Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjos J. N. P. atstovui adv. Edgarui Jautakiui, kreditorės B. B. atstovei adv. Danai Žvingilienei teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-00517-221/2008 pagal pareiškėjos J. N. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2711-521/2005 pagal kreditorės B. B. pareiškimą skolininkui V. V. P. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. N. P. atstovas prašė patenkinti atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja J. N. P. atskiruoju skundu prašo ne tik panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą byloje, ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje, bet panaikinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 19 d. įsakymą, paliekant kreditorės B. B. pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirajame skunde suformuluotus prašymus, pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartimi, kuri yra šio apeliacinio proceso objektas, buvo sprendžiamas tik proceso atnaujinimo klausimas byloje (CPK 370 str. 2-3 d.). Pirmosios instancijos teisme byla pakartotinai nebuvo nagrinėta (CPK 370 str. 4 d.), nes teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėdama atskirąjį skundą pasisakys tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti procesą byloje Nr. L2-2711-521/2005, tačiau nespręs Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 19 d. teismo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, kadangi 2005 m. sausio 19 d. teismo įsakymas negali būti šio apeliacinio proceso objektas.

Pareiškėja J. N. P. prašymą atnaujinti procesą byloje grindė dviem pagrindais: 1) CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu - naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, jog kai buvo išduotas teismo įsakymas, V. V. P. buvo dingęs, o gal net jau miręs, todėl pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti paliktas nenagrinėtas; 2) CPK 366 str. 1 d. 9 p pagrindu - teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, t. y. netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, nes pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimą skolininko sugyventinei laikė tinkamu, t. y. kaip procesinio dokumento įteikimą byloje dalyvaujančio asmens šeimos nariui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant ar yra įstatyminis pagrindas atnaujinti procesą byloje, nustatoma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti, jog būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimas civilinėje byloje leidžia peržiūrėti teismo sprendimus (nutartis, įsakymus), kai teismo padarytos faktinės ar juridinės klaidos nebuvo ištaisytos naudojantis instancine tvarka. Viena iš tokių klaidų sąlygų yra nežinojimas esminių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl į jas teismas neatsižvelgė, nagrinėdamas bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (LAT 2000-10-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-893/2000, 2001-01-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-116/2001, 2001-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-486/2001 ir kt.). Taigi, naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kitaip tariant, naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. tos, į kurias teismas negalėjo atsižvelgti nagrinėdamas bylą bei kurios nulemia teismo procesinio sprendimo ydingumą pasikeitus faktiniam teisės normų taikymo pagrindui.

Pareiškėja nurodo, kad tuo metu, kai 2005 m. sausio 19 d. buvo išduotas teismo įsakymas, skolininkas buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs, ir tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga. Toks prašymo atnaujinti procesą byloje pagrindas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja būtinybę išsiaiškinti ar skolininkui buvo pranešta apie teismo įsakymo išdavimą. Jeigu tai nebuvo padaryta, tai yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog skolininkui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, t. y. tinkamas civilinis procesas išduodant teismo įsakymą nevyko. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, kad V. V. P. dingo 2004 m. lapkričio mėnesį, o 2005 m. lapkričio 6 d. rastas jo lavonas (b. l. 7, 8, 11), teisėjų kolegijos vertinimu yra aplinkybės (faktai), atitinkančios visas naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus požymius (buvo priimant teismo įsakymą; pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, be to, tuo metu ji nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu; pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo įsakymui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, galimai būtų priimtas visai kitas sprendimas). Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad tuo metu, kai 2005 m. sausio 17 d. kreditorė B. B. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, jau buvo prasidėtas ikiteisminis tyrimas dėl skolininko V. V. P. dingimo be žinios, kurio eigoje nustatyta, kad V. V. P. miręs. Taigi, akivaizdu, kad nors pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą 2005 m. sausio 24 d. formaliai ir buvo įteiktas R. M. , kuri prisistatė kaip V. V. P. sugyventinė, tačiau skolininkas apie teismo įsakymo išdavimą realiai nebuvo informuotas, nes tuo metu buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs.

Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK XXIII skyrius, nustatantis bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, yra viena iš įstatymu nustatytų galimybių sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminus, operatyviau ginti pažeistas asmenų teises. Tačiau, siekiant šių tikslų, negali būti pažeidžiamos įstatymais nustatytos teisės į tinkamą procesą. Viena iš tinkamo proceso sąlygų - dalyvaujančių byloje asmenų informavimas apie vykstantį procesą, nes tik informuotas apie prasidėjusį procesą, skolininkas galėtų pareikšti raštu prieštaravimus dėl pateikto kreditoriaus pareiškimo ar sumokėti pareiškėjui išieškotinas sumas. Todėl CPK 438 str. įpareigoja įteikti skolininkui kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašus ir teismo pranešimą skolininkui, kurie įteikiami CPK 124 str. 1 – 3 d. nustatyta tvarka. Paaiškėjus naujai aplinkybei, t. y. kad teismo įsakymo išdavimo metu skolininkas buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai nustatyta, jog CPK 438 str. nuostatas dėl kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo nuorašų ir teismo pranešimo skolininkui įteikimo pirmosios instancijos teismas įgyvendino netinkamai. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien jau tai yra pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 336 str. 1 d. 2 p.).

Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje ir kitu pagrindu, t. y. dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 d.). Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimas skolininko sugyventinei, kaip šeimos nariai, yra tinkamas, prieštarauja tiek materialinės teisės normos, apibrėžiančios šeimos narių ratą, tiek procesinės teisės normoms, reglamentuojančioms procesinių dokumentų įteikimą, ypatingai bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl laikytinas aiškia teisės normų taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad CK nėra apibrėžta kas laikomas šeimos nariu. CK 6.588 str., apibrėžia asmenų ratą, kurie priskiriami nuomininko šeimos nariams. Nesant kitos teisės normos, apibrėžiančios šeimos narių ratą, ši teisės norma pagal analogiją gali būti taikoma ir kitiems teisiniams santykiams, tame tarpe ir CPK 123 str. nurodytai šeimos narių sąvokai apibrėžti. Į šeimos narių ratą pagal CK 6.588 straipsnį sugyventinis patenka. Tai lyg ir būtų argumentas tvirtinti, kad procesinio dokumento įteikimas sugyventinei atitinka CPK reikalavimus. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog sugyventinio sąvoka yra konkrečiai apibrėžta CK 3.229 str., kad sugyventiniais yra vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str. nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms normoms, asmenų bendro gyvenimo nesudarius santuokos faktas nėra pakankamas faktinis pagrindas daryti išvadą, kad pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimas R. M. , kuri procesinių dokumentų įteikimo pažymoje pasirašė kaip skolininko sugyventinė, yra laikytinas tinkamu teismo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimu skolininkui. Be to, kaip minėta anksčiau tuo metu, kai procesiniai dokumentai buvo įteikti R. M. , skolininkas jau buvo dingęs be žinios, o gal net ir miręs, todėl akivaizdu, jog jis tikrai nebuvo informuotas apie teismo įsakymo išdavimą.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, kuris prasideda nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Advokato padėjėja A. Dumčaitienė, atstovavusi pareiškėją pirmosios instancijos teisme, su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje užfiksuoti duomenys nagrinėjamoje byloje yra pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susipažino tik 2007 m. rugpjūčio 14 d. Iki šio momento pareiškėja konkrečiai nežinojo kada tiksliai dingo ar mirė skolininkas V. V. P. (t. y. ar priimant teismo įsakymą (2005-01-19) bei teismo pranešimą su teismo įsakymu įteikiant V. V. P. sugyventinei (2005-01-24), V. V. P. jau buvo dingęs), kurio teisių perėmėja ji yra. Todėl spręstina, jog pareiškėja pasikreipusi į teismą dėl proceso atnaujinimo 2007 m. lapkričio 14 d., nėra nepraleidusi nustatyto trijų mėnesių termino.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad išduodant 2005 m. sausio 19 d. teismo įsakymą, tinkamas teismo procesas nevyko. Be to, išduodant teismo įsakymą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. vasario 11 d. nutartimi nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – procesas civilinėje byloje atnaujintinas. Dėl kitų pareiškėjos reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nebuvo sprendžiami pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuri yra šios apeliacijos objektas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 338 str., 337 str. 2 p., 366 str. 1 d. 2 ir 9 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-2711-521/2005 pagal kreditorės B. B. pareiškimą skolininkui V. V. P. dėl teismo įsakymo išdavimo.