- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-314-112/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00562-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- J. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Irma Čuchraj, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Tomui Dryžui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. V. pareiškė ieškinį, prašydama nustatyti, kad atsakovas R. M. yra sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki A. V. pilnametystės, priteisti iš atsakovo 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. V. už trejus metus, paskirti ją vaikui išlaikyti skirtų lėšų ir turto tvarkytoja. Ieškovė nurodė, kad augina sūnų A., gim. (duomenys neskelbtini). Su buvusiu sutuoktiniu T. V. kartu negyveno nuo 2002 m. rugsėjo 5 d., santuoka nutraukta 2003-12-09, todėl teismo sprendimu nustatyta, kad buvęs sutuoktinis T. V. nėra sūnaus A. tėvas. Ieškovė su atsakovu artimai bendravo apie 6 mėn., atsakovas apie ieškovės nėštumą žinojo. Ieškovės teigimu atsakovas neoficialiai pripažįsta A. V. savo sūnumi, tačiau pripažinti tėvystę ir suteikti materialinę paramą atsisako.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-09-01 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė, kad atsakovas R. M. yra A. V. tėvas. Taip pat iš atsakovo priteisė po 300 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui bei 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad atsakovas ekspertizės atlikimui nenuvyko, jokių įtikinamų priežasčių nenurodė, dėl ko teismas darė išvadą, kad atsakovas vengia atlikti ekspertizę dėl galimų jam nenaudingų rezultatų, šias aplinkybes vertino kaip tėvystės įrodymą. Teismas nurodė, jog atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tai yra abiejų tėvų pareiga, todėl abiejų tėvų teikiamą išlaikymą po 300 Lt vertino kaip pakankamą vaikui išlaikyti. Teismas prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį sumažino iki 7200 Lt, nurodė, kad tuo metu vaiko poreikiai buvo mažesni, vaikas mokyklos nelankė.
Šalies argumentai
R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Nesutinka, kad jis yra pripažintas A. V. tėvu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad jo pajamos sudaro tik 315 Lt, todėl priteista išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo suma yra per didelė. Mano, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl nesutinka būti pripažintas vaiko tėvu, visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas yra darbingas ir, nors šiuo metu oficialiai niekur nedirba, tačiau išlaikymą vaikui privalo teikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės sūnus A. V. gimė (duomenys neskelbtini), tuo metu ieškovė buvo susituokusi su T. V.. Ieškovės ištuoka įregistruota 2003-12-19. 2009 m. kovo 5 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nuginčyta T. V. tėvystė A. V..
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskyrus ekspertizę tėvystei nustatyti, atsakovas ekspertizės atlikimui nenuvyko, jokių įtikinamų priežasčių nenurodė.
LR CK 3.148 str. 1 d. numato, kad šalims atsisakius ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kt. įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pripažino, kad, žinojo apie ieškovės nėštumą, gyveno kartu su ieškove ir 3-4 kartus yra lankęs jos sūnų. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti jo tėvyste, ekspertizės neatliko. Todėl teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas vengia atlikti ekspertizę ir šias aplinkybes pagrįstai vertino kaip tėvystės įrodymą (LR CK 3.148 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Pažymėtina, kad aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiam vaikui apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams.
Šios bylos nagrinėjimo kontekste pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiui A. V. išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, rėmėsi byloje esančia medžiaga apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Atmestinas apelianto argumentas, jog jo turtinė padėtis yra bloga, mėnesio pajamos tesudaro tik 315 Lt. Apelianto turtinė padėtis turi reikšmės tik nustatant priteisiamo išlaikymo dydį, tačiau nepaneigia pačios jo prievolės išlaikyti savo vaiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl tokios savo materialinės padėties yra atsakingas pats atsakovas. Apeliantas yra darbingas, jaunas, todėl gali gauti tokias pajamas, kurios leistų bent minimaliai užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas.
Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti priteistą išlaikymo dydį. Nepilnametis vaikas yra 7 metų amžiaus, todėl pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, atsižvelgė į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, įvertino vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas bei galimybes jas gauti, turtinę padėtį, todėl pagrįstai iš atsakovo priteisė po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti (CK 3.200 str.). Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečio vaiko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantas išlaikymo vaikui neteikė. Apeliantas šios aplinkybės nepaneigė. Tokiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priteisė 7200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Taip pat atmestinas apelianto argumentas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. CPK 93 str. 2 d. įtvirtinta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo buvo patenkintas, todėl jai pagrįstai iš atsakovo priteista 30 Lt suma, nes nuo likusios dalies (100 Lt) ieškovė buvo atleista.
Teismas iš atsakovo priteisė po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui bei 7200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, todėl už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 324 Lt. Taigi 324 Lt žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos buvo pagrįstai priteistos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d., 99 str.).
Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė tėvystės nustatymą, išlaikymo dydį bei bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas. Objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teikė pirmumą vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.3 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.