Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio, apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju ginčo dėl veikų kvalifikavimo nėra, apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl ATPK 26 str., numatančio turto konfiskavimą, taikymo. Taigi ATPK 26 str. 1 d. nuostatos numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.

Tiek ATPK 127 str. 3 d. tiek 129 str. sankcijose kaip alternatyvi papildoma nuobauda yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis. Tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013). Pažymėtina, kad daiktas, kuris buvo ATPK 127 str. 3 d., 129 str. numatytų pažeidimų padarymo įrankis, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 str., 2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1829 redakcija galiojusi nuo 2015-07-15 iki 2016-01-01), o, vadovaujantis formuojama teismų praktika, transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tačiau visais atvejais – priimant vienokį ar kitokį sprendimą, visos bylos aplinkybės privalo būti išsiaiškintos, o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo.

Apygardos teismas pažymi, jog skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, tai yra jame nėra išdėstytų iš esmės jokių motyvų, susijusių su pažeidėjo kalte – vien tik rašytinių dokumentų išvardijimas neaptariant jų tarpusavio ryšio bei įrodomų aplinkybių nelaikytinas tinkamu sprendimo motyvavimu (ATPK 284 str.). Nutarimas yra prieštaringas ir dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo, o sprendimas netaikyti turto konfiskavimo, įvertinant bylos duomenis bei pažeidėjo asmenybę, iš esmės yra nemotyvuotas. Teismas tik lakoniškai nurodė, jog ši nuobauda pažeidėjui nėra taikoma, kadangi pažeidėjas motociklą vairavo savavališkai, be jo savininko leidimo, visgi šios aplinkybės nei administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu nei nagrinėjant bylą apylinkės teisme ištirtos nebuvo. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, jog keturratis motociklas YAMAHA nuosavybės teise priklauso K. I., kuris dėl jam priklausančios transporto priemonės panaudojimo administracinių teisės pažeidimų padaryme, praėjus beveik pusantro mėnesio po įvykių, paaiškino, jog „2015-08-22 jis buvo išvykęs pailsėti prie jūros, transporto priemonė keturratis motociklas YAMAHA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo kieme adresu (duomenys neskelbtini) R. J., gim. (duomenys neskelbtini), savavališkai paėmė keturratį ir važinėdamas transporto priemonę apgadino“ (12 b.l.). Tapačiai pirminiame 2015-10-12 paimtame paaiškinime aplinkybes nurodė ir pažeidėjas R. J., tai yra, jog jis iš minėtos kaimo vietovės „savavališkai paėmė K. I. priklausantį keturratį motociklą“ (11 b.l.). Kitų paaiškinimų bei detalesnių aplinkybių, susijusių su transporto priemonės panaudojimu, byloje nėra, jų nesiaiškino ir apylinkės teismas. Iš byloje esančių duomenų visiškai neaišku, kaip transporto priemonė pateko R. J. dispozicijon – kaip matyti, K. I. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ryšys su (duomenys neskelbtini) kaimu, kuriame, kaip nurodoma, buvo paliktas keturratis, nėra aiškus, kaip, beje, ir paties R. J., kuris nuo minėtos vietovės gyvena apie 20 km atstumu (http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=Did%c5%beiok%c5%b3 k. duomenys). Be to, kaip ir minėta, teismas darė išvadą, jog pažeidėjas motociklą vairavo savavališkai (iš esmės perrašė pirminiuose paaiškinimuose nurodytą teiginį), tai yra, jog transporto priemonė buvo pavogta, nors byloje tokių duomenų surinkta nebuvo. Apygardos teismas pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Be visų jau aptartų aplinkybių paminėtina ir tai, kad skundžiamame nutarime nurodoma, jog bylos nagrinėjime dalyvavo tiek pažeidėjas R. J., tiek transporto priemonės savininkas K. I., nors jų teisme duoti paaiškinimai iš esmės nėra užfiksuoti – nurodomi tik R. J. parodymai, kurie yra identiški pirminiame paaiškinime užfiksuotoms aplinkybėms. Tuo tarpu apygardos teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje (taip pat ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje), 2015-11-05 vykusio teismo posėdžio protokolo (ir garso įrašo) nėra. Pažymėtina, jog teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kiti svarbūs duomenys. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje apylinkės teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje teismo atliktą įrodymų tyrimą. Todėl vien tik tai, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą.

Taigi, apibendrinant konstatuotina, jog, šiuo atveju, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas išvadų dėl ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, kaip to prašo Institucija, daryti negali. Tam, kad būtų galima priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo ar nekonfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu, kurios nebuvo išsiaiškintos ir teismo posėdyje patikrintos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.