- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-278-60-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- K. R., A. Š.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Advokatai
- Albina Cirulienė, Albertas Romualdas Gidra
Teisėjas Algirdas Remeika Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7
Kaunas, 2007 m. gegužės 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistiesiems K. R. , jo gynėjui advokatui Albertui Romualdui Gidrai, nuteistajam A. Š. , jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. R. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo
K. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš K. R. ir A. Š. priteista solidariai 6000 litų neturtinės žalos nukentėjusiosios V. P. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gegužės mėn. 27 d. apie 22.30 val., išgertuvių metu, prie tvenkinio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs už rankos prievarta nusivedė nukentėjusiąją I. P. į krūmus, kur, panaudodamas fizinę jėgą, pargriovė I. P. ant žemės, numovė nuo jos kelnes ir apatines kelnaites, prispaudė nukentėjusiosios rankas prie žemės ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t.y. sumušti, tokiu būdu atimdamas pastarajai galimybę priešintis, su ja atliko prievartinį lytinį aktą, t.y. ją išžagino.
A. Š. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gegužės mėn. 27 d. apie 22.30 val. po išgertuvių, krūmuose prie tvenkinio(duomenys neskelbtini), po to kai nukentėjusiąją išžagino K. R. , panaudodamas fizinę jėgą, pargriovė ant žemės nukentėjusiąją I. P. , išskėtė jos kojas ir ją užgulė, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, su ja atliko prievartinį lytinį aktą, t.y. ją išžagino.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. R. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir tvirtina, kad jo dalyvavimas šiame nusikaltime visiškai neįrodytas. Teigia, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neobjektyviai, tendencingai, vienpusiškai, jo padarytos išvados iš esmės neatitinka faktinių bylos
aplinkybių, nuosprendis pagrįstas vien tik prieštaringais, neatitinkančiais tikrovės nukentėjusiosios I. P. ir jos draugės A. M. parodymais, visiškai atmetant ir ignoruojant tiek jo paties, tiek kitų liudytojų - A. L. , V. D. , L. V. , R. V. - duotus nuoseklius, faktinę tikrovę atitinkančius parodymus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir duodamas parodymus teisme, neigia vartojęs prievartą nukentėjusiosios atžvilgiu, tvirtina, kad ji nesipriešino ir kad abu atliko lytinį aktą gera valia. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad I. P. ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, nes bijojo tėvų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios apklausos metu 2005-05-30 I. P. sukūrė melagingą versiją, vėliau ji įkalbėjo savo draugę liudytoją A. M. duoti melagingus parodymus, ką pastaroji ir padarė. Be to, 2005-05-28 apklausta I. P. motina V. P. patvirtino savo dukros sugalvotą versiją. Tik praėjus daugiau nei pusę metų nuo šio įvykio, t.y. 2005-12-20, I. P. nurodė, kad davė melagingus parodymus. Tą pačią dieną, t.y. 2005-12-20, apklausta liudytoja R. V. parodė, kad nukentėjusios motina V. P. jai taip pat pasakė, kad ji sūnui Liudui pasakytų, kad jis duotų tokius pat parodymus, kokius davė jos dukra Ieva ir pastarosios draugė A. M. . Po to ji kalbėjusi su savo sūnumi Liudu, kuris pasakė, kad jį V. P. mokino duoti neteisingus parodymus. Liudytoja R. V. savo parodymuose patvirtino, kad I. P. , jos krikšto duktė, yra lengvabūdiško elgesio. Nepilnametis L. V. 2005-12-20 liudytojo apklausoje ir teisme parodė, kad su vaikinais prie tvenkinio atvykusios I. P. ir A. M. jau tuo metu buvo išgėrusios. Be to, liudytojas nurodė, kad I. P. yra ne vieną kartą pasakiusi, kad kartais išgeria alaus, dažnai į kaimą atvažiuodavo jam nepažįstami vaikinai lengvaisiais automobiliais, kurie jo prašydavo, kad jis nueitų ir pakviestų I. P. iš pastarosios namų. 2005-12-17 teisme liudytojas teigė, kad I. P. mama jo prašė, kad apklausoje policijoje jis duotų neteisingus parodymus. Tačiau policijoje jis pasakė tiesą. Liudytojai R. V. ir L. V. net nebuvo įtraukti į teismo kviečiamų liudytojų sąrašą, jie buvo iškviesti tik nuteistojo gynėjui pareikalavus, kas, anot nuteistojo, rodo kaltinimo neobjektyvumą. Nuteistasis teigia, kad kritiškai reikėtų vertinti A. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kadangi ji nuo pat pradžių melavo, davė prieštaringus parodymus. Liudytojas V. D. parodė, kad nuo automobilių I. P. nuėjo ne viena, o kartu su nuteistuoju susikabinę rankomis. Ką šie veikė krūmuos, nematė ir negirdėjo. Jokio pagalbos šauksmo negirdėjo ir nebuvo. Analogiškus, kaip ir liudytojas V. D. , parodymus teisme davė ir liudytojas A. L. . Jis teigė, kad visiškai negirdėjo jokio riksmo, pagalbos šauksmo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pagalbos šauksmą galėjo užgožti grojanti muzika automobilyje, nes vien atstumas nuo jų iki įvykio vietos buvo 15-20 metrų. Teismas rėmėsi 2005-08-28 specialisto išvada Nr. 6-2619/05/02, tačiau tuo tarpu pati nukentėjusioji I. P. , nurodė, kad sužalojimai, odos nubrozdinimai abiejų blauzdų srityse, pjautinė žaizda kairės plaštakos II piršto srityje atsirado jai bėgant pargriuvus. Tai patvirtina ir specialisto teiginys, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis. Be to, 2005-08-05 teismo medicinos ekspertas Ž. M. teisme nurodė, kad neįmanoma nei patvirtinti nei paneigti, kad I. P. iki šio įvykio turėjo lytinių santykių. 2005-11-20 nukentėjusiosios I. P. kelnių apžiūros metu nustatyta, kad kelnių įdurto vietoje yra prairusi siūlė - prairimo ilgis 6 cm. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo klausiama, ar ši kelnėse nustatyta prairusi siūlė galėjo atsirasti iki įvykio ir t.t. Specialisto atsakymą, kad pažeidimas galėjo atsirasti prievarta nurenginėjant nukentėjusiąją, jeigu susidarė pakankamas audinio siūlės įtempimas, teismas nurodo kaip vieną pagrindinių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Anot apelianto, išdėstyta tik dalies motyvų visuma rodo, kad teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje, be to, teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas.
Nuteistasis Andrius Šabeiko apeliaciniame skunde prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-19 nuosprendį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė nuoseklius parodymus, tvirtina, kad lytinius santykius su I. P. turėjo jai sutikus ir neprieštaravus, fizinio ir psichinio smurto jos atžvilgiu nevartojo, ji pastarojo veiksmams nesipriešino. Anot apelianto, šis jo aiškinimas nepaneigtas, jį patvirtina kiti esantys byloje įrodymai, pačios nukentėjusiosios I. P. parodymai, jos elgesys įvykio vietoje. Tvirtina, kad nukentėjusiosios I. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. 2005-12-20 ji parodė, kad davė iš dalies melagingus parodymus, pripažino, kad su vaikinais savo noru nuvažiavo prie tvenkinio, L. V. įkalbinėjo, kad meluotų apklausiamas liudytoju ir aiškintų, kad su vaikinais ji susitiko prie tvenkinio, o ne atvažiavo kartu su automašina. 2005-12-29 I. P. parodė, kad jis pastarajai negrasino, nieko nekalbėjo, tik piktu tonu liepė gulėti. 2005-07-08 paaiškino, kad šis jos nemušė, jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, su juo santykiavo lytiškai apie pusę minutės laiko. Santykiaudamas jis laikė jai rankas prispaudęs prie žemės, tuo metu ji šaukė, verkė. Teisiamajame posėdyje I. P. paaiškino, kad jis atėjo, nusimovė kelnes, praskėtė kojas, rankas prispaudė prie žemės, užgulė, atliko prievartinį lytinį aktą. Ji nieko nesakė, tik verkė. Anot nuteistojo, teismas, nuosprendyje vertindamas I. P. parodymus, nekreipė dėmesio į nenuoseklumus ir prieštaravimus jos parodymuose ir jų neaptarė. Liudytoja A. M. nepatvirtino mačiusi, kad jis išžagino I. P. , tik paaiškino, kad nukentėjusioji jai sakė, kad ją išžagino A. Š. . I. P. ir A. M. yra artimos draugės, dėl ko nuteistasis daro išvadą, kad A. M. duoda parodymus I. P. įtakoje. Be to, liudytojai V. V. , D. V. įvykio nematė, I. P. patvirtino, kad eidama iš miško griuvinėjo, susižeidė į stiklo šukes. Šių asmenų parodymai, pasak apelianto, negali būti pagrindu jį apkaltinti I. P. išžaginimu. Liudytojai V. D. ir V. L. davė nuoseklius parodymus ir paaiškino, kad I. P. gera valia ir neprieštaraudama nuėjo į mišką su K. R. , prie netoliese stovinčios jų automašinos, fizinis ir psichinis smurtas jos atžvilgiu nebuvo vartojamas, jai nebuvo grasinama. Po to, kai ji nuėjo su K. R. į mišką, jokių pagalbos šauksmų nebuvo girdėti. Apeliantas teigia, kad šie liudytojai yra pašaliniai žmonės, nesuinteresuoti bylos baigtimi, nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Liudytojų V. D. ir V. L. parodymais paneigiamas I. P. aiškinimas, kad į mišką ji buvo nuvesta jėga. I. P. parodymai, anot apelianto, neatitinka tikrovės, ji meluoja, turėdama tikslą nuteistąjį apkaltinti nusikaltimu, kurio šis nepadarė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas L. V. ir jo motina R. V. teisme paaiškino, kad I. P. įkalbinėjo juos, jog L. V. duotų žinomai melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, dėl ko šių liudytojų parodymai sukelia pagrįstas abejones I. P. parodymų teisingumu. Kūno sužalojimų, būdingų išžaginimui, nerasta. Nors nukentėjusioji aiškina, kad jis ją spaudė prie žemės užlaužęs rankas, teismo medicinos specialisto išvada to nepatvirtina. Taigi, anot apelianto, byloje