- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-62-2084-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00187-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties B. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 17 d. nutarimu B. P. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 straipsnyje („Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas“) numatytą veiką skiriant už tai 3000 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda B. P. skirta už tai, kad šis, būdamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyriausiuoju specialistu: 1) 2010 m. balandžio 19 d. susipažinęs su pateiktu nekilnojamosios kultūros vertybės - malūno (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 21182, objekto pavadinimas nekilnojamojo turto registre – viešbutis 1V3p ir administracinis pastatas 2B1p, Kranto g. 24, Panevėžys) rekonstravimo projektu ir visa projektine dokumentacija, pritarė statybos leidimo išdavimui pasirašydamas Nuolatinės statybos komisijos protokole Nr.NPR-51-100416-00110(Nr.10S-120), nors projektinė dokumentacija buvo parengta be Kultūros paveldo departamento išduotų projektavimo sąlygų, netinkamai įvardinti darbai ir statinio kategorija (nurodyta – neypatingas, o turėjo būti ypatingas), pridėtos 2009 m. spalio 20 d. Kultūros paveldo departamento išduotos sąlygos, pagal kurias nebuvo vykdomas projektavimas, todėl projektinė dokumentacija turėjo esminių trūkumų, neatitiko įstatymų reikalavimų, dėl ko ji iš viso negalėjo būti teikiama Nuolatinei statybos komisijai, o B. P., neturėjęs įgaliojimų atstovauti Nuolatinei statybos komisijai, negalėjo tokiai projektinei dokumentacijai pritarti, be to, jis nepranešė Kultūros paveldo departamentui apie priimtus Nuolatinėje statybos komisijoje sprendimus, tokiu būdu pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktus, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 8 dalį; 2) neinformavo Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ir jis pats, pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 8 dalį, Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 15 dalį, 23 straipsnio 15 dalį, nesikreipiant į Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinį padalinį ir negavus projektavimo sąlygų malūno (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 21182, objekto pavadinimas Nekilnojamojo turto registre – viešbutis 1V3p ir administracinis pastatas 2B1p) Kranto g. 24, Panevėžys, rekonstravimui, neteisėtai į Projektavimo sąlygų sąvadą įtraukiant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygas 2009 m. spalio 20 d. Nr.12.10.P-437 (Laikinąjį apsaugos reglamentą), išduotas pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus paraišką Nr.8A-1827, projektavimo sąlygoms gauti pastato rekonstrukcijai virš naujo priestato – baseino užstatant antrą aukštą, pritarė pateiktai projektinei dokumentacijai ir pritarė statybos leidimo išdavimui, nors negalėjo to daryti, kadangi pavaduoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2009 m. kovo 19 d. Nr.1-31-30 sudarytos Nuolatinės statybos komisijos narės L. P., vadovaudamasis Kultūros paveldo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 punktu, negalėjo, nes toks pavadavimas nenumatytas, be to, negalėjo spręsti ir dėl valstybės saugomo objekto, kadangi tokio sprendimo priėmimo teisę įstatymas nustato Kultūros paveldo departamentui; 3) atsižvelgiant į tai, kad statytojas 2010 m. vasario 9 d. pateikė naują prašymą projektavimo sąlygoms gauti – viešbučio 1V3p ir administracinio pastato 2B1p rekonstravimui, atsisakydamas Tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygų 1.5.4 punkte įvardinto rekonstravimo būdo, iš esmės keičiant projektuojamų darbų apimtis ir darbų atlikimo būdus, ir į tai, kad valstybės saugomam kultūros paveldo objektui taikomi specialūs reikalavimai tvarkytos darbų atlikimui ir projektavimui, naujos sąlygos buvo privalomos, nepareikalavo, kad minėti trūkumai būtų pašalinti, nors privalėjo tai padaryti vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 11 dalimi ir Kultūros paveldo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 4 ir 6.4 punktais.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs B. P. skundą, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nustatė, kad B. P. 2010 m. balandžio 19 d. ėjo Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pareigas, todėl jis Nuolatinės statytos komisijos posėdyje, susipažinęs su pateiktu nekilnojamosios kultūros vertybės - malūno - rekonstravimo projektu ir visa projektine dokumentacija, privalėjo įvertinti, ar šie dokumentai parengti nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugą, tačiau tik menkai susipažinęs su minėtais dokumentais, Nuolatinės statybos komisijos protokole pasirašė, kad pritaria statybos leidimo išdavimui UAB „Via Unica“. Teismas pažymėjo, jog UAB ,,Via Unica“ 2010 m. vasario 9 d. kreipėsi į Architektūros ir urbanistikos skyrių pateikdama prašymą išduoti statinių – viešbučio 1V3p ir administracinio pastato 2B1p, esančių Kranto g. 24, Panevėžyje, projektavimo sąlygų sąvadą rekonstrukcijai, skyrius nusprendė leisti UAB „Via Unica“ rekonstruoti viešbučio pastatą 1V3P ir administracinį pastatą 2B1p bei minėtam statytojui išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr.49, į jį įtraukdama ir Tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygas. Kaip patvirtina bylos duomenys, šias sąlygas KPD Panevėžio teritorinis padalinys išdavė pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2009 m. spalio 20 d. prašymą Nr.8A-1827, pateiktą rengiant statytojui projektavimo sąlygų sąvadą kitokiems statybos darbams - viešbučio 1V3p, esančio Kranto g. 24, Panevėžyje, rekonstrukcijai – antro aukšto užstatymui (virš naujo priestato – baseino patalpų), be to, statiniai komisijos posėdyje buvo svarstomi kaip neypatingos kategorijos ir posėdyje nedalyvaujant KPD Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjui bei negavus šios institucijos raštiškos nuomonės svarstomu klausimu. Teismas nurodė, jog B. P. paaiškinimai apie tai, jog pasitikėjo kitų komisijos narių bei posėdžio sekretorės išsakytais argumentais, kad minėtiems statiniams išduotos Tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygos yra galiojančios, nors ir išduotos pagal kitus UAB „Via Unica“ prašymus, nešalina jo atsakomybės. Teismas pabrėžė, jog B. P., kurio pareiga yra išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, saugomas teritorijas, žemės naudojimo apribojimus, dokumentų rengimo taisykles bei savo darbe vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Teritorijų planavimo, Statybos, Saugomų teritorijų įstatymais, tarptautinėmis konvencijomis (Kultūros paveldo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.3 ir 6.4 punktai), privalėjo ne tik tinkamai susipažinti su pateikta projektine dokumentacija ir įvertinti ją paveldosaugos reikalavimų aspektu, bet ir atsižvelgti į tai, kad svarstant Nuolatinės statybos komisijos posėdyje klausimą, susijusį su kultūros paveldo objektu, nedalyvauja Kultūros paveldo departamento atstovas ir kad iki 2010 m. balandžio 19 d. posėdžio nėra gauta iš KPD Panevėžio teritorinio padalinio raštiška išvada dėl viešbučio 1V3p ir administracinio pastato 2B1p rekonstrukcijos projekto. Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad UAB „Via Unica“ 2010 m. gegužės 3 d. išduotas statybos leidimas buvo panaikintas, nepanaikina B. P. atsakomybės, todėl daro išvadą, jog buvo pažeistos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos.
Dėl asmeniui inkriminuotų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo teismas nurodė, jog juose įtvirtintos pareigos savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o ne konkrečiam jo specialistui, o už šių skyriui priskirtų funkcijų nevykdymą yra atsakingas savivaldybės paveldosaugos padalinio vadovas. Teismo nuomone, B. P., einančiam Kultūros paveldo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, pareigybės aprašymas nenustato pareigos vykdyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytą funkciją, o pareigybės aprašymo 7.7.punkte nurodyta funkcija negali būti aiškinama plečiamai ir siejama su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte savivaldybės paveldosaugos padaliniui priskirtos funkcijos vykdymu. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad B. P. buvo pavesta nagrinėti klausimus, susijusius su 2010 m. vasario 9 d. gautu prašymu ir dėl jo priimti sprendimus, todėl atsižvelgiant į tai, teismas iš nutarimo pašalino kaltinimus B. P. už neinformavimą KPD Panevėžio teritorinio padalinio apie Nuolatinės statybos komisijos sprendimą išduoti UAB „Via Unica“ statybos leidimą, taip pat iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad B. P. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavo kaip neįgaliotas atstovas (byloje nustatyta, jog jam buvo pavesta vykdyti Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vadovo pareigas), taip pat pašalino kaltinimą, kad statytojui UAB „Via Unica“ pateikus naują prašymą gauti naujas projektavimo sąlygas, B. P. nepareikalavo naujų tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygų, taip pažeisdamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo įgalioti ir kompetentingi pareigūnai, esminių administracinės teisenos proceso pažeidimų, suvaržiusių asmens teises, nenustatyta, kaip ir aplinkybių, vertintinų B. P. atžvilgiu kaip ypatingai lengvinančių atsakomybę ir sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
III.
Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, B. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir jo skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pripažino jį kaltu tik dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 8 dalies reikalavimų nesilaikymo, t. y. dėl to, jog Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nedalyvaujant Kultūros paveldo departamento atstovui ir nesant Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio išvados pritarė statybos leidimo išdavimui, tačiau mano, jog vien šie trūkumai nereiškia, kad viešbučio 1V3p ir administracinio pastato 2B1P rekonstrukcijos projektas yra netinkamas. Pažymi, jog jis vadovavosi jam pateiktais dokumentais, jokių duomenų, kad kuris nors iš išduotų laikinųjų apsaugos reglamentų būtų negaliojantis ar panaikintas, savivaldybė neturėjo, todėl daro išvadą, kad pritardamas techninei dokumentacijai teisės aktų reikalavimų jis nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys prašo jį atmesti palaikydamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog B. P. klaidingai nurodo, kad pateiktame tvarkybos techniniame projekte buvo nurodyti ir viešbučio 1V3p pastato ir administracinio pastato 2B1P rekonstrukcijos, nes iš tikrųjų tokios apimties projektas Panevėžio teritoriniam padaliniui nebuvo teiktas, tokiai dokumentacijai teritorinis padalinys nebuvo išdavęs projektavimo sąlygų, tokios apimties projektui nebuvo atlikta specialioji ekspertizė ir teritorinis padalinys nebuvo davęs pritarimo. Teigia, jog su teismo pozicija dėl pašalintų kaltinimų nesutinka, nes ji nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti bloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik toje dalyje, dėl kurios šis ir kelia ginčą, t. y. dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 8 dalies reikalavimų nesilaikymą. Atitinkamai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, liečiantys ne šiai bylai aktualius klausimus, nenagrinėti.
ATPK 91 straipsnis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas. Kaip jau buvo minėta, B. P. administracinis kaltinimas detalizuotas nurodant, jog šis 2010 m. balandžio 19 d. susipažinęs su pateiktu nekilnojamosios kultūros vertybės - malūno - rekonstravimo projektu ir visa projektine dokumentacija, pritarė statybos leidimo išdavimui, pasirašydamas Nuolatinės statybos komisijos protokole Nr.NPR-51-100416-00110(Nr.10S-120), nors projektinė dokumentacija turėjo esminių trūkumų, taip pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 8 dalies reikalavimus. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, jog kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus, to paties straipsnio 8 dalis inter alia numato, kad kultūros paveldo statinio projektavimo sąlygos tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas.
B. P. paminėtą kaltinimą ginčija tvirtindamas, jog teismas jo kaltę nustatė konstatavęs, kad jo pritarimas išduoti statybos leidimą neteisėtas vien dėl to, jog Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nedalyvavo Kultūros paveldo departamento atstovas ir iki posėdžio nebuvo gauta Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio išvada dėl viešbučio 1V3p ir administracinio pastato 2B1p rekonstrukcijos projekto, tačiau, jo nuomone, šie trūkumai nelemia rekonstrukcijos projekto netinkamumo. Toks apelianto tvirtinimas nepagrįstas. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog apelianto nurodyti neišpildyti reikalavimai paminėti kaip šalutiniai, o kaip esminis B. P. neteisėtos veikos aspektas nurodytas pastarojo, prieš pritariant statybos leidimo išdavimui, tinkamo ir išsamaus susipažinimo su pateiktais dokumentais ir jų atitinkamo įvertinimo paveldosaugos reikalavimų aspektu nebuvimas (b. l. 64). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apelianto pareigybės aprašyme nurodyta, kad pareigybės paskirtis – vykdyti savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą, apsaugą ir tvarkybą, Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas privalo savo darbe vadovautis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Teritorijų planavimo, Statybos, Saugomų teritorijų įstatymais, tarptautinėmis konvencijomis (4, 6.4 punktai). Taigi, ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo (tame tarpe ir pateiktos projektinės dokumentacijos vertinimo), todėl jos nebekartoja.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
B. P. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.