Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 80 parų areštu;

2) Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose bei per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 48 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę sumažintą bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, 8 mėnesius nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 48 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose;

5) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje subendrinta bausmė laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), 178 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai), bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti subendrinta bausmė – laivės atėmimas 4 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė – laivės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

6) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė bausmė – 27 parų areštas. Bausmė skirta atlikti areštinėje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 15 dienų, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

7) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. A. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. liepos 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, prie Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. A. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių ir 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. kovo 15 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų ,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. panaudodamas peilį ir įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, t. y. jis, 2022 m. birželio 16 d. 23:02 val. atėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) lošimų automatų saloną (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie kasos praėjimo durų, išsitraukė peilį, kurį demonstratyviai nukreipęs į klientų aptarnavimo specialistę O. Š., taip juo grasindamas, liepė jai atidaryti pertvaros duris, kad galėtų patekti prie kasos aparato. O. Š. atsisakius tai padaryti, A. A. išlaužęs pertvaros durų organinį stiklą bei perlipęs per pertvarą prie kasos, tokiu būdu įsibrovė į kasos patalpą, kur toliau į O. Š. nukreipęs peilį, liepė atiduoti pinigus bei atrakinti kasą, nes priešingu atveju ją papjaus. O. Š., būdama įbauginta, kad A. A. panaudos peilį, jei ji nevykdys reikalavimų, atrakino lošimų automatų kasos aparatą, iš kurio A. A. pagrobė 341 eurą, po ko A. A. pareikalavo dar atidaryti seifą, tačiau O. Š. to padaryti nepavykus, A. A. liepė atrakinti minėtos pertvaros duris bei dar kartą pagrasinęs O. Š. ją papjauti, jei ji nevykdys jo reikalavimų, pasišalino iš lošimų automatų salono. Tokiu būdu A. A., panaudodamas peilį ir įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 341 euro vertės turtą.

Be to, jis, panaudodamas peilį, pagrobė svetimą turtą, t. y. A. A., 2022 m. birželio 17 d. 04:38 val. atėjęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie operatorės L. G., kuri tuo metu buvo prekybinės salės viduryje, išsitraukė peilį, kurį demonstratyviai nukreipęs į operatorę, taip juo grasindamas, liepė L. G. eiti prie kasos ir ją atidaryti. L. G., būdama įbauginta, kad A. A. panaudos peilį, jei ji nevykdys reikalavimų, iš degalinės kasos jam perdavė 167,33 eurus bei dar A. A. reikalavimu į maišelį sudėjo ir 8 vnt. (duomenys neskelbtini) cigarečių pakelių, kurių kiekvieno vertė 4,45 eurų, 35,60 eurų bendros vertės ir 14 vnt. „M. G.“ cigarečių pakelių, kurių kiekvieno vertė 4,55 eurų, 63,70 eurų bendros vertės, po ko A. A. pasišalino iš degalinės. Tokiu būdu A. A., panaudodamas peilį, pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 266,63 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2022 m. birželio 16 d. lošimų automatų salono (duomenys neskelbtini) plėšimo

Dėl 2022 m. birželio 17 d. plėšimo iš UAB (duomenys neskelbtini) degalinės plėšimo

1. Atidarius pirmąją DVD laikmeną, joje yra 5 vaizdo įrašai: „Iejimo durys"; „Iseina laukas"; „Iseina pro duris"; „Kasa"; „Sale".

Pirmajame vaizdo įraše matyti už stiklinių degalinės durų judantis vyriškis, apsirengęs šviesiai mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos, aptemptu juodos spalvos sportiniu bluzonu ilgomis rankovėmis, su juodos spalvos sportine kepuraite su snapeliu, ant kurio krašto matyti šviesą atspindinčios medžiagos juostelė. Po kiek laiko vyriškis nueina. 00:45 įrašo minutę jis vėl pasirodo, matyti vyriškio juodos spalvos rankinė, permesta per petį ir krūtinę, ant kurios matyti baltos spalvos užrašas „adidas". 00:49 įrašo minutę vyriškis įeina į degalinės vidų, ant kepuraitės dešiniojo šono matyti šviesą atspindinčios medžiagos logotipas „U. A." gamintojo.

Antrajame įraše matyti, kaip 00:26 įrašo minutę vyriškis išeina iš degalinės, rankoje laikydamas peilį ir baltą popierinį maišelį.

Trečiajame įraše matyti, kaip 00:32 įrašo minutę iš degalinės patalpų išeina tas pats vyriškis, apsirengęs juodu sportiniu bluzonu, ant kurio nugaros viršutinės dalies matyti „U. A." gamintojo šviesą atspindintis logotipas, nešantis baltos spalvos popierinį maišelį.

Iš 2022 m. birželio 27 d. atliktos kratos pas A. A. jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo rasta ir paimta: popieriaus lapelis su rankraštiniais įrašais, penki telefonai, žiedas, sportinės kelnės, kepuraitė, vyriška rankinė ir A. A. vardu išduota asmens tapatybės kortelė (2 t., b. l. 66-72).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 180 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą – svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyti plėšimą kvalifikuojantys požymiai – įsibrovimas į patalpą arba nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kilti pakanka bent vieno iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018, 11 punktas). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005). Konkrečiu atveju nustatyta, tiek nukentėjusioji L. G., tiek liudytoja O. Š. ir nurodė, kad labai išsigando grasinimo peiliu bei suprato, kad, jei nevykdys kaltinamojo reikalavimų, jos bus sužalotos minėtu peiliu. Taigi, šioje byloje faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A. A., siekdamas pagrobti pinigus, ne tik įsibrovė į lošimų automatų patalpą, išlauždamas pertvaros duris, bet ir ketindamas daryti plėšimą, su savimi iš anksto pasiėmė specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, suvokdamas, kad peilis panaudojimas palengvins plėšimo padarymą.

Vertindamas byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad visiškai įrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu, kalinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 175-177, 183-185), liudytojų parodymai (1 t., b. l. 52-55, 56-59, 152-155, 166-168), tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 1-5, 16-17), daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 89-106; 2 t., b. l. 95-102), specialisto išvada (1 t., b. l. 123-126), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką (1 t., b. l. 169-174), kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 177-180) bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. A., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, veikdamas tiesiogine tyčia panaudodamas peilį, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą (2022 m. birželio 17 d. plėšimas ir 2022 m. birželio 16 d. plėšimas). Plėšimo metu jis panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – peilį, kurį jis iš anksto buvo pasiėmęs ir nešiojosi su savimi. Tokios veikos kvalifikuotinos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Kaip minėta, plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudoti grasinimai yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad A. A., panaudodamas peilį ir įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą. 2022 m. birželio 16 d. 23:02 val. atėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) lošimų automatų saloną (duomenys neskelbtini), priėjęs prie kasos praėjimo durų, išsitraukė peilį, kurį demonstratyviai nukreipęs į klientų aptarnavimo specialistę O. Š., taip juo grasindamas, liepė jai atidaryti pertvaros duris, kad galėtų patekti prie kasos aparato. O. Š. atsisakius tai padaryti, A. A. išlaužęs pertvaros durų organinį stiklą bei perlipęs per pertvarą prie kasos, tokiu būdu įsibrovė į kasos patalpą, kur toliau į O. Š. nukreipęs peilį, liepė atiduoti pinigus bei atrakinti kasą, nes priešingu atveju ją papjaus. Vėliau A. A. pareikalavo dar atidaryti seifą, tačiau O. Š. to padaryti nepavykus, A. A. liepė atrakinti minėtos pertvaros duris bei dar kartą pagrasinęs O. Š. ją papjauti, jei ji nevykdys jo reikalavimų, pasišalino iš lošimų automatų salono. Tokiu būdu A. A., panaudodamas peilį ir įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 341 euro vertės turtą. Be to, jis, panaudodamas peilį, pagrobė svetimą turtą: 2022 m. birželio 17 d. 04:38 val. atėjęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini), ir priėjęs prie operatorės L. G., kuri tuo metu buvo prekybinės salės viduryje, išsitraukė peilį, kurį demonstratyviai nukreipęs į operatorę, taip juo grasindamas, liepė L. G. eiti prie kasos ir ją atidaryti. L. G., būdama įbauginta, kad A. A. panaudos peilį, jei ji nevykdys reikalavimų, iš degalinės kasos jam perdavė 167,33 eurus bei dar A. A. reikalavimu į maišelį sudėjo ir 8 vnt. „Marlboro A. F.“ cigarečių pakelių. Vėliau A. A. pasišalino iš degalinės. Tokiu būdu A. A., panaudodamas peilį, pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 266,63 eurų vertės turtą.

Kai padarant plėšimą panaudojami specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016). Byloje nustatyta, kad, prieš darydamas plėšimą A. A. su savimi turėjo iš anksto pasiėmęs peilį, kurį ir panaudojo – prie salono (duomenys neskelbtini), priėjęs prie kasos praėjimo durų, išsitraukė peilį, kurį demonstratyviai nukreipęs į klientų aptarnavimo specialistę O. Š., taip juo grasino. Į O. Š. nukreipęs peilį, liepė atiduoti pinigus bei atrakinti kasą, nes priešingu atveju ją papjaus. Vėliau A. A. pareikalavo dar atidaryti seifą, tačiau O. Š. to padaryti nepavykus, A. A. liepė atrakinti minėtos pertvaros duris bei dar kartą grasino. Be to, atėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią degalinę, priėjęs prie operatorės L. G., išsitraukė peilį, kurį demonstratyviai nukreipęs į operatorę, taip juo grasindamas, liepė L. G. eiti prie kasos ir ją atidaryti. A. A. suvokė, kad peilio panaudojimas palengvins plėšimo padarymą. Šiuo atveju A. A. prieš darydamas plėšimą pasiėmė su savimi turėtą peilį ir padarė su juo veiksmus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Tiek nukentėjusioji L. G., tiek liudytoja O. Š. ir nurodė, kad labai išsigando grasinimo peiliu bei suprato, kad, jei nevykdys kaltinamojo reikalavimų, jos bus sužalotos minėtu peiliu. Konstatuotina, kad A. A. įvykdyti nusikaltimai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad A. A. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis panaudodamas peilį pagrobė svetimą turtą, be to panaudodamas peilį ir įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis yra daug kartų teistas už turtinių ir kitokių nusikaltimų padarymą, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė du naujus sunkius tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas. Be to, pažymėtina dar ir tai, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kur A. A. pareikštas įtarimas dėl įvykdytų sukčiavimų. A. A. baustas administracine tvarka 2 kartus, viena administracinė nuobauda galiojanti, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, tik registruojasi Užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltę, gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Visi šie duomenys rodo, kad A. A. socialiniai ir ekonominiai ryšiai yra menki. Padarytų sunkių nusikaltimų ir kaltinamojo A. A. asmenybės pavojingumas bei didelė nusikalstamo elgesio recidyvo galimybė sudaro prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis kaltinamajam, kuris yra praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, negalimas be realaus laisvės atėmimo, kurios dydis skirtinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu, prašė taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį. Mano, kad būtent toks sprendimas būtų pagrįstas ir teisingas, ir pasiektų teisingumo įgyvendinimo principą įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Prašo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalį, A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti numatant terminą kurį iš karto privalo atlikti, ir likusią bausmės dalį atidėti.

BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Kaip minėta, kaltinamasis A. A. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai, nukreiptus į kitų asmenų nuosavybę, jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Jis teistas 7 kartus ir nusikalstamas veikas padarė vos po trijų mėnesių, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, kur atlikinėjo prieš tai jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai jo padarytos nusikalstamos veikos - sukčiavimo. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai A. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį A. A. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. birželio 29 d. ir suėmime nuo 2022 m. birželio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo išbūtą laiką. A. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. A. turtą – pilko ir geltono metalo žiedą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, minėtą žiedą konfiskuoti bei gautus pinigus nukreipti pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymui. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 414,56 eurų turtinės žalos, (duomenys neskelbtini) - pareiškė civilinį ieškinį dėl 266,33 eurų turtinės žalos (ieškinį sudaro gryni pinigai ir cigaretės). Padaryta turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Kaltinamasis pasižadėjo gera valia atlyginti padarytą turtinę žalą. Civiliniai ieškiniai yra pagrįsti byloje esančiais duomenimis, pagrindas nustatytas, analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. A. UAB (duomenys neskelbtini) naudai – 414,56 eurų, (duomenys neskelbtini) – 266,33 eurų.

Dėl proceso išlaidų

Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2022 m. rugsėjo 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-09187, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 206,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. A. suma.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į baudžiamosios bylos pobūdį (nesudėtinga), į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, nors kaltinamojo turtinė padėtis teismui nežinoma, tačiau kaltinamasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ką tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, baudžiamojoje byloje tenkintas civilinių ieškovių civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kai buvo suteikta valstybės garantuojama pagalba kaltinamajam priteisimas, neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šiuo atveju jos nepriteistinos.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu voką Nr. 1 su cigaretės nuorūka, voką Nr. 2 su avalynės pėdsaku, voką Nr. 3 su dviem rankų pėdsakais, paimtais 2022 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini įstatymų tvarka; skaitmenines laikmenas su duomenimis, gautais atliekant proceso veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (dėl įvykdyto plėšimo UAB (duomenys neskelbtini) lošimų automatų salone), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (dėl įvykdyto plėšimo UAB (duomenys neskelbtini)), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3, paskiriant galutinę bausmę - 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. A. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje ir suėmimo vietoje nuo 2022 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtą laiką.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o kardomąją priemonę –laikiną nuosavybės teisės apribojimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. A. turtą – pilko ir geltono metalo žiedą - konfiskuoti bei gautus pinigus nukreipti pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymui.

Civilinių ieškovų civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. A. UAB (duomenys neskelbtini) naudai – 414,56 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) naudai – 266,33 eurų, turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą išieškoti iš A. A. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu voką Nr. 1 su cigaretės nuorūka, voką Nr. 2 su avalynės pėdsaku, voką Nr. 3 su dviem rankų pėdsakais, paimtais 2022 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti įstatymų tvarka; skaitmenines laikmenas su duomenimis, gautais atliekant proceso veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.