- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 2-17031-944/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13111-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L.
- Advokatai
- Rimvydas Bužinskas
- Kategorijos
- 111.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. L., jo atstovui advokato padėjėjui Rimvydui Bužinskui, suinteresuotam asmeniui A. L. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad E. L. priėmė palikimą po sutuoktinės A. V. L. mirties, pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo pagal įstatymą tikslu. Nurodė, kad pareiškėjas dėl garbaus amžiaus, nepatyrimo teisiniuose reikaluose manė, kad nereikia atlikti jokių teisinių formalumų po sutuoktinės mirtiems, nes namų valda buvo registruota tik jo vardu. Paaiškino, kad pareiškėjas ir mirusi sutuoktinė gyveno namų valdoje, adresas (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties jis naudojasi visi turtu, jį prižiūri, moka mokesčius.
Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimu su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas E. L. yra A. V. L. sutuoktinis (b. l. 21). A. V. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), registruoti pareiškėjo vardu (b. l. 9–10). A. V. L. deklaruota gyvenamoji vieta minėtu adresu nuo 1970-08-18 (b. l. 11). Pagal testamentų registro išrašą paveldėjimo byla po A. V. L. mirties nėra užvesta; pagal Kauno miesto 26-asis notarų biuro išduotą liudijimą matyti, kad paveldėjimo byla nėra užvesta, įpėdinių ratas nežinomas (b. l. 19, 20). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame name, moka mokesčius.
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (LR CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (LR CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjo turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo minėtas žemės sklypas ir namas ir jo asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad registruotino turto mirusiosios vardu nėra. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad mirusiosios A. V. L. vardu registruotu transporto priemonių nėra. Nekilnojamojo turto registruoti duomenų išrašas patvirtina, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra registruoti pareiškėjo vardu. Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas toliau prižiūrėjo ir rūpinosi bendru turtu, t. y. mokėjo mokesčius AB „LESTO“, AB „Lietuvos dujos“, UAB „Kauno vandenys“ ir kt. Nors bankiniu pavedimus atlikdavo pareiškėjo marti, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pinigines lėšas duodavo E. L.. Pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuoto asmens paaiškinimai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. V. L. mirties jos sutuoktinis perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė A. V. L. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. V. L. turtą, nėra.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinės mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.