Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti 2016-01-05 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 20-TE-6 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. K. ir komisarei inspektorei L. Č. “ dalį (1.2 p.), kuria pareiškėjai L. Č. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Pareiškėja ir jos atstovė taip pat pabrėžė, kad Kauno AVPK Kauno rajono PK VPS PP vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme taip pat nenumatyta pareiškėjai pareiga dėl duomenų įvedimo. Aprašymo 7.13 p. tik numato, kad vyresnysis specialistas pagal kompetenciją naudojasi registrų ir informacinių sistemų duomenimis. Dėl paminėtų aplinkybių tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikti kaltinimai neparemti jokiais įrodymais. Pareiga įversti duomenis į registrą turėjo būti imperatyviai numatyta pareiškėjo tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Kadangi tokia pareiga nėra numatyta, todėl nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, šiuo konkrečiu atveju už šių duomenų įvedimą į registrą pagal nusistovėjusią praktiką yra atsakingi Garliavos policijos nuovados tyrėjai. Garliavos policijos nuovados tyrėjo pareigybės aprašymo 7.9 p. numatyta, kad tyrėjas peržiūri, įrašo, koreguoja, spausdina duomenis, esančius policijos registruojamų įvykių registre. Trečiajam suinteresuotam asmeniui tuo pačiu įsakymu už duomenų neįvedimą taip pat buvo paskirta tarnybinė nuobauda, kuri teisės aktų nustatyta tvarka ginčijama nebuvo. Taisyklėse, kurių 5 p. pažeidimu kaltinama pareiškėja, nenurodyta, kuriuo momentu turi būti užregistruotas nutarimo skirti administracinę nuobaudą apskundimo faktas ir įvedami duomenys. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja 2015-07-09 lydraščiu persiųsdama piliečio skundą teismui, turėjo pareigą užregistruoti nutarimo apskundimo informaciją registre.

Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra neskiriama ginčijamo įsakymo dalis, nenurodytas konkretus teisės aktas, kuris numato pareiškėjos veikimo modelį, o tik nurodytos bendro pobūdžio normos. Nenustačius pareiškėjos kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje neaptarta ir konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo būtinumas. Išvadoje taip pat neanalizuojama pareiškėjos tarnyba iki ginčijamo pažeidimo padarymo. Buvo pateikta jos teigiama charakteristika, tačiau skiriant tarnybinę nuobaudą ši informacija nebuvo įvertinta.

Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno apskr. VPK buvo gautas piliečio skundas „Dėl policijos pareigūnų veiksmų“ (t. 1, b.l. 61-64), kuriuo jis prašė nustatyti dėl kieno kaltės buvo pateiktas antstoliams vykdymui neįsiteisėjęs 2015-06-17 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-32549032-15, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda - bauda. Skunde nurodė, kad policijos pareigūnams buvo žinoma, jog toks nutarimas yra apskųstas teismui. Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja 2015-11-26 tarnybiniu pranešimu Kauno apskrities VPK viršininką informavo, jog Kauno apskr. VPK Kauno r. PK pareigūnų veiksmuose galimai yra tarnybinio nusižengimo požymių, todėl tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą. Kauno apskr. VPK viršininko pavedimu Kauno apskr. VPK VTS 2015-11-27 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK pareigūnų veiksmų, kuris buvo baigtas 2015-12-22 ir surašyta bei patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“. Išvadoje (t.1, b.l. 45-50) buvo pasiūlyta Kauno apskr. VPK Kauno r. PK VPS Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei (pareiškėjai), laikinai einančiai Prevencijos poskyrio viršininko pareigas, skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Papeikimą buvo pasiūlyta skirti už Policijos generalinio komisaro 2014-01-23 įsakymu Nr. 5-V-58 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Registro taisyklės) 5 p. ir Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d. reikalavimų pažeidimus (t.1, b.l. 47-50). Ta pačia Išvada trečiajam suinteresuotam asmeniui – Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados tyrėjui taip pat pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą už tų pačių teisės aktų pažeidimą. Kauno AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d. 2 p. ir atsižvelgdamas į 2016-12-22 Išvadą, ginčijamu 2016-01-05 įsakymu Nr. 20-TE-6 (t.1, b.l. 32) pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui už tų pačių teisės aktų pažeidimą ir iš esmės už tų pačių veiksmų neatlikimą paskyrė tarnybines nuobaudas – papeikimus. 2016-05-16 sprendimu (t.2, b.l. 24-28, TIS Liteko duomenys – sprendimas įsiteisėjo 2016-05-31) Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad trečiajam suinteresuota asmeniui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda. Teismas nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui Sistemoje buvo suteiktos vartotojo Nr. 1 ir Nr. 2 teisės. Pagal Kauno apskr. VPK viršininko 2011-07-14 įsakymu Nr. 20-V-467, 2013-10-08 įsakymais Nr. 20-TE-856 patvirtinto Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK VPS PP Garliavos PN tyrėjo pareigybės aprašymo 7.9 p. jam priskirta funkcija peržiūrėti, įrašyti, koreguoti, spausdinti duomenis, esančius policijos registruojamų įvykių registre. Teismas įsiteisėjusiame sprendime pabrėžė, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais (Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.) ir ginčo administracinėje byloje dėl to, kad tretysis suinteresuotas asmuo (Garliavos PN tyrėjas) turėjo pareigą įvesti nutarimo apskundimo duomenis į Sistemą, nebuvo.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2015-12-02 pareiškėjos atžvilgiu buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (t.1, b.l. 81), kuriuo pareiškėjai buvo pranešta, jog galimai ji padarė tarnybinį nusižengimą tuo, kad eidama Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės pareigas ir 2015-07-03 rašydama lydraštį Kauno apygardos teismui, kuriuo išsiuntė piliečio skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, Administracinių teisės pažeidimų eismo įvykių registre neįvedė nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo informacijos. Pareiškėja buvo įtariama Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d., 2014-01-23 Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-58 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 5 p. pažeidimu. Iš esmės analogiškai pažeidimas aprašytas bei kvalifikuotas ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje (t.1, b.l. 49).

Teismas pabrėžia, kad ginčijamame Įsakyme nurodoma, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai skiriama vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu tarnybines nuobaudas ir jų skyrimą reglamentavo Vidaus tarnybos statuto 33 str. (redakcija įsigaliojusi nuo 2016-01-01), todėl tarnybinė nuobauda – papeikimas galėjo būti skiriama vadovaujantis jos skyrimo metu galiojančiu ir tarnybinių nuobaudų rūšis reglamentuojančiu Vidaus tarnybos statuto 33 str. 2 d. 2 p.. Akivaizdu, kad iki 2015-12-31 galiojusi Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d. 2 p. redakcija yra identiška nuo 2016-01-01 galiojančiai Vidaus tarnybos statuto 33 str. 2 d. 2 p. redakcijai, todėl aplinkybė, kad Įsakyme nurodyta jau nebegaliojanti Vidaus tarnybos statuto atitinkama nuostata, ginčijamo Įsakymo automatiškai nedaro neteisėtu. Šią daugiau techninio pobūdžio aplinkybę teismas laiko rašymo apsirikimu (ABTĮ 57 str.).

Tarnybinė atsakomybė – tai savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems tarnybinius nusižengimus, skiriant jiems tarnybines nuobaudas. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja 2003-08-27 Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pagal Tvarkos 3 p. nuostatas tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tiek Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, tiek ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėja buvo kaltinama, kad tarnybines pareigas atliko aplaidžiai, neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo ir objektyviai galėjo atlikti, ir dėl to kilo neigiamos pasekmės (buvo priverstinai pradėtas vykdyti neįsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje).

Statuto 2 str. 7 d. nustato, kad tarnybinis nusižengimas - šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Už tarnybinius nusižengimus yra skiriama tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes (Statuto 33 str.). Tvarkos 3 p. nurodyta, jog tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro šie elementai: 1) neteisėta veika; 2) tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė; 3) o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (iš esmės analogiška teisės norma išliko ir nuo 2016-01-01 galiojančioje redakcijoje). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.), ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina taip pat nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr.A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečią pareigūno veiką (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT 2010-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2005-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-60/2005 ir t.t.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto neatskiriama bei motyvuojamąja dalimi (Tvarkos 23 – 24 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovo įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai bei teisėtai, pirmiausia teismui būtina nustatyti, ar 2015-12-22 Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (ABTĮ 57 str.). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT 2013-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-437/2013). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Teismas pabrėžia, jog pirmiausia turi būti patikrinta atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo rezultate surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada nusižengimo sudėties elementų nustatymo aspektu. Tik nustačius ir įrodymais pagrindus visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus bei juos motyvuotai išdėsčius Tarnybinio patikrinimo išvadoje, gali atsirasti pakankamas pagrindas valstybės tarnautojo patraukimui tarnybinėn atsakomybėn (ABTĮ 57 str.). Analizuojant Tarnybinio patikrinimo išvados turinį matyti, jog atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė (jų skunde taip pat nenurodė ir pareiškėja), tačiau neįrodė (nepakankamai pagrindė bei motyvavo) tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo pareiškėjos veiksmuose. Vertinant įrodymų pakankamumo ir patikimumo prasme darytina išvada, kad Tarnybinio patikrinimo išvados ir kitais bylos duomenimis nėra pakankamai pagrįsta, jog pareiškėjos veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame įsakyme iš viso nėra nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėja, o nurodyta tik bendro pobūdžio teisės normų pažeidimo, kuris gali būti inkriminuojamas bet kuriam policijos pareigūnui ir bet kuriam paminėto registro vartotojui, faktas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nebuvo nurodytos konkrečios imperatyvios pareiškėjos Pareigybės aprašymo normos, kurių reikalavimų ji nevykdė atlikdama išvadoje įvardintus veiksmus, tačiau buvo inkriminuota tik bendro pobūdžio Policijos veiklos įstatymo ir Registro taisyklių normų pažeidimas. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nagrinėjami pareiškėjos veiksmai kaip vyresniosios specialistės, o ginčijamame įsakyme nurodyta, jog tarnybinė nuobauda skiriama kaip laikinai einančiai poskyrio viršininko pareigas. Teismas daro išvadą, kad toks dviprasmiškumas (dėl teisės normų nurodymo ir užimamų bei laikinai einamų pareigų įvardijimo) iš esmės pažeidžia pareiškėjos teisę į gynybą. Svarbu ir tai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje (taip pat ir pranešime dėl tarnybinio nusižengimo) atsakovas neinkriminavo pareiškėjai jokių veiksmų (neveikimo), kuriuos ji privalėjo atlikti (arba neatliko), kai laikinai ėjo Prevencijos poskyrio viršininkės pareigas. Dėl paminėtų aplinkybių netikslinga analizuoti pareiškėjos, kaip laikinai einančios Prevencijos poskyrio viršininkės pareigas, elgesio modelio ir jo atitikimo poskyrio viršininko pareigybės aprašymo reikalavimams.

Teismas taip pat pažymi, kad Išvados aprašomojoje dalyje yra nurodytos tiek pareiškėjos, tiek ir trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau pačios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės nebuvo tirtos jos, kaip Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės, pareigybės aprašymo kontekste (t.1, b.l. 33-35) ir nelygintos su trečiojo suinteresuoto asmens pareigybės aprašyme numatytu imperatyvu įvesti duomenis į registrą (pagal pareigybės aprašymus - pareiškėja tik naudojasi registro duomenimis, o tretysis suinteresuotas asmuo – įveda duomenis į registrą). Nei pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje ir taip pat ginčijame įsakyme jai neinkriminuotas jokių pareigybės aprašymo atskirų punktų pažeidimas (pvz. 7.13 p.). Pareigybės aprašymo nuostatų analizė patvirtina, kad paminėtas 7.13 p. numato, jog pareiškėja turi teisę pagal kompetenciją naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis. Pareigybės aprašyme nėra įtvirtintos imperatyvios pareigos į registrą suvedinėti duomenis. Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad sąvoka naudotis apima pareigą įvesti duomenis, tačiau detaliau tokios išvados nepagrindė. Tuo tarpu trečiojo suinteresuoto asmens pareigybės aprašymo 7.9 p. (t.1, b.l. 37) imperatyviai ir nedviprasmiškai numatyta, kad jis peržiūri ir įrašo duomenis į registrą. Ginčui svarbu ir tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016-05-16 sprendimu (t.2, b.l. 24-28) nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui, pačiam prašant, buvo suteiktos Vartotojo Nr. 1 ir Vartotojo Nr. 2 teisės registro sistemoje. Pagal jo pareigybės aprašymo 7.9 p. nuostatus būtent tyrėjui ir priskirta funkcija peržiūrėti, įrašyti, koreguoti, spausdinti duomenis, esančius policijos registruojamų įvykių registre. Teismas, nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą, pabrėžė, kad ginčo byloje dėl to, jog jis turėjo pareigą įvesti nutarimo apskundimo duomenis į sistemą, nėra. Teismo teigimu, tretysis suinteresuotas asmuo turėjo pareigą duomenis įvesti tą dieną, kai gavo iš teismo informaciją apie teisme gautą skundą. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas tarnybinio patikrinimo metu iš esmės netyrė pareiškėjos veiksmų, kaip laikinai einančios Prevencijos poskyrio viršininkės pareigas (t.2, b.l. 30-31), neanalizavo jos veiksmų (neveikimo) Prevencijos poskyrio viršininko pareigybės aprašymo (t.1, b.l. 101-103) kontekste, todėl iš esmės liko nepaneigta pareiškėjos gynybos versija, jog duomenis privalėjo įvesti tretysis suinteresuotas asmuo (Garliavos policijos nuovados tyrėjas). Dėl šių argumentų 2015-12-22 Tarnybinio patikrinimo išvada dalyje dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo laikytina vienpusiška, neobjektyvi ir nepagrįsta objektyvių visų aplinkybių įvertinimu, užkertanti pareiškėjai teisę į gynybą, todėl joje nustatytos aplinkybės neginčijamai nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties pareiškėjos veiksmuose. Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas iš esmės pagrįstas. Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia ir į LVAT formuojamą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.), todėl ginčijamas įsakymas dalyje pareiškėjos atžvilgiu naikintinas kaip nepagrįstas ir, tuo pačiu, neteisėtas (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat pabrėžia, kad Statuto 33 str. 2 d. numatyta 6 tarnybinių nuobaudų rūšys. Pareiškėja labai gerai charakterizuojama, tarnybinių nuobaudų neturi, daug kartų skatinta (t.1, b.l. 50, 61, 87), nutarimo pasiuntimas antstoliui jokių sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje visiškai nemotyvuota, kodėl buvo pasiūlyta skirti papeikimą, o ne pastabą arba griežtą papeikimą, taip pat tinkamai neįvertintas jos tarnybos stažas, motyvacija darbe. Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka Tvarkoje keliamiems reikalavimams.

Visus likusius pareiškėjos skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Č. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2016-01-05 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo Nr. 20-TE-6 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui R. K. ir komisarei inspektorei L. Č. “ dalį (1.2 p.), kuria pareiškėjai L. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.