Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-2557-235/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2-2557-235/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Atsakovas
R. G.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „NEO Finance“ prašė teismo priteisti iš atsakovo R. G. 246,19 Eur skolos, 13,50 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki datos kreipimosi į teismą dienos, 15 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 246,19 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-11-14 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3,10 Eur sutartinių palūkanų skaičiuojamų nuo 2018-07-14 iki kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 23,58 Eur tarpininkavimo mokesčio, 41,22 Eur administravimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 105 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas Civilinio proceso kodekos 130 straispnio 1 dalies pagrindu – viešo paskelbimo būdu. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2017-03-13 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K245961883 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas, veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovui suteikė 600 Eur dydžio kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 98,16 Eur palūkanas, 62,13 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2019-03-13 mokant periodinėmis įmokomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.886 straipsnis).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2018-04-18 pranešimais ieškovas Sutartį nutraukė. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas, kreditų suteikimo faktą ar kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 246,19 Eur negrąžinto kredito pagal tris kredito sutartis.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 13,50 Eur pelno palūkanų, 15 procento mokėjimo palūkanas už negrąžintą 246,19 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal kredito sutartį, 3,10 Eur sutartines palūkanas skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Šie reikalavimai tenkintini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, jog atsakovas už 600 Eur kreditą sumokės 15 proc palūkanų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos, t. y. 2017-03-13 iki 2019-03-13 (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos). Ieškovas paskaičiavo 13,50 Eur – nuo sutarties sudatymo iki kreipimosi į teismą dienos. Tarp šalių susitarta mokėti 15 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 3,10 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-07-14, iki kreipimosi į teismą dienos. Šalių sudarytose sutartyse – Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų – 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo Vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei. Tokiu būdu šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovo veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl konstatuotina, jog ieškovas pagal šalių sulygtas sąlygas, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki kreitimosi į teismą dienos paskaičiuotas fiksuotas palūkanas (13,50 Eur). Tokiu atveju nuo kreipimosi į teismą dienos ieškovui priklauso sutartimi sulygtos 15 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 246,19 Eur kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 3,10 Eur sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-07-14, iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos.

Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 62,13 Eur. Teismas remdamasis Vilniaus apygardos teismo formuojama praktika (Nr. e2A-172-912/2018, Nr. e2A-189-467/2018,Nr. e2A-1526-340/2018, Nr. e2A-1504-565/2018, Nr. e2A-1570-275/2018) daro išvadą, kad ieškovas specialiosiose sąlygose nurodydamas konkrečią tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turėtų sumokėti skolininkas tuo atveju, jei tinkamai vykdys sutartį, grąžindamas kreditą ir mokėdamas palūkanas, elgėsi sąžiningai ir aiškiai nurodė, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį įsipareigojo sumokėti vartotojas. Ši sutarties dalis yra aiški, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokestį. Darytina išvada, kad ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad jis teikia tarpininkavimo paslaugas, todėl tarpininkavimo mokesčio reikalauja kaip tarpusavio skolinimosi platformos operatorius. Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 3,90 procento nuo kiekvienos grąžintos sumos. Bendrosiose sutarties sąlygose nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra neaiški, klaidinanti vartotoją. Tai, kad 5.3 punkte numatyta, kad komisinis, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokestis apskaičiuojami kaip tam tikras procentinis dydis nuo mėnesio įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jei mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas, tai reiškia, kad šiame punkte numatyta vartotojo pareiga mokėti netesybas, tačiau jų reikalaujama ne kaip netesybų, o kaip dalies tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos turi atitikti imperatyvias nuostatas, numatytas LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, t. y., kad vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį, kaip 180 dienų laikotarpį. Tiek tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas, tiek administravimo mokestis pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktus priskaičiuojami priklausomai nuo to, ar vartotojas tinkamai vykdo sutartį, iš esmės - ar laiku sumoka numatytas įmokas. Tai, kad už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančiomis nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl jos pripažintinos niekinėmis. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Specialiose sąlygose nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos skolininkas grąžinti kredito įmokas, nėra pagrindo daryti išvadai, kad toks apskaičiavimas prieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, todėl ieškinys dalyje dėl 23,58 Eur tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkintinas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas teikė paskolą kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, nors tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, nurodyta bendrosiose sutarties sąlygose, nėra aiški, tačiau specialiosiose sąlygose nurodžius konkretų skolininko mokėtiną tarpininkavimo mokestį, bendrųjų sąlygų neaiškumas šioje dalyje nėra kliūtimi priteisti iš skolininko jo įsipareigotą sumokėti tarpininkavimo mokestį.

Bendrosios sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apskaičiavimo yra neaiškios, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra pagrindas jas pripažinti niekinėmis, tačiau Specialiosiose sąlygose numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka turėjo būti suprantama kredito gavėjui, joje nėra nuostatos didinti šį mokestį, priklausomai nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo. Bendrųjų sutarties sąlygų dalies 1.28 ir 1.30 punktuose nurodyti tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimai (vienodai apibrėžiamas ir vienas ir kitas mokestis ) , nurodant, kad tai mokestis, kurį kredito gavėjas moka bendrovei. Toks turinio apibrėžimas neatskleidžia, už ką turi mokėti vartotojas šiuos mokesčius bendrovei, todėl šių sutarties sąlygų vertinimas kaip neaiškių ir tuo nesąžiningų, teismo pripažįstamos niekine sandorio dalimi. Be to, sutartyje neaiškiai apibrėžiama, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį turi mokėti vartotojas, todėl Bendrosios sutarties dalies sąlygos, kuriose apibrėžiama, kas tai yra tarpininkavimo mokestis ir kaip jis apskaičiuojamas, yra pagrįsta, jų apibrėžtys vertintinos nesąžiningomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, t. y. 23,58 Eur ir tai sudaro 11,15 procento nuo bendros gautinos kredito davėjo kaip paskolos grąžinimas ir mokamos palūkanos sumos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, darytina išvada, kad ieškovas tikėjosi gauti šį mokestį, o dėl sutarties nutraukimo negautos jo pajamos yra suma, kurią turėjo jam sumokėti skolininkas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 41,22 Eur sutarties administravimo mokesčio. Kaip jau minėta, šio mokesčio sąvoka atitinka tarpininkavimo mokesčio apibrėžimą ir yra numatyta Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.30 punkte. Taigi atsakovui nebuvo nurodyta (paaiškinta) ir šio mokesčio paskirtis, tačiau šiuo atveju iš mokesčio pavadinimo spręstina, jog tai yra mokestis skirtas padengti kredito davėjo išlaidas, susijusias su kredito suteikimu, kredito grąžinimo dalimis priežiūra ir administravimu, todėl ir nesant tinkamo šio mokesčio apibrėžimo, konstatuotina, jog tokio mokesčio buvimas galėjo būti numatytas Vartojimo kredito sutartyje ir galėjo būti suprantamas eiliniam, specialių teisinių žinių neturinčiam, vartotojui.

Pažymėtina, jog administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Bendrųjų sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Kas yra komisinis mokestis, nei Specialiosiose sąlygose, nei Bendrose sąlygose, nėra nurodyta. Tokiu būdu ir šiuo atveju konstatuotina, jog tokia sąlyga yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali / negalėjo numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas, atitinkamai ir ši sąlyga pripažintina negaliojančia, o reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, iš Bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 5.4 punkto matyti, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai atitinkamai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negalėtų būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 286,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju patenkinta 87,42 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovui priteistina 13,11 Eur žyminio mokesčio ir 91,80 Eur už teisines paslaugas (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285 - 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K245961883 Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo ir su administravimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 246,19 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 19 ct) negrąžinto kredito, 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2018-11-14 kreipimosi į teismą dienos, 15 proc. mokėjimo palūkanų už ngrąžintą vartojimo kreito sumą 246,19 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 19 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 23,58 Eur (dvidešimt tris eurus 58 ct) tarpininkavimo mokesčio, 3,10 Eur (tris eurus 10 ct) sutartinių palūkanų skaičiuojant nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-07-14, iki kreipimosi į teismą dienos – 2018-11-14, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 286,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-11-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104,91 Eur (vieną šimtą keturis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „NEO finance“, į. k. 303225546, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys