Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-2516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
2-2516/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kailiūnas Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltų turto grupė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Turto plėtra“
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2516/2011Procesinio sprendimo kategorija 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų turto grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų turto grupė“ prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar atidėjimo netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-2504-392/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų turto grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus pripažinimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Turto plėtra“.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Baltų turto grupė“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas:

1) pripažinti UAB „Baltų turto grupė“ nuosavybės teisę į 0,87 ha ploto žemės sklypą, esantį Motiejiškių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje;

2) pripažinti UAB „Baltų turto grupė“ nuosavybės teisę į 1 ha ploto žemės sklypą, esantį Skaidiškių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje;

3) priteisti iš UAB „SEB lizingas“ UAB „Baltų turto grupė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo 2011-07-08 sprendimu ieškovo UAB „Baltų turto grupė“ ieškinį atsakovui UAB „SEB lizingas“ atmetė. UAB „Baltų turto grupė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-07-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Be to, prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad ieškovas yra sumokėjęs 1000 Lt žyminio mokesčio, tuo tarpu šiuo metu įmonės veikla yra sustabdyta, jos nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, yra areštuoti, be to įmonė piniginių lėšų neturi, o jos įsipareigojimai siekia net 7 314 958 Lt, todėl ji neturi galimybių sumokėti visą žyminį mokestį. Taip pat, netenkinus apelianto prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi UAB „Baltų turto grupė“ prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, netenkino ir įpareigojo apeliantą iki 2011 m. rugsėjo 7 d. papildomai apmokėti savo skundą 10 093 Lt dydžio žyminiu mokesčiu bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus, priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Teismas nurodė, kad iš ieškovo 2009 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog ieškovas 2009 m. 01 – 07 mėn. patyrė 475 602 Lt nuostolių, be to, iš ieškovo 2009 m. liepos 31 d. balanso matyti, kad ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 314 958 Lt. Teismas nurodė, kad iš ieškovo 2009 m. kasos knygos matyti, jog ieškovo kasos likutis yra lygus nuliui, be to 2009 m. ieškovo bankinėse sąskaitose piniginių lėšų taip pat nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis ieškovo pateiktų dokumentų, kuriais grindžiamas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, yra 2009 m., t. y. neaktualūs vertinant dabartinę ieškovo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad iš pateiktų dokumentų negali spręsti apie dabartinę ieškovo turtinę padėtį. Iš 2009 m. ieškovo balanso matyti, kad apeliantas turėjo 6 247 722 Lt ilgalaikio bei 2 921 711 Lt trumpalaikio turto. Viso ieškovo turimo turto vertė sudarė net 9 169 433 Lt. Ieškovas pateikė duomenis apie nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė net 48 nekilnojamojo turto objektai, esantys Vilniaus r. sav., Šalčininkų r. sav. bei Zarasų r. sav. Tuo tarpu, prie prašymo pateikti įrodymai patvirtina, kad tik trys nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra vertė siekia 1 584 000 Lt, yra areštuoti. Teismas nurodė, kad iš pateiktų, nutarties priėmimo dienai nebeaktualių duomenų, negali spręsti, apie tai, kad ieškovas nebeturi didelės vertės turto ir jo turtinė padėtis yra itin sunki. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieškovas dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti viso žyminio mokesčio.

Teismas pasisakydamas dėl ieškovo prašymo žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, nurodė, kad apeliantas savo prašyme dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo aptaria tik savo 2009 m. buvusią turtinę padėtį ir nurodo aplinkybes, dėl kurių apelianto susidariusi turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Tačiau apeliantas nėra nurodęs apskritai jokių aplinkybių bei argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie būsimą tikėtiną apelianto turtinės padėties pagerėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Baltų turto grupė“ prašo panaikinti 2011 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir klausimą spręsti iš esmės - atleisti UAB „Baltų turto grupė“ nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismui nusprendus netenkinti UAB „Baltų turto grupė“ prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovas prašo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

Atskirajame skunde ieškovas nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovo įmonė nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. veiklos nevykdė. Šį faktą patvirtina ir tai, kad po sprendimo priėmimo apie veiklos sustabdymą, nuo 2010 m. vasario 23 d. UAB „Baltų turto grupė“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai, atspindintys dabartinę įmonės finansinę būklę yra 2009 m. liepos 31 dienos.

2. Nors ieškovo balanse ir yra nurodoma, jog ieškovas turi ilgalaikio turto, kurio vertė teismo teigimu siekia net 624722,00 Lt, tačiau visas šis ilgalaikis turtas yra ne ieškovo nuosavybė, o pagal lizingo sutartis su atsakovu UAB „SEB Lizingas“ gautas turtas, ko pasėkoje laikytina, jog ieškovas realiai neturi ilgalaikio turto, kurį realizavus būtų galimą sumokėti reikiamą žyminio mokesčio sumą.

3. Ieškovo turimas nekilnojamasis turtas, hipoteka buvo įkeistas kredito įstaigoms, o ieškovui dėl sąstingio nekilnojamojo turto rinkoje sustabdžius savo ūkinę veiklą bei nevykdant įsipareigojimų kredito įstaigoms, visas minėtasis turtas yra areštuotas ir priverstinai išvaržomas. Ieškovui nuosavybės teise priklauso tik 3 nekilnojamojo turto vienetai, kurie yra įkeisti ir areštuoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o šio prašymo netenkinus, atidėti, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio trečioji dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

CPK 84 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Baltų turto grupė“ apeliaciniame skunde pareiškė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio, o jeigu šis prašymas nebūtų tenkinamas, tuomet atidėti už apeliacinio skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki šios bylos išnagrinėjimo. Bylos duomenimis ieškovas yra sumokėjęs 1000 Lt žyminio mokesčio ir nuo likusios 10093 Lt žyminio mokesčio dalies prašo atleisti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi minėtas ieškovo prašymas netenkintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad su prašymu atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, norėdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, ieškovas skunde prašymą atleisti jį nuo jo prašomos žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą, iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė VĮ Registrų centro išrašus apie nuosavybės teise valdomus 3 žemės sklypus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 1584000 Lt. Ieškovui nepateikus duomenų apie jo turimą visą registruotiną (tarp jo ir kilnojamąjį) turtą, gaunamas pajamas iš šio bei kito turto, turimas akcijas ir kitus vertybinius popierius, sąskaitas kredito įstaigose (su istorija), daryti išvadą pagal pateiktus duomenis, kad ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki ir dėl to reikėtų jį atleisti nuo žymios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra galimybės (CPK 12 str.). Vien tai, kad šiuo metu yra taikytas areštas ieškovo nuosavybės teise priklausančiam turtui, kurį jis nurodė, dar nereiškia, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija laiko, kad ieškovas neįrodė, jog apeliacinio skundo pateikimo momentu jo turtinė padėtis buvo sunki, ir dėl to sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Kaip minėta, ieškovas UAB „Baltų turto grupė“ prašė, nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti jo mokėjimą. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad jeigu asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, jog artimiausiu laiku apelianto turtinė padėtis gali pagerėti, taip pat nenurodyta jokių argumentų, kurie leistų svarstyti, kokiu būdu jis sukaups mokėtiną žyminį mokestį per tam tikrą laikotarpį, todėl nėra pagrindo UAB „Baltų turto grupė“ atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apygardos teismo nutartį.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas pasibaigė, ieškovui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltų turto grupė“ terminą iki 2011 m. gruodžio 30 d. sumokėti 10093 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė