Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Algirdo Jaliniausko, teiseju Jurgio Kiškio ir Jono Furmanaviciaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant nukentejusiojo A. M. atstovui-advokatui Kestuciui Stungiui, teismo posedyje išnagrinejo nukentejusiojo A. M. atstovo-advokato Kestucio Stungio skunda del Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nukentejusiojo A. M. prašymas nutraukti privataus kaltinimo byla bei perduoti byla prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui pagal LR BK 290 str.

Aprašomoji dalis

nustate:

Nukentejusysis A. M. privataus kaltinimo tvarka kaltina A. P. tuo, kad 2007 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo posedžiu saleje, Seimo vakarinio plenarinio posedžio metu, A. P. apšmeiže A. M. ir padare nusikalstama veika numatyta LR BK 154 str. 1 d.

2008 m. balandžio 21 d. teisiamajame posedyje A. M. bei jo atstovas- advokatas Kestutis Stungys pareiške teismui prašymus nustatyti, kad A. P. 2007 m. kovo 15 d. kalboje bei raštuose LR Seimo pirmininkui ir Paslapciu apsaugos koordinavimo komisijai, yra LR BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, nutraukti privataus kaltinimo bylos procesa ir bylos medžiaga perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui pagal požymius nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 154 str., 290 str.

2008 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkes teismas atmete nukentejusiojo A. M. bei jo atstovo prašymus nutraukti privataus kaltinimo byla bei perduoti ja prokurorui, nesant pakankamai duomenu apie tai, kad buvo padaryta LR BK 290 str. numatyto nusikaltimo požymiu turinti veika.

Atstovo nuomone, LR Seimo narys ir NSGK pirmininkas A. M. yra vykdantis viešo administravimo funkcijas valstybes tarnautojas, kurio profesine politiko-Seimo nario, NSGK pirmininko garbe ir oruma nuo užgaulaus pažeminimo gina specialus BK 290 str. A. P. pasisakymo bei LR BK 290 str. numatyto nusikaltimo subjektyvioji puse yra ta, kad pasisakymo tekstas buvo apgalvotas, surašytas ir perskaitytas asmeniškai, aiškiai suvokiant jo ižeidžiancia prasme ir to siekiant. Teiginiai, esantys pasisakyme bei raštuose Seimo pirmininkui, paslapciu koordinavimo komisijai del atemimo teises dirbti su islaptinta medžiaga, išgalvoti, neatitinkantys tikroves, nukreipti tiesiogiai i NSGK pirmininka - A. M.. Tikslas - niekinant jo garbe ir oruma, užgincyti tyrimo teisetuma, NSGK išvadu pagristuma. A. P., kaip subjektas BK 290 str. prasme ypatingas tuo, kad jis kalbejo VSD generalinio direktoriaus vardu, todel jo žodžiai igyja ypatinga reikšme ir svori. Todel nepagristi, išgalvoti kaltinimai, mesti NSGK pirmininkui A. M., igyja ryšku ižeidimo, paniekinimo pobudi.

Skundo nagrinejimo metu A. M. atstovas praše skunda tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiojo bei privataus kaltintojo A. M. atstovo skundas atmestinas.

LR BPK 415 str. 1d. itvirtinta nuostata, jog privataus kaltinimo bylu nagrinejimas teisme vyksta pagal LR BPK V dalyje nustatytas taisykles t.y. vadovaujantis 1-os instancijos teisme numatyta bylu proceso tvarka.

LR BPK V dalies 242 str. numato, kad pirmos instancijos teismas, nagrinedamas byla, privalo tiesiogiai ištirti bylos irodymus-apklausti kaltinamuosius, nukentejusius, liudytojus ir t.t.

LR BPK 255 str. teigiama, jog byla teisme nagrinejama tik del tu nusikalstamu veiku, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje.

Nagrinejama byla perduota nagrineti teisiamajame posedyje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1d. Kadangi kaltinamajam teisme nepranešta, kad jis gali buti apkaltintas sunkesne ar faktinemis aplinkybemis besiskiriancia nusikalstama veika, todel teisme šiuo metu byla gali buti nagrinejama tik del veikos numatytos LR BK 154 str. 1d.

LR BPK 409 str. 4d. nurodyta, jog tuo atveju, kai privataus kaltinimo bylos nagrinejimo teisme metu paaiškeja, kad kaltinamasis padare nusikalstama veika, del kurios turi buti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas, o bylos medžiaga perduodama prokurorui.

Klausima del kaltes ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teismas gali spresti ištyres visus irodymus ir juos vertindamas. Kolegijos nuomone, sprendimas nutraukti procesa taip pat galimas tik paaiškejus, kad kaltinamasis padare nusikalstama veika, del kurios turi buti palaikomas valstybinis kaltinimas.

Apylinkes teismas, nagrinedamas baudžiamaja byla ir gaves nukentejusiojo bei jo atstovo prašyma, padare išvada, kad šiuo metu nera pakankamai duomenu, kad buvo padaryta veika turinti LR BK 290 str. požymiu.

Sprendimas atmesti A. M. bei jo gynejo prašyma yra pagristas ir teisetas pirmiausiai del to, jog svarstyti klausima bei priimti sprendima, ar kaltinamasis padare viena ar kita nusikalstama veika, teismas gali tik betarpiškai ištyres visus irodymus teisme. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog prašyma nutraukti procesa, o bylos medžiaga perduoti prokurorui, nukentejusysis bei jo gynejas pateike neištyrus visu irodymu teisme. Teisme nebuvo apklaustas liudytoju R. P., kurio parodymai gali tureti reikšmes teismui sprendžiant tiek nukentejusiojo bei jo atstovo prašymus nutraukti procesa, tiek ir kitas skunde nurodytas aplinkybes. Neištyrus visu galimu bei kaltininko kalte ar jo nekaltuma patvirtinanciu irodymu, apylinkes teismas ir negalejo nuspresti, ar šioje byloje kaltinamo A. P. veiksmuose aplamai yra tiek LR BK 154 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tiek ir kito-sunkesnio, savo faktinemis aplinkybemis nuo pirminiu kaltinimu besiskiriancio - LR BK 290 str. numatyto nusikaltimo požymiai.

LR BPK ipareigoja teisma imtis visu istatyme numatytu priemoniu, kad ginant žmogaus bei piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus, greitai, išsamiai butu atskleistos nusikalstamos veikos, tinkamai butu pritaikytas istatymas, nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas, o nekaltas nebutu nuteistas. Matyt, siekiant šiu tikslu ir buvo apylinkes teisme priimtas sprendimas nenutraukti proceso ir bylos medžiagos neperduoti prokurorui. Priemus LR BPK 409 str. 4d. numatyta sprendima, gali buti pažeistos paties nukentejusiojo A. M. teises bei teiseti interesai. Teismui nutraukus privataus kaltinimo procesa bei perdavus bylos medžiaga prokurorui, ikiteisminis tyrimas gali buti ir nepradetas, nes teismo sprendimas neipareigoja prokurora pradeti ikiteismini tyrima. Del skunde aptariamos ir LR BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos pats nukentejusysis gali pats kreiptis i ikiteisminio tyrimo istaiga, kad butu pradetas ikiteisminis tyrimas LR BPK 166 str. numatyta tvarka.

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad LR BPK 257 str. yra numatyti ir teismo veiksmai, kai nagrinejimo teisme metu paaiškeja, kad kaltinamasis gali buti padares ir kita nusikalstama veika. Teismas, tokiu atveju, motyvuota nutartimi praneša prokurorui apie tai, kad kaltinamasis gali buti padares ir kita nusikalstama veika. Ištyres visus irodymus nagrinejamoje byloje bei priimdamas sprendima del kaltinimu LR BK 154 str. 1d. numatyta veika, apylinkes teismas tiek savo iniciatyva, tiek ir nukentejusiojo bei jo atstovo prašymu, gali pranešti prokurorui ir apie LR BPK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kolegijos isitikinimu, apylinkes teismo sprendimas atmesti nukentejusiojo bei jo atstovo prašymus, buvo pagristas ir teisetas, todel jo naikinti nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 442 str.

nutare:

Nukentejusiojo ir privataus kaltintojo A. M. atstovo-advokato Kestucio Stungio skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkes teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarti.