Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-07-20 · Civilinė byla Nr. 2-1172-407/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
2-1172-407/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00177-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Kreditorius
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
D. J.
Trečiasis asmuo
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1172-407/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00177-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. B2-1554-866/2017 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Intereira“ bankroto administratoriaus M. K. patikslintą ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi UAB „Intereira“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi. Bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 60 900,14 Eur. Patvirtinti tokie kreditoriniai reikalavimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –ir VSDFV) – 285,47 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) – 603,50 Eur, Vilniaus miesto savivaldybės – 23 265,42 Eur, P. B. – 36 745,75 Eur.2017 m. sausio 20 d. nutartimi teismas priėmė BUAB „Intereira“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinį atsakovams D. J. ir A. P., kuriuo buvo prašoma: bankrutavusios UAB „Intereira“ bankrotą pripažinti tyčiniu; apriboti atsakovams D. J. ir A. P. teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti iš atsakovo D. J. 27 872 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iki teismo posėdžio buvo pateikta tarp bankroto administratoriaus ir atsakovų sudaryta taikos sutartis, kuria D. J. įsipareigojo sumokėti 5 000 Eur žalos sumą žalos atlyginimui, o bankroto administratorius atsisakyti savo reikalavimų. 2017 m. balandžio 3 d. rezoliucija priimtas patikslintas ieškinys, kurio reikalavimai buvo reiškiami tik D. J. ir prašoma priteisti 27 872 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, A. P. procesinė padėtis pakeista iš atsakovo į trečiąjį asmenį. Priėmus patikslintą ieškinį buvo pateikta nauja taikos sutartis, kuria atsakovas D. J. įsipareigojo sumokėti 5 000 Eur žalos atlyginimą, o bankroto administratorius atsisakė reikalavimų atsakovui D. J.. Kreditoriai VSDFV, VMI ir P. B. pateiktos taikos sutarties sąlygoms neprieštaravo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu dėl taikos sutarties nurodė, kad taikos sutarties sąlygos pažeidžia jos, kaip kreditorės, interesus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino pateiktą taikos sutartį ir nusprendė nutraukti civilinę bylą pagal BUAB „Intereira“, atstovaujamos bankroto administratoriau, ieškinį atsakovui D. J. dėl žalos atlyginimo. Reikalavimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei dėl vadovo teisių apribojimo paliko nenagrinėtus. Teismas nurodė, kad taikos sutarčiai neprieštaravo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 61,79 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo tenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (kreditorius) Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į apelianto 2017 m. balandžio 3 d. atsiliepime dėl BUAB „Intereira“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei 2017 m. kovo 1 d. atsiliepime į pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo pateiktus argumentus ir nesutikimo su taikos sutarties sąlygomis motyvais, taip pažeisdamas apelianto interesus.Teismas skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad taikos sutarčiai neprieštaravo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 61,79 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad bendrą teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą sudaro 60 900,14 Eur, nors ieškiniu prašoma priteisti suma yra 27 872 Eur. Darytina išvada, kad papildomos 36 745,75 Eur sumos, atitinkančios P. B. kreditorinį reikalavimą, priteisti neprašoma, nes, tokiu atveju, žalos dydis turėtų būti mažiausiai 60 900,14 Eur. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nutarė, kad taikos sutarčiai neprieštaravo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 61,79 proc., kai kreditoriaus P. B. 36 745,75 Eur reikalavimas į ieškinio reikalavimą net nebuvo įtrauktas. Apelianto kreditorinis reikalavimas (23 265,42 Eur) yra pakankamai didelis lyginant su kitų ieškinyje įtrauktų kreditorių įsiskolinimu (VSDFV (285,47 Eur) ir VMI (603, 50 Eur)), todėl teismo argumentas, kad taikos sutarčiai šioje civilinėje byloje pritarė kreditorių dauguma, yra nepagrįstas.Skundžiamoje nutartyje patvirtinta taikos sutartimi yra pažeidžiamas viešasis interesas. Taikos sutartimi atsisakoma reikalavimo priteisti iš atsakovo D. J. 22 872 Eur sumą, todėl nebus užtikrintas Vilniaus miesto savivaldybės patirtos žalos padengimas ir nukentės Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas. Iš patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nėra aišku, kaip atsakovo D. J. sumokėta 5 000 Eur suma bus paskirstyta kreditorių reikalavimams padengti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas D. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: P. B. kreditorinis reikalavimas 36 745,75 Eur sumai buvo įtrauktas į bendrą BUAB „Intereira“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad esant kvalifikuotai kreditorių daugumai, kurie neprieštarauja taikos sutarties sudarymui, ji yra tvirtintina.Civilinė byla, dėl kurios nutraukimo sudaroma taikos sutartis, yra pasirengimo nagrinėti stadijoje, todėl argumentai, kad teismas priims sprendimą palankų BUAB „Intereira“ yra nepagrįsti. Teismas net nepradėjo nagrinėti šios civilinės bylos iš esmės ir nėra pagrindo preziumuoti jos baigties.Nurodyta pozicija dėl Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto ir viešojo intereso yra abstrakti ir nepagrįsta įrodymais, kad patvirtinus taikos sutartį Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas patirtų konkrečių nuostolių.Įmonių bankroto įstatymas nurodo kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, todėl Vilniaus miesto savivaldybės pozicija, kad taikos sutartyje privalėjo būti apibrėžta kaip iš gautinos sumos būtų tenkinami kreditoriniai reikalavimai, yra nepagrįsta.

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Intereira“ bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:Prašomo priteisti žalos dydžio apskaičiavimas išdėstytas ieškinio 1.1.2 ir 1.2.2 punktuose. Ieškinyje reikalavimas atlyginti žalą atsakovui D. J. reiškiamas dviem savarankiškais pagrindais: 1) reikalaujant atlyginti žalą, kurią padarytą pareigos inicijuoti bankroto bylą savalaikis nevykdymas; 2) reikalaujant atlyginti žalą, padarytą sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius. Taigi žalos dydis nėra tiesiogiai siejamas su kreditorinių reikalavimų suma, o su žala, kurią galbūt savo veiksmais padarė D. J..Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma nėra tiesiogiai susijusi su kreditorinių reikalavimų dydžiu, ieškinio tenkinimo atveju būtų apgintos visų kreditorių teisės, o priteistos lėšos, atlyginus bankroto administravimo išlaidas, paskirstytos proporcingai tarp visų kreditorių. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ir kiti kreditoriai, turi vienodą teisinį suinteresuotumą, todėl jos teisės nėra išskirtinės likusių kreditorių atžvilgiu.Bankroto proceso metu įmonėje sprendimus balsų dauguma priima kreditorių susirinkimas, todėl teismas į didžiausio, daugiau kaip pusę visų balsų turinčio, kreditoriaus nuomonę atsižvelgė visiškai pagrįstai.Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą, paaiškėtų ar ieškinys buvo pagrįstas. Jei ieškinys butų atmestas, bendrovė ne tik negautų taikos sutartimi patvirtintos sumos, bet ir turėtų atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos turėtų būtų dengiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų, nes bendrovėje lėšų ar turto tam nepakanka.

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Intereira“ kreditorius P. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus: Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje įtvirtinta taikos sutarčių tvirtinimo tvarka.Proceso šalys ir teismas turi siekti taikos sudarymo procese. Apeliantas atskiruoju skundu siekia ne viešojo intereso gynimo, o proceso vilkinimo ir teismų darbo apkrovimo, todėl jos pozicija dėl viešojo intereso pažeidimo yra atmestina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Reikalavimas pripažinti bankrotą tyčiniu nagrinėjamas ĮBĮ nustatyta tvarka, reikalavimas dėl žalos atlyginimo – ginčo teisenos tvarka. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas ieškinio pareiškimas, kuriame vienas iš reikalavimų buvo pripažinti bankrotą tyčiniu. Klausimai, kurie gali būti išsprendžiami teismo nutartimi, taip pat gali būti išspręsti ir teismo sprendimu. Todėl teismas turėjo pagrindą šį klausimą spręsti nagrinėdamas ginčą. Proceso eigoje ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir nepalaikė savo reikalavimo pripažinti bankrotą tyčiniu. Pateikus taikos sutartį ieškovo ieškinyje neliko reikalavimų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, todėl teismas turėjo pagrindą kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą. Pagal ĮBĮ prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali pareikšti bankroto administratorius, kreditoriai (ĮBĮ 20 str. 1 d.). Taip pat bankrotą tyčiniu gali pripažinti teismas savo iniciatyva (ĮBĮ 20 str. 1 d.). Palikus ieškinio dalį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nenagrinėtą, nurodytiems asmenims nėra kliūčių kreiptis į teismą su prašymu dėl tokio prašymo nagrinėjimo. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, apeliantas, manydamas, kad yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, gali kreiptis su atitinkamu prašymu į teismą. Todėl skundžiama nutartis apelianto teisių šioje dalyje nepažeidžia. Bankroto bylose teismas turi būti aktyvus. Bankrotą pripažinti tyčiniu teismas gali savo iniciatyva, todėl net ir palikus šį reikalavimą pagal administratoriaus prašymą nenagrinėtą, teismas esant pagrindui turi pareigą spręsti šį klausimą (ĮBĮ 20 str. 1 d.).

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau ieškinio pareiškimas savaime nereiškia, kad teismas pripažins teisių pažeidimus ir ieškinį visiškai ar iš dalies patenkins. Taip pat ir vien didelio dydžio reikalavimo pareiškimas savaime nesudaro pagrindo manyti, kad tokio dydžio nuostoliai buvo padaryti, bus teismo priteisti ir išieškoti. Pats ieškovas ir kreditoriai turi realiai įvertinti visas šias aplinkybes ir spręsti, kokį gynybos būdą pasirinkti. Pagal bankroto teisinių santykių reguliavimą vienas iš pagrindinių šio proceso tikslų yra patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Todėl vykstant bankroto procedūroms kreditoriai sprendžia pagrindinius su bankrotu susijusius klausimusĮBĮ yra įtvirtintas principas, kad kreditoriai sprendžia kylančius klausimus balsavimu. Balsuojant paprastai laikoma, kad sprendimui pritarta, jeigu už jį balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro daugumą kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje yra keturi kreditoriai, bendra reikalavimų suma yra 60 900,14 Eur (3 t., b. l. 57-58). Kreditorius P. B., kurio patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugumą visų patvirtintų reikalavimų sumos, ginčijamai taikos sutarčiai pritarė (3 t., b. l. 91). Dar du kreditoriai (VSDFV ir VMI) prašė klausimą spręsti savo nuožiūra (3 t., b. l. 34-36; 73-74). Apelianto argumentas, kad P. B. reikalavimas nebuvo įtrauktas nustatant prašytos priteisti žalos dydį, teisiškai nereikšmingas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti savo kaltais veiksmais padarytą žalą. Visas kreditorinių reikalavimų dydis ir asmens kaltais veiksmais padarytos žalos dydis nėra tapatūs. Apelianto siekis kuo labiau patenkinti savo kreditorinius reikalavimus yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, tačiau, kaip minėta, vien civilinio proceso tęsimas pagal pareikštą ieškinį savaime nereiškia, kad tokiu būdu bus didesne dalimi patenkinti kreditoriaus reikalavimai. Bankroto administratorius ir kreditoriai, kurių patvirtinti reikalavimai sudaro daugumą, pritarė teismo patvirtintai taikos sutarčiai. Todėl teismas neturėjo pagrindo netvirtinti tokios taikos sutarties. Apelianto argumentas, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kaip atsakovo D. J. pagal taikos sutartį sumokėta 5 000 Eur nuostolių suma bus paskirstyta kreditoriams, yra teisiškai nereikšmingas. ĮBĮ 34-36 straipsniuose įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir bankroto administratorius gautas lėšas turi paskirstyti ĮBĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis