtą laikotarpį vedė bendrą ūkį, po to susipyko, nusprendė gyventi atskirai. Išsikraustant pasigedo 1500 eurų, buvusių švarko kišenėje, o nuo jo sąskaitos nuimta dar 500 eurų, nes gyvenant kartu R. K. buvo davęs naudotis savo banko kortelę ( medžiagos 1 lapas).

5.1 Pagal BPK 2 straipsnio normą prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per kuo trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis).

5.2 Skundą nagrinėjančiam teismui įvertinus Pareiškėjo skundo argumentus bei pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos duomenis, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl Prokurorės nutarimo atsisakyti tenkinti jo skundą dėl Tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu) ir tiek nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek Prokurorės nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje dėl Pareiškėjo nurodomų turtinių pretenzijų R. K., ginčą pasiūlyta spręsti civilinio proceso tvarka.

5.3 Pareiškėjas pareiškime ir apklausoje neginčija, o jo nurodomas aplinkybes patvirtina ir R. K. paaiškinimas, kad jiems gyvenant kartu jie vedė bendrą ūkį, pareiškėjas R. K. buvo davęs naudotis savo banko kortelę, pasakęs prisijungimo kodus. Vėliau susipyko, skiriantis kilo ginčas dėl pinigų priklausomybės. Šie duomenys patvirtina, kad ginčo ir iki jo metu jie gyveno faktinėje santuokoje, todėl tuo metu kilusių turtinio pobūdžio ginčų sprendimą reglamentuoja civilinės - šeimos teisės normos. Tai patvirtina ir medžiagoje esantis R. K. 2016 m. sausio 10 d. rašytas skolos lapelis, kuriame nurodyta, kad ji įsipareigoja grąžinti 1500 eurų per pusę metų, tačiau Pareiškėjas neišnaudojo galimybių spręsti turtinį ginčą civilinio proceso tvarka.

5.4 Lietuvos Aukščiausiojo Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).

5.5 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taip pat nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis).

5.6 Iš aukščiau aptarto darytina išvada, kad baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tais atvejais, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Šiuo gi atveju, turtinio pobūdžio ginčas tarp buvusių sugyventinių nėra baudžiamosios justicijos dalykas.

5.7 Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo skundą dėl jo nurodomų nusikalstamų veikų nebuvo jokio procesinio pagrindo. Sprendžiant iš skundo tyrimo metu nustatytų aplinkybių nebuvo surinkta jokių duomenų apie padarytas veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertintos Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria paliktas galioti Prokurorės 2016 m. spalio 7 d. nutarimas dėl Tyrėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

NUTARIA:

atmesti pareiškėjo G. M. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.