- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- I-7279-362/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01509-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas A. S. nurodė, kad jis buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016 m. gruodžio 01 d. iki 2019 m. birželio 22 d.ir jam ten nebuvo išduotos pagal teisingumo ministro įsakymą priklausančios higienos priemonės, t. y., dantų pasta, dantų šepetukas, vienkartiniai skustuvai, tualetinis popierius, dezodorantas, muilas, apatinis trikotažas nors jis ir teikė žodinius prašymus direktoriui. Dėl to negalėjo išsivalyti dantų, nes neturėjo su kuo, burnoje buvo nemalonus skonis, taip jis susigadino dantis. Negaudamas higienos priemonių, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, diskomfortą, depresiją, negalėjo valyti dantų, jie sugedo, atsirado nemalonus kvapas, negalėjo nusiskusti, apsiprausti, pasikeisti apatinių rūbų, patyrė patyčias iš kitų nuteistųjų Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas higienos priemonėmis buvo aprūpinamas pagal galiojančius teisės aktus, kurie numato, jog higienos priemonėmis aprūpinami nemokūs asmenys, pateikę prašymą, vienas rašytinis prašymas buvo pateiktas, šis prašymas, nustačius, jog pareiškėjas yra mokus, patenkintas nebuvo. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas nurodo, jog teisės aktų pažeidimai – higienos priemonių neišdavimas buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2018-020-01, šias ribas jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Kadangi pareiškėjas pats apibrėžė skundo ribas, todėl teismas pareiškėjo skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus, nagrinėjant jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2018-02-01.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. S. skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis tinkamai nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2019-07-19 pažymos Nr. 69/06-3332, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo kalinamas nuo 2017-01-16 iki 2019-06-20, tačiau iš pažymos matyti, kad pareiškėjas tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, o į Šiaulių tardymo izoliatrių nurodytu laikotarpiu buvo etapuojamas 17 kartų, trumpiems laikotarpiams, nuo 2 iki 9 dienų, daugiausia 3-5 dienoms.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-07-22 pažymoje Nr. 61/04-1907 nurodyta, kad pareiškėjas A. S. laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2019-06-22 su skundais dėl higienos priemonių neišdavimo nesikreipė, 2017-11-07 kreipėsi su prašymu išduoti higienos priemones, šiuo prašymu prašoma išduoti dezodorantą, dantų pastą, muilą, tualetinį popierių, dantų šepetėlį, ant prašymo yra rezoliucija „ „Nepriklauso“ bei įrašas „Nesiprekino. Pinigų likutis – 112,21 Eur“. Pateiktas „Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis“, iš kurio matyti, kad 2017-11-07 pareiškėjo sąskaitoje nurodyta pinigų suma buvo.
Pateikta Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne Asmeninė sąskaita Nr. 1129 ir Nr. 86, iš kurios matyti, jog pareiškėjui nebuvo išduota dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius (išduotas vieną kartą) .
Pareiškėjas buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu galiojo nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107) redakcija. Jos 4 punktas numato, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, 5 punktas numato, jog drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, 10 punktas numato, jog suimtųjų (nuteistųjų) dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį, o 13 punktas numato, jog laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą.
Teismas, vertindamas pateiktus byloje įrodymus, pažymi, jog byloje nėra įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu – nuo 2017-01-16 iki 2019-06-20 pareiškėjas būtų teikęs daugiau nei vieną rašytinį prašymą dėl higienos priemonių išdavimo. Duomenų, jog iki aptariamo laikotarpio (2017-01-16 – 2019-06-20) pareiškėjas būtų netinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis, nėra, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko iš kitos laisvės atėmimo vietos. Prašymas, kuris buvo pateiktas 2017-11-07, nebuvo patenkintas, neatitinkant pareiškėjui nemokaus asmens sąlygos, pareiškėjas tuo metu savo sąskaitoje turėjo 112,21 Eur, kai bazinės socialinės išmokos dydis tuo metu buvo 38 Eur. Taip pat pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-11-06 iki 2017-11-08, t. y., buvo trumpą laiką. Nors pareiškėjas nurodo, jog jam higienos prekės nebuvo išduotos todėl, kad jis pirko tabako gaminius, šis teiginys bylos medžiaga nepatvirtintas, reaguojant į pateiktą rašytinį prašymą, jam higienos priemonės buvo neišduotos dėl turimos sąskaitoje pinigų sumos. Daugiau rašytinių prašymų, kurie yra privalomi, pareiškėjas neteikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo labai trumpais laikotarpiais, po 2-9 dienas, jis buvo atvežamas iš kitų pataisos namų, duomenų, kad ten jis nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis, to pareiškėjas savo pareiškime ir nenurodo, tad jokių įrodymų, jog jis, atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, neturėjo higienos priemonių, nėra.
Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos pagal galiojančias teisės normas, pateiktas rašytinis prašymas buvo netenkinamas pagal galiojančius teisės aktus, daugiau privalomų rašytinių prašymų pareiškėjas neteikė, nesant tokių prašymų, atsakovui nekyla pareiga imtis veiksmų aprūpinti pareiškėją higienos priemonėmis.
Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per sprendimą priėmusius teismo rūmus.