Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini)nedirbanti, neteista,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J.V. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio, o būtent:

ji, 2017 m. lapkričio 17 d., apie 21.35 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo vyrui E. V. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 1,63 promilės etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu J. V. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad 2017-11-17 apie 16 val. kartu su sutuoktiniu E. V. vyko į kavinę "Optimą 13", esančią (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo E. V., buvo blaivus. Kavinėje šventė jos sesers I. R. vaiko krikštynas. Su E. V. gyvena (duomenys neskelbtini) Kavinėje buvo iki 21:30 val. Alkoholinius gėrimus vartojo ir ji, ir E. V.. Per vakarą išgėrė apie pusę litro degtinės, jautėsi silpnai apsvaigusi, nesijautė visiškai girta. Ji turi teisę vairuoti transporto priemones, automobilį vairuoja apie 9 mėnesius. Kavinėje apsipyko su vyru, nusprendė jį vežti pas savo motiną į namus, (duomenys neskelbtini) Žinojo, kad yra neblaivi, supykusi ant vyro sėdo į automobilį "AUDI A6", į automobilį įsėdo vyras su mama L. K., ir jie trise važiavo namo. Automobilis priklauso E. V., yra įgytas santuokoje. Motina ir sutuoktinis nematė, kiek ji išgėrė per vakarą, atrodė blaiva, kitaip motina nebūtų leidusi vairuoti automobilio. E. V. buvo girtas, nelabai ką matė ir orientavosi aplinkoje. Važiuojant pas motiną, policijos pareigūnai sustabdė automobilį namo kieme, (duomenys neskelbtini) ir alkotesteriu buvo nustatyta, kad ji neblaivi. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, ateityje pažada nenusikalsti, pripažįsta, kad yra kalta, viskas taip įvyko, nes tiesiog susinervino ir nepagalvojo, ką daro. Kaltinamosios J. V. parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jos duotos parodymus (b. l. 39, 41-42, 45).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios kilnojamojo turto AUDI A6 S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vin (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti, kad vertinamosios transporto priemonės rinkos vertė 4470 Eur (b. l. 111).

Dėl veikos kvalifikavimo

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad J. V. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Apklausta teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, J. V. prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamoji paaiškino, kad būdama neblaivi vairavo sutuoktiniui E. V. priklausantį automobilįAUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytą santuokoje. Jos parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų L. K., E. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytais duomenimis, alkotesterio duomenimis, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Minėtais duomenimis nustatyta, kad J. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl pagal aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes,J. V. ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismo posėdžio metu gautas V. J. prašymas atleisti kaltinamąją J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš pateiktos teismui pažymos iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 112) paaiškėjus, kad V. J. turi galiojančią administracinę nuobaudą, skirtą už administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str. 1 d., nes sūnus D.J. vairavo mopedą, neįregistruotą nustatyta tvarka, neturėdamas teisės vairuoti, teismas tenkino kaltinamosios gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės prašymą keisti laiduotoją.

V. J. prašymas atleisti kaltinamąją J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

2018-03-07 dienos teismo posėdžio metu gautas I. G. prašymas atleisti kaltinamąją J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį I. G. atsakomybėn.

J. V. neteista (b. l. 56), tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nepadaryta. Administracine tvarka nebausta (b. l. 53). Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytą veiką ir kaltinamosios asmenybę, patvirtina esant visas įstatymo numatytas sąlygas J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. V. jauna, yra vaiko auginimo atostogose, nedirba (b. l. 57), teismo posėdžio metu nurodė turinti stiprią motyvaciją būti socialiai atsakingu asmeniu, tinkamu pavyzdžiu sūnui. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje J. V. laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). I. G. galiojančių administracinių nuobaudų, buvo bausta administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taysyklių pažeidimus (b. l. 131-132), neteista (b. l.127), turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (b. l.124), dirba Ignalinos kredito unijoje „Kreda“, užima skyriaus vadovės pareigas, darbe charakterizuojama kaip iniciatyvi, atkakli, atsakinga, jautrus žmogus aplinkinių atžvilgiu, nestokojantis optimizmo, gebantis spręsti problemas, teisinga ir pareiginga vadovė (b. l. 122). Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad neigiamai vertina J. V. padarytą nusikalstamą veiką ir dės visas pastangas, kad J. V. ateity nedarytų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog I. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajai (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti J. V. baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, J. V. baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant I. G.. Įvertinus kaltinamosiospadarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios, laiduotojos asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytinas laidavimo terminas – vieneri metai, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje, apimančiame ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.), nustatant įstatyme numatyto įmokos dydį nežymiai didesnį nei minimalus sankcijoje numatytas dydis (BK 71 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-14 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 37,66 euro.

BK68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės VI skyriuje numatytais pagrindais.

J. V., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y., vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai J. V. nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalįkai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V., būdama neblaivi, vairavo sutuoktiniui E. V. priklausantį automobilįAUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytą santuokoje. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti J. V. baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad pats baudžiamasis procesas J. V. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, jai šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. J. V. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant J. V. baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios teismo parinktos jai baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamosios interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtasVilniaus apygardos prokuratūros 2017-11-20 į E. V. priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paliktinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu2017-11-17skirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojos J. V. Nr. (duomenys neskelbtini) , perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas H Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 908-0046203, automobilio užvedimo raktelis saugomi E. V., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui E. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniai, 307-308 straipsniai, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 40 str. 1 ir 2 dalimis, J. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, perduodant ją I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL, t. y.,753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų dvidešimt euro centų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – J. V. specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerius metusir šešis mėnesius, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo skyrimo dienos – 2017-11-20.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 00985033, esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros 2017-11-20 į E. V. priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 908-0046203, automobilio užvedimo raktelį, saugomus E. V., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui E. V..

V. J. prašymą atleisti kaltinamąją J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmesti.

Išaiškinti J. V., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. G., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.