Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui A. P. dėl sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovo kaltės ir skolos, netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. P. teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei V. U. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, e. b. l. 5). 2017-12-01 ieškovė V. U. ir atsakovas A. P. sudarė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2017/1 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-8). Pagal sutarties 4.1 p. buto nuomos trukmė – nuo 2017-12-01 iki 2018-11-30 (e. b. l. 6-8). Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo kas mėnesį mokėti ieškovei 300 Eur nuomos mokestį (sutarties 1.1-1.2 p., 2.1 p., 3.2.8 p.), taip pat kas mėnesį mokėti buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį pagal apskaitos prietaisų parodymus bei pateiktas sąskaitas (sutarties 2.2 p., 3.2.8 p.). Iš byloje esančio el. susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsikraustė 2018-04-01 (e. b. l. 12).

Ieškovė prašo pripažinti, kad 2017-12-01 tarp šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2017/1 nutraukta dėl atsakovo kaltės. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas pasireiškia abiejų ar vienos iš sutarties šalių veiksmais, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti gyvenamąją patalpą ir ją naudoti gyvenimui. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrąją taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.610 str.). CK 6.609 str. 1 d. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Pagal sutarties 4.2 p. kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Nuomininkui pranešus vėliau – jis turi pareigą sumokėti 1 mėn. nuomos dydžio baudą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018-04-01 atsakovas iš ieškovei priklausančio buto išsikraustė, pašto dėžutėje paliko raktą, išsikraustymo priežasčių nenurodė. Dėl nurodyto pripažintina, kad 2017-12-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2017/1 yra nutraukta dėl atsakovo kaltės nuo atsakovo išvykimo dienos, t. y. nuo 2018-04-01 (CK 6.609 str. 3 d.).

Pagal CK 6.576 str., CK 6.583 str. 1 d., CK 6.584 str. bei šalių pasirašytos sutarties 1.1-1.2 p., 2.1-2.2 p. ir 3.2.8 p. nuomininkas turi pareigą naudotis patalpomis pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį, komunalinių paslaugų bei kitus mokesčius. Iš ieškovės pateikto skolos paskaičiavimo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. kovo mėn. yra susidaręs 600 Eur įsiskolinimas už buto nuomą, taip pat 57,73 Eur už 2018 m. kovo mėn. butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas (14,03 Eur už šildymą ir komunalines paslaugas, 30,32 Eur už tiektą elektros energiją ir 13,38 Eur už vandenį) (e. b. l. 11). Atsakovas prašomos priteisti skolos dydžio neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs (CPK 178 str., 185 str.). Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovo priteistina 657,73 Eur skolos už buto nuomą ir suteiktas komunalines bei kitas paslaugas (sutarties 1.1-1.2 p., 2.1-2.2 p. ir 3.2.8 p., CK 6.576 str., CK 6.583 str. 1 d., CK 6.584 str.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). CK 6.71 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Sutarties 5.2 p. nustatyta, kad atsakovas turi pareigą mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos nuomos ar kitų mokesčių pagal sutartį sumos už kiekvieną pradelstą dieną (e. b. l. 6-8). Pagal sutarties 2.3 p. nuomininkas pagal sutartį mokėtinas sumas turi pareigą sumokėti ieškovei per penkias dienas nuo sutarties termino pabaigos ar nutraukimo dienos. Pripažinus, kad sutartis nutraukta nuo 2018-04-01, atsakovas turi pareigą mokėti delspinigius nuo 2018-04-07. Ieškinys teismui pateiktas 2019-02-21, todėl ieškovė pagal sutartį turi teisę prašyti priteisti delspinigius už 320 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 420,95 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 46,96 Eur delspinigių, nurodydama, kad delspinigius paskaičiavo už 357 dienas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti delspinigių dydis neviršija šalių sutartimi sulygto dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistina 46,96 Eur delspinigių (sutarties 5.2 p., CK 6.71 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 704,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-03-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 91 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 7 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 3,58 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 2017-12-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2017/1, sudaryta tarp ieškovės V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukta dėl atsakovo kaltės nuo 2018-04-01.

Priteisti ieškovei V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 657,73 Eur skolos, 46,96 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 704,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-03-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.