Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei;

institucijos, duodančios išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui N. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, duodanti išvadą, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmės.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo prieštaravimų dėl to negauta. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku prioritetiškai atsižvelgiama į jų interesus (CPK 376 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu - gimimo įrašo kopija nustatyta, kad L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus (e. b. 1 t., l. 12). Ieškiniu, bei ieškovės paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, kad vaikas nuo pat gimimo gyveno tik su motina, jo tėvas niekada neaugino, ir tokio noro nėra pareiškė, vaikas ryšį turi su motina. Nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo visiškai, bet savo nuomonę dėl vaiko gyvenamosios vietos yra išreiškęs žodžiu institucijai, duodančiai išvadą byloje, teigdamas, kad neprieštarauja, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pastaruoju metu su vaiku nebendrauja ir jo nelanko (e. b. 1 t., l. 58-66). Institucija, duodanti išvadą byloje, tiek savo rašytinėje išvadoje, tiek atstovė, duodama žodinę išvadą byloje teismo posėdyje, teigė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertindamas, kad vaiko gyvenimas su motina yra labiausiai atitinkantis jų interesus, tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą, nustato bylos šalių vaiko L. Š. gyvenamąją vietą kartu su jų motina ieškove.

IV. Dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo šalių nepilnamečio vaiko L. Š. išlaikymui priteisti po 250 eurų išlaikymą mėnesiui. Nors atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo visiškai, bet savo nuomonę dėl išlaikymo priteisimo yra išreiškęs žodžiu institucijai, duodančiai išvadą byloje, teigdamas, kad šiai dienai neprisideda prie vaiko išlaikymo, nors turi darbą, tačiau jo pajamos neleistų teikti vaikui išlaikymą kiekvieną mėnesį po 250 Eur/mėn., kadangi jis turi dar vieną nepilnametį vaiką ir jo draugė laukiasi kito vaiko, bet konkrečios sumos, kokią galėtų teikti vaiko išlaikymui, nenurodė ( e. b. 1 t., l. 58-66).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis, bedarbyste ir pan. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 924,00 Eur (neperskaičiuotas), kas sudaro maždaug 708 Eur į rankas, o nuo 2025 m. sausio bus 1038 Eur (766 Eur į rankas). Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis vaikas laikomas nedarbingu, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi iš viso dėl nepateisinamų priežasčių.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 500 Eur per mėnesį, ir pateikė vaiko mėnesinių išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, kad vaiko poreikiai mėnesiui yra tokie: maistas 180 Eur; abonentinis mokestis ir maitinimas darželyje 30 Eur; drabužiai, batai, kiti daiktai skirti mažamečiams vaikams 80 Eur; komunalinės paslaugos: elektra; šiukšlių išvežimas; šildymas (šildosi kietuoju kuru), TV ir internetas 60 Eur; vaistai, vitaminai, maisto papildai, kelionės pas gydytojus 30 Eur; ugdymo priemonės 20 Eur; higienos priemonės 20 Eur; laisvalaikis 10 Eur; atostogoms prie jūros ar ežero vasarai (taupymas) 50 Eur.. teismas įvertinęs šių išlaidų paskaičiavimą nustatė, kad jos nėra padidintos, atitinka realybę. (duomenys neskelbtini) gimnazija 2024 m. vasario 2 d. pažyma nustatyta, kad L. Š. nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priimtas į ikimokyklinio ugdymo ,,Boružiukai“ grupę, skiriamas 3 kartus per dieną maitinimas, taikoma 50 proc. kompensacija kaip daugiavaikei šeimai, per mėnesį 2023 m. rugsėjo - 2024 m. sausio mėn. mokėtina suma 23-34 Eurai (e. b. 1 t., l. 17). Pinigų priėmimo kvitu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. už vandens 5 kubų atvežimą ieškovė sumokėjo 50 Eur (e. b. 2 t., l. 22). Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas). Ieškovė ieškinyje nurodoma vaiko išlaikymo suma - 500 Eur, yra 208 Eur mažesnė negu 1 MMA (708 Eur). Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad išlaidos yra mažesnės, tenka atsakovui, kuris jų neginčijo, nes jokių įrodymų į bylą nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Ieškovė iš viso turi penkis mažamečius vaikus su trimis skirtingais vyrais. Vilkaviškio rajono savivaldybės Pilviškių seniūnijos 2024 m. vasario 1 d. pažyma bei gimimo įrašu nustatyta, kad ieškovės šeimą sudaro dukros R. L., K. ir P. K., gimę iki (duomenys neskelbtini), sūnus L. Š. ir dukra A. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 11-12). Gimimo įrašu nustatyta, kad ieškovė turi dukrą A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), su G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 15). Sodra duomenimis ieškovė nuo 2017 m. sausio 1 d. vaiko auginimo atostogose (e. b. l. 20 -26). Nors turi 5 vaikus, ieškovė niekur nedirba, nurodė, kad dirbs kai jaunesnei dukrai sueis 2 metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi tris vaikus: M. Š., gimusią (duomenys neskelbtini); L. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), bei A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 65), kuriuos visus turi išlaikyti. Akivaizdu, kad paskutiniam vaikui ką tik gimus, visą išlaikymo naštą turi nešti atsakovas. VSDFV įrašu nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gruodžio 2 d. Jo gaunamos draudžiamos pajamos 2023 m. sausio mėn. sudarė 1730 Eur (į rankas apie 1096 Eur pagal atlyginimo skaičiuoklę internete); vasario mėn. -1730 Eur; kovo mėn. – 1730 Eur; balandžio mėn. -1730 Eur; gegužės mėn.-1833,21 Eur (į rankas apie 1150 Eur) ; birželio mėn. -2004,33 Eur (į rankas 1243 Eur); liepos mėn.- 3128,16 Eur (į rankas 1892 Eur); rugpjūčio mėn. -3979 Eur (į rankas 2407 Eur); rugsėjo mėn. -1639,29 Eur (į rankas 1049 Eur); spalio mėn.-1651,36 Eur (į rankas 1055,92 Eur); lapkričio mėn.-1470,5 Eur (į rankas 961,46 Eur); gruodžio mėn.-1547,9 Eur (į rankas 1002,02 Eur); 2024 m. sausio mėn. -1761,32 Eur (į rankas apie 1131,26) (e. b. 1 t., l. 27). Iš to matyti, kad atsakovo darbo užmokesčio dydis priklauso nuo sezoniškumo, jis vidutiniškai 2023 m. į rankas siekė 1473,36 Eur į rankas.

Antstolių bazės duomenų išrašu nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr.0087/24/00625 nuo 2024 m. kovo 28 d.. dėl priteisto byloje laikino išlaikymo išieškojimo; taip pat iš jo išieškomos administracinės nuobaudos -375 Eur; 650 Eur; 600 Eur; kriminalinė bauda 861,78 Eur; užvesta vykdomoji byla Nr.0187/22/04902 nuo 2016 m. birželio 2 d. dėl išlaikymo išieškojimo E. R. naudai, išieškotina suma 1116,3 Eur, taip pat kitos sumos keliais šimtais eurų (e. b. 1 t., l. 152- 190). Kaip matyti iš šių skolų, tai jos yra kilusios dėl atsakovo kaltės, nebuvo būtinos išlaidos tiek pačiam ieškovui, tiek jo šeimai ar vaikams, todėl teismas į jas neatsižvelgia.

CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Šiuo metu iš atsakovo yra priteistas 60 Eur kasmėnesinis išlaikymas tik jo dukrai M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise tvarkant E. R., kas nustatyta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (e. b. 1 t., l. 60-63).

Periodinis išlaikymas, nors ir priteisiamas nuo ieškinio priėmimo dienos, tačiau yra priteisiamas į ateitį, bet tai netruko šalims, pasikeitus jų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo. Nors tiek tėvas, tiek motina turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus, tačiau CK nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas jo tėvų turtinei padėčiai CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu šioje situacijoje įvertinus tai, kad ieškovė augina iš viso 5 vaikus, t. y. 2 daugiau negu turi atsakovas, kuris pats augina tik vieną vaiką, šiuo metu dėl vaikų auginimo negali dirbti, ruošiasi įsidarbinti vaikui sukakus 2 metams (duomenys neskelbtini), t. y. ji jokių savo pajamų vaikų išlaikymui neturi, prie vaiko išlaikymo gali prisidėti tik jos gaunama valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka (kuri įskaičiuotina į vaiko išlaikymui reikalingą sumą, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį), į tai, kad vaikas auga su ieškove, dėl ko jai tenka jo priežiūra, atsakovas yra visiškai nusišalinęs ne tik nuo vaiko išlaikymo, bet ir bendravimo su juo, jo auklėjimo, dėl ko ši visa našta atitenka ieškovei, į tai, kad 2023 m. atsakovo pajamos sudaro vidutiniškai apie 1473,36 Eur į rankas, vienam vaikui priteistas tik 60 Eur išlaikymas mėnesiui, į tai, kad trims vaikams skaičiuojant po 250 Eur mėnesiui, kas sudarytų 750 Eur, atsakovui liktų iš atlyginimo vidutiniškai 723,36 Eur, kas sudarytų minimalų atlyginimą, daro išvadą, kad atsakovas turėtų prisidėti didesne pinigų suma negu ieškovė, jos reikalaujama 250 Eur mėn. yra pagrįsta, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį.

V. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 7570 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui L. Š., skaičiuodama po 250 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini), tai yra tiek kiek prašo periodinio išlaikymo iš atsakovo kas mėnesį.

Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą, bet ne kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Remiantis CK 3.200 straipsnio nuostatomis, išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį yra aktualūs tie patys kriterijai, kaip ir nustatant išlaikymo dydį, t. y. koks išlaikymo dydis tuo laikotarpiu vaikui buvo reikalingas, ir kas, kokiu būdu jį ar jo dalį vaikui teikė.

Teismų praktikoje išskiriami du skirtingi atvejai, kai priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Vienas jų, kai vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas pačiam vaikui, ir kitas, kai priteisiamas jo tėvui, teikusiam vaikui išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo, kas laikoma vaiko pinigais, todėl ieškovei nebūtina įrodyti, kad reikalaujamą išlaikymą ji suteikė, o įrodyti tuo metu reikalingo iš atsakovo išlaikymo dydį. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą, t. y. šiuo atveju pinigai yra priteisiami tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, ir kuris jam teikia pilną reikalingą išlaikymą. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą būtent vaikui, o ją paskirti vaikui skirto išlaikymo uzufruktore, todėl ji neprivalėjo įrodyti, kad ji teikė vaikui išlaikymą už atsakovą, o kad vaikui buvo reikalingas tam tikras išlaikymas iš atsakovo.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9173-829/2022 nustatyta, kad ja nutarta patvirtinti ieškovės ir R. K. taikos sutartį, kuria R. K. įsipareigoja teikti dukroms R. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės po 100 Eur išlaikymo (e. b. 1 t., l. 191-192); Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-6598-630/2021 nustatyta, kad ja nutarta patvirtinti ieškovės ir R. K. taikos sutartį, kuria R. K. įsipareigoja teikti dukrai K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės po 100 Eur kas mėnesį išlaikymą (e. b. 1 t., l. 193-192). Ieškovė teigė, kad R. K. jai išlaikymo nemokėjo, dėl ko buvo perduotas išieškojimas antstoliui.

Gimimo įrašu nustatyta, kad ieškovė turi dukrą A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), su G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., l. 15). Ieškovė teismo posėdyje teigė, kad su šios dukros tėvu G. B. gyvenanti nepilni du metai, kai tapusi nėščia jau vedusi bendrą ūkį; G. B. visą laiką dirbo, pradžioje Lietuvoje, po to ir dabar Vokietijoje, Lietuvoje jis gaudavo minimumą, gal 1000 Eur.. Pažyma apie priskaičiuotą atlyginimą nustatyta, kad ieškovės sugyventinis G. B. 2023 m. rugpjūčio mėn. atlyginimo į rankas gavo 1228 Eur; rugsėjo mėn.- 1140 Eur; spalio mėn. -325 Eur; lapkričio mėn.- 2356 Eur; gruodžio mėn.-293 Eur; 2024 m. sausio mėn.-2725,49 Eur; vasario mėn.- 3517,29 Eur; kovo mėn.-3295 Eur; balandžio mėn.-2729,7 Eur; gegužės mėn. -0 Eur; birželio mėn.-3239,07 Eur; liepos mėn. -3351, 19 Eur, bei pastaraisiais dviem mėnesiais gavo po 1120 Eur kitų išmokų (e. b. 2 t., l. 19-20). PVM sąskaita - faktūra nustatyta, kad 2024 m. balandžio 24 d. G. B. nupirko vaikišką elektrinį sportinį automobilį, kurio vertė 164,99 Eur (e. b. 2 t., b. l. 21). Ieškovės banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad jai G. B. pervedė 2024 m. kovo 8 d. 200 Eur; kovo 11 d. -100 Eur; kovo 17 d. -150 Eur; balandžio 1 d.- 50 Eur; balandžio 4 d.-80 Eur; balandžio 21 d.-50 Eur; liepos 11 d. -800 Eur; rugpjūčio 9 d.-1000 Eur; rugpjūčio 10 d.- 1300 Eur, iš viso 3730 Eur (e. b. 2 t., l. 23). Šios aplinkybės rodo, kad dabartinis ieškovės sugyventinis G. B. galėjo pasirūpinti ir pasirūpino savo dukros A. B. išlaikymu ne tik už save, bet ir ieškovę, tačiau jis neprivalėjo prisiimti kitų vaikų, tame tarpe atsakovo vaiko, išlaikymo pareigos.

Teismui įvertinus aukščiau paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuo vaiko gimimo atsakovo jo išlaikymui nereguliariai teiktų piniginių lėšų dydis negalėjo patenkinti vaiko poreikių, todėl trūkstamas išlaikymo dydis turėjo būti padengtas ieškovės gaunamomis kitomis piniginėmis lėšomis, tačiau ieškovės gaunamos išmokos galėjo patenkinti tik minimaliausius egzistencinius vaiko poreikius, tačiau neužtikrino vaiko tinkamo išlaikymo. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad didžiąja dalimi prie savo vaiko išlaikymo turėjo prisidėti atsakovas.

Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji buvo susitarusi su atsakovu, kad jis jai vaiko išlaikymui mokės po 100 Eur kas mėnesį, ką jis ir kelis mėnesius darė (tai matyti iš ieškovė banko išrašo), o nustojo mokėti, kadangi ji nesutikusi su juo taikytis, tačiau dėl išlaikymo priteisimo į teismą ji nesikreipė, nes su ankstesniu vyru buvo ginčas, nenorėjusi apsikrauti bylomis. Ieškovės banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad ji 2021 metais birželio 14 d., liepos 5 d., rugpjūčio 7 d., spalio 2 d. iš atsakovo gavo vaiko išlaikymui po 100 Eur, viso 400 Eur (e. b. 1 t., l. 18). Ieškovės banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad ji 2022 metais gegužės 4 d. vaiko išlaikymui iš atsakovo gavo 20 Eur, 120 Eur; birželio 8 d. 20 Eur; rugpjūčio 11 d. 30 Eur; rugsėjo 7 d. 20 Eur; 20 Eur; spalio 7 d. 30 Eur; 2023 m. sausio 8 d. 20 Eur, iš viso 280 Eur (e. b. 1 t., l. 19). Teismo vertinimu būtų sąžininga ir protinga vertinti, kad buvo tarp šalių susitarimas, kad atsakovas mokės po 100 Eur ir dar padės kitais būdais, ką patvirtino ieškovė teismo posėdyje, jis galiojo šalims, kol atsakovas jį sulaužė, tai yra nustojo mokėti susitarto dydžio išlaikymą, ir jis apima laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), kai gimė šalių vaikas, už keturis mėnesius iki (duomenys neskelbtini), kai iš esmės išlaikymas toliau nebuvo teikiamas, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini), nes tada atsirado atsakovei teisė reikalauti išlaikymo iš atsakovo. Tai, kad atsakovas po to mokėjo išlaikymą epizodiškai 2022 metais, išskyrus vieną atvejį, daug mažesnes sumas negu 100 Eur sumas, nereiškia, kad jis vykdė jo ir ieškovės susitarimą mokėti vaiko išlaikymui šią sumą, kadangi jis jau jį buvo pažeidęs ir tas pažeidimas vyko ilgą laikotarpį – 7 mėnesius.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad VSDFV duomenimis (esančiais byloje ir papildomai patikrintais rašant sprendimą duomenų bazėje) atsakovas, nuo pat vaiko gimimo dirbo ir galėjo teikti išlaikymą vaikui pagal savo gaunamas pajamas, jos galėjo būti išskaitomos iš jo darbo užmokesčio, tačiau ieškovė be jokių pateisinamų priežasčių laiku nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į teismą, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 250 Eur vaikui iki 3 metų, kuris nėjo į darželį, nepatyrė papildomai išlaidų, ir tiek pat vaikui, kuris lanko darželį, įvertinant išlaikymo pokytį, infliaciją, kuri didėjo, į tai, kad atsakovas dabar turi pareigą išlaikyti tris vaikus, tokiais savo veiksmais atsakovė jam apsunkina jo dabartinę turtinę padėtį, daro išvadą, kad vadovaujantis protingumo ir teisingumo principu išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 23 d., t. y. už 29 mėnesius 20 dienų, skaičiuojant mėnesiui 200 Eur, iš viso 5932 Eur., iš kurių išskaičiuotinas atsakovo tuo laikotarpiu suteiktas 280 Eur išlaikymas, priteistinas 5652 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Šio vaiko išlaikymo įsiskolinimas laikytinas vaiko pinigais, kurio tvarkymas uzufrukto teise pavestinas tvarkyti ieškovei jo motinai išimtinai vaiko interesams tenkinti.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. sausio 31 d. sprendimu Nr.(8.2Mr)ATP-C-2024-00695, bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ieškovė atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas) (e. b. 1 t., l. 6-7).

Ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti valstybei už reikalavimą, susijusį su išlaikymo priteisimu (12 mėn. x 250 Eur x 1 vaikas x 0,03 (3 proc.) x 0,75 (el. byla -75 proc)) 68 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą 170 Eur (7570 Eur x 0,03 (3 proc) x 0,75 (75 proc. el. byla); nustatyti vaiko gyvenamąją vietą 110 Eur žyminį mokestį (75 proc.(el. byla) nuo 100 Eur (indeksuotas 146,80 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. spalio 7 d. pažymoje Nr. APD-2024-09831 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 425,13 Eur.( e. b. 2 t., l. 52-55). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 15,86 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių byloje nėra, kadangi atsakovas procese buvo pasyvus, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors galėjo bylą baigti tiek ikiteisminėje mediacijoje, tiek teisme taikos sutartimi, dėl ko ir atsirado papildomos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo buvo tenkintas 75 proc. (iš 7570 Eur priteista 5652 Eur), dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo buvo tenkintas 100 proc., dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas 100 proc., bendrai ieškinys tenkintas 92 proc. (75 proc.+100 proc+100 proc. / 3). Atsižvelgiant į tai iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio 320 Eur (68 Eur +170 Eur+110 Eur) x 0,92 (92 proc)); valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 391,12 Eur (425,13 Eur x 0,92 (92 proc.)); procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – 14,59 Eur (92 proc. nuo 15,86 Eur.)

Valstybei priteistinos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą 8 Eur., todėl jos iš atsakovo priteistinos.

VII. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

2024 m. vasario 28 d. teismo nutartimi ieškovės prašymu civilinėje byloje buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir priteista iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikinas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti ieškovei E. J.. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi CPK 150 straipsnio 1 dalis). Civilinė byla išnagrinėta, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai, jo teismo sprendimo apskundimas nesustabdo, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (e. b. 1 t., l. 38-40). Ieškovės banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad jai iš (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2024 m. gegužės 3 d. 500 Eur alimentų; birželio 7 d. - 250 Eur; liepos 5 d. - 250 Eur; rugpjūčio 2 d. - 250 Eur (e. b. 2 t., l. 24), todėl šios sumos įskaičiuotinos į priteistą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės E. J. ir atsakovo N. Š. bendro vaiko – sūnaus L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą sūnui L. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. vasario 23 d., indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę į šias lėšas, jas tvarkant išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5652 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) materialinio išlaikymo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. vasario 23 d. įsiskolinimą sūnaus L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai, nustatant ieškovei E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisę į šias lėšas, jas tvarkant išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos 2024 m. vasario 28 d. teismo nutartimi ieškovės prašymu civilinėje byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2024 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iš atsakovo antstolio išieškotas ar galimai atsakovo, jo darbovietės sumokėtas pinigines lėšas pagal šią nutartį įskaityti į šiuo teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) žyminio mokesčio išlaidų; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas - 391,12 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 12 euro ct); procesinių dokumentų įteikimo išlaidas - 14,59 Eur (keturiolika eurų 59 euro ct); išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, UAB ,,Urbo bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas LT78 7290 0000 0013 0151, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis; atskirai mokėti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir nurodyti įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; bei mokėti atskirai ir nurodyti įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei visais trimis atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-2501-1021/ 2024.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis; priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, jo apskundimas vykdymo nesustabdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.