nėra įrodyta, jog lytinių santykių metu su I. P. jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Byloje nustatyta, kad prieš įvykį I. P. kartu su K. R. ir A. M. vartojo alkoholinius gėrimus, apsvaigimas nuo jų neabejotinai turėjo reikšmės jos elgesio ir veiksmų pobūdžiui įvykio metu, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme turiniui. Nuteistasis tvirtina, kad negali būti jo kaltės įrodymu ir tai, kad I. P. jį atpažino ikiteisminio tyrimo metu. Jis bendravo jos akivaizdoje su A. M. , jai atsisakius atlikti su juo lytinius santykius, kreipėsi į I. P. , kuri prieštaravimo atlikti lytinius santykius, jam suprantama ir aiškia forma neišreiškė, ir jis buvo įsitikinęs, kad lytiškai santykiauja su I. P. jai sutinkant. Įvykio vietos apžiūros metu, atlikus daiktinių įrodymų ekspertizę, nerasta žymių ir pėdsakų, patvirtinančių kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistasis tvirtina, kad I. P. neišreiškė nesutikimo su juo tenkinti lytinę aistrą, turėti lytinius santykius, jo neatstūmė, nesišaukė pagalbos, jis negalėjo suvokti, kad lytinės aistros tenkinimas ir lytiniai santykiai buvo atliekami prieš jos valią.
Anot apelianto, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jo atžvilgiu rėmėsi spėliojimais ir prielaidomis, nes tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, byloje nesurinkta, rėmėsi vien nukentėjusios I. P. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, kurie nėra teisingi. Nuteistais prašo atkreipti dėmesį į tai, kad teismas, priteisdamas iš jo ir K. R. solidariai 6000 litų neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Nurodo, kad yra jauno amžiaus, gyvena su motina, jokio turto neturi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai skundus palaikė, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų K. R. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmestini.
Tiek nuteistasis K. R. , tiek nuteistasis A. Š. savo apeliaciniuose skunduose iš naujo smulkiai analizuoja visus bylos duomenis, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus ir teigia, jog teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis K. R. skunde dar teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, tendencingai, vienpusiškai. Tokio skundo teiginio nuteistasis K. R. negrindžia jokiais duomenimis, nenurodo nė vienos aplinkybės, dėl kurios, jo manymu, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo neobjektyvus, tendencingas ir vienpusiškas. Iš esmės, abu nuteistieji savo skunduose kitaip nei teismas vertina bylos įrodymus, teigdami, jog su nukentėjusiąja I. P. lytiškai santykiavo jai sutinkant, o teismas be pagrindo apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais, kuriuos savo apeliaciniame skunde ir kritikuoja.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsniu, išžaginimas yra lytiškas santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Nei nuteistasis K. R. , nei nuteistasis A. Š. neneigia, kad 2005 metų gegužės 27 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja. Tokio pobūdžio bylose, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, ypatingas dėmesys skirtinas aplinkybėms, patvirtinančioms ar paneigiančioms nukentėjusiosios laisvanorišką sutikimą šiems lytiniams santykiavimams su nuteistaisiais. Nors ir vieno, ir kito nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo apkaltinamąjį nuosprendį parėmė nukentėjusiosios parodymais, nes jie yra prieštaringi, kolegija laiko šį argumentą nepagrįstu. Nukentėjusioji I. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausta keturis kartus, vieną kartą atliktas jos parodymų patikrinimas vietoje. Nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, o taip pat parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, apie su ja atliktų prievartinių lytinių santykių pobūdį iš esmės nesiskiria. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme ji vienodai parodė, kad su K. R. lytiškai santykiauti ji nesutiko, kad K. R. ją į krūmus nusitempė jėga, jėga nurengė jos rūbus, jai verkiant, prašant paleisti, grasino panaudoti smurtą. Taip pat vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji parodė apie nuteistojo A. Š. veiksmus, lytiškai santykiaujant su ja prieš jos valią, o būtent, kad jai jau būnat K. R. išžagintai, verkiant ir bandant rengtis, A. Š. ją jėga pargriovė , jėga praskėtė kojas, laikė rankas ir atliko lytinį aktą. Nukentėjusioji taip pat nuosekliai parodė, kad nuteistasis A. Š. iš jos būklės suprato, kad ji nesutinka su juo lytiškai santykiauti. Kolegijai nekelia abejonių, kad nukentėjusios būklė po to, kai ji buvo K. R. išžaginta, o būtent, kad ji buvo palaužta, verkianti, nuteistajam A. Š. aiškiai parodė apie jos nesutikimą lytiškai santykiauti.
Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad nukentėjusioji pakeitė parodymus. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pakeitė savo parodymus tik apie tas aplinkybes, kuriomis ji atsidūrė prie tvenkinio, pirminėje apklausoje teigdama, kad ten atėjo su mažamečiu kaimynu L. V. , o ne savo noru atvažiavo su nuteistaisiais. Nukentėjusioji yra gimusi (duomenys neskelbtini), įvykio metu jai buvo kiek daugiau nei 14 metų. Natūralu, kad ji bijojo pripažinti tą aplinkybę, kad su vyresniais vyriškiais važiavo prie tvenkinio savo noru, tuo labiau, kai ta iškyla turėjo jai nepageidaujamas pasekmes. Tačiau nukentėjusiosios parodymai apie esmines aplinkybes, turinčias reikšmės inkriminuoto nusikaltimo sudėčiai, jos atžvilgiu panaudotos prievartos pobūdį, kaip minėta, yra nuoseklūs, netikėti jais teismas neturėjo pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nukentėjusiosios I. P. parodymus ir pagrįstai jais rėmėsi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Vertinant ne atsietai, bet tarpusavio sąveikoje, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos A. M. parodymai, ir liudytojų V. V. ir D. V. parodymai bei kiti nuosprendyje aptarti įrodymai. A. M. matė, kaip K. R. jėga nusitempė nukentėjusiąją į krūmus, matė nukentėjusiąją iš karto po to, kai ją išžagino K. R. . Liudytoja patvirtino, kad ji suprato, jog nukentėjusioji buvo išžaginta. Liudytojai V. V. ir D. V. patvirtino, kad matė nukentėjusiąją, kai ši parėjo į kaimą apie 23 valandą, ji buvo išsigandusi, rūbai purvini ir kruvini, nukentėjusioji jiems pasakė, kad ją išžagino.
Teismas taip pat tinkamai ištyrė kitus bylos įrodymus, tarp jų duomenis užfiksuotus daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, teisingai įvertino jų visetą, tame tarpe, teisingai įvertindamas ir liudytojų A. L. bei V. D. parodymus. Šie liudytojai nuteistųjų lytinio santykiavimo su nukentėjusiąja nematė, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti prievartinio ar savanoriško lytinio santykiavimo pobūdžio.
Tiek nuteistasis K. R. , tiek nuteistasis A. Š. savo apeliaciniuose skunduose kritikuoja kiekvieną įrodymą atskirai, atsietai nuo kitų teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų. Toks įrodymų vertinimas yra nepriimtinas, nes tik įrodymų visetas gali pagrįsti ar paneigti asmenų kaltę. Skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis abiejų nuteistųjų atžvilgiu priimtas pilnai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus įrodymų visetą, tiksliai argumentuojant kaip įrodymai yra vertinami.
Apeliaciniuose skunduose taip pat akcentuojama, kad nebuvo nustatyta, ar nukentėjusiajai tai buvo pirmi lytiniai santykiai, tačiau nei ši aplinkybė, nei tai, ar nukentėjusioji prie tvenkinio su nuteistaisiais vyko savo noru, neturi įtakos nei nuteistųjų kaltės įrodytumui, nei jų veikos kvalifikacijai.
Nėra pagrįstas ir nuteistojo A. Š. skundo argumentas, kad iš jo priteista per didelė suma neturtinei žalai atlyginti. Iš abiejų nuteistųjų solidariai priteista 6000 litų.Ši suma tikrai nėra per didelė, įvertinant įvykdyto nusikaltimo pobūdį, (nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui), be to, įvertinant, kad nusikaltimas įvykdytas prieš nepilnametę, Skunde nurodytas argumentas, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, kaip tik patvirtina nuteistojo galimybę dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistųjų K. R. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.