Kauno apygardos teismo nutartis

2023-08-30 · Civilinė byla Nr. eB2-1078-480/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-30
Bylos Nr.
eB2-1078-480/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00279-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. eB2-1078-480/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00279-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos:(S)3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.2.1.4; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1; 3.4.3.11
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Gilvira“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance 2023 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Gilvira“, pranešant nemokumo administratoriams apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. Nurodo, kad 2018 m. sausio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2018-01/130 mažoji bendrija (toliau – MB) „Egrafis“ perleido UAB Legal Balance 500,48 Eur dydžio reikalavimo teisę ir visas su ja susijusias teises į skolininkės UAB „Gilvira“ skolą, pagal 2018 m. vasario 21 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-8166-752/2018. Minėtas teismo įsakymas perduotas antstoliai Jurgitai Žilinskaitei, sumokėtos 28 Eur išlaidos. Antstolė Jurgita Žilinskaitė 2023 m. vasario 13 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-23-161-2250, kuriame nurodė, kad UAB „Gilvira“ nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės įkeistos hipoteka, banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą patekę nėra, įmonė darbuotojų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi turto ir pajamų, iš kurių galėjo būti išieškoma skola UAB Legal Balance naudai, taip pat į tai, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto ar kito registruoto turto, todėl yra darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Pareiškimas tenkintinas, atsakovei keltina bankroto byla.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorė, kuriai tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Atsakovės vadovė nepateikė teismui atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų. Apie teismo posėdį viešai paskelbta.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovės pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis.

Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad UAB „Gilvira“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. liepos 14 d., jos vadovė nuo 2017 m. kovo 17 d. yra Z. D. Įmonės veiklos tikslai – vykdyti komercinę ūkinę veiklą ir gauti pelną. Bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2016 m.

Įmonės balanso už 2016 m. duomenys patvirtina, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 490 Eur (137 Eur ilgalaikis turtas, kurį sudarė materialusis turtas; 353 Eur trumpalaikis turtas, kurį sudarė: 106 Eur atsargos ir 247 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 988 Eur (per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės nuostolius sudarė 1 634 Eur.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nuo 2021 m. iki šios nutarties priėmimo dienos buvo užvestos dvi civilinės bylos, iš kurių vienoje yra priimtas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo.

Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad iš atsakovės šios nutarties priėmimo dienai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas 6 kreditoriams (bendra išieškoma suma sudaro 3 787,80 Eur). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, atsakovė nuosavybės teise neturi registruotino nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovei transporto priemonių neturi. Aktualiais VSDFV duomenimis nustatyta, kad įmonėje apdraustųjų asmenų nėra.

Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, tačiau atsakovės vadovė nepateikė atsiliepimo ir nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės pareiškimo ir jame išreikštų prašymų. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Gilvira“ yra nemoki, įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, todėl teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, tikėtina, viršija įmonės turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismo vertinimu, tai įrodo blogėjančią įmonės finansinę padėtį. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „Gilvira“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta J. Š.. Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi, be to, nemokumo administratorė pateikė teismui duomenis, jog sutinka administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB „Gilvira“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei nustatytinas 4 200 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Gilvira“, juridinio asmens kodas 135642478, registruotos buveinės adresas: Kauno m. sav. teritorija, bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratore paskirti J. Š. (sąrašo Nr. N-FA0124, asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: Konstitucijos pr. 23C-109, Vilnius, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. info@juriscon.lt).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 4 200 (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Gilvira“, juridinio asmens kodas 135642478, registruotos buveinės adresas: Kauno m. sav. teritorija, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto arešto aktų registrui, antstoliams Virginijui Kučinskui, Gitai Andrijauskienei, Valdui Zubinui, Jurgitai Žilinskaitei, Sonatai Vaicekauskienei ir Raimundui Stanislauskui.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratorės kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė