Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Ranga LT“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. K., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno keliai“ dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pareiškėja MB „Ranga LT“ (toliau – Įmonė) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 39143 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – Nutarimas). Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad:

1.1. Nutarime konstatuota, kad E. K. nelegaliai dirbo MB „Ranga LT“ naudai statybos darbus, tačiau su E. K. nuo 2024 m. spalio 29 d. iki lapkričio 6 d. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdyba) teritoriniam skyriui, todėl konstatuotas nelegalaus darbo Įmonės naudai faktas.

1.2. Įmonė ir jo vadovas niekada neturėjo jokių pokalbių, susitarimų dėl darbo su E. K., vienas kito nepažinojo, todėl tai, kad E. K. kalbėjo su nenustatytais asmenimis nežinant Įmonės vadovui, nereiškia darbo santykių su E. K. egzistavimą ar tai, kad pastarasis asmuo dirbo ir sukūrė ekonominę naudą Įmonei. Be to, Įmonė ir jo vadovas niekada nėra mokėjęs jokių pinigų E. K..

1.3. Įmonė nevykdė jokių statybos darbų, susijusių su darbu (duomenys neskelbtini), UAB „Kauno keliai“ buvo išnuomota tik mechanizmų nuomos sutarties teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, pagrindu, be to, buvo reikalingas tik mechanizmo operatorius, papildomų asmenų nereikėjo. Tokiu būdu E. K. paslaugos net nebuvo reikalingos.

1.4. Įmonės kaltė grindžiama UAB „Kauno keliai“ paaiškinimu, kuriame matyti, kad UAB „Kauno keliai“ yra nurodę, kad Įmonės mechanizmai dirbo statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Būtent nuomos sutarties pagrindu šie mechanizmai ir dirbo statybvietėje, tačiau tai visiškai nepatvirtina, kad Įmonės naudai dirbo E. K.. Be to, statybvietėje darbus atlikinėjo ne vien Įmonės mechanizmai su operatoriumi, tačiau ir kiti rangovai, todėl nesuprantama kodėl atsakingu už tariamą nelegalų darbą yra Įmonė, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Įmonė ar jo vadovas būtų derinęs su atliekamu darbu susijusius klausimus.

1.5. Visiškai neįvertintas E. K. nenuoseklumas: pasak E. K., neva jis dirbdamas susižalojo, tačiau iš karto nuvykęs į gydymo įstaigą jis nurodė, kad susižalojo namuose, apie patirtą traumą darbe neminėjo ir tik vėliau sugalvojo, kad neva susižalojo darbo metu ir sms žinute pareikalavo 1 000 Eur. Dėl šios žalos atlyginimo E. K. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau 2025 m. vasario 25 d. sprendimu prašymas buvo atmestas kaip neįrodytas.

1.6. Nesant objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų nelegalaus darbo faktą ir aplinkybę, kad E. K. dirbo Įmonės naudai, visos prielaidos ir neaiškumai turėtų būti aiškinami Įmonės naudai. Kadangi nelegalus darbas neįrodytas, todėl Nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas.

2.1. Pagal gautą E. K. prašymą atlikti tyrimą dėl jo nelegalaus darbo Įmonės naudai nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2025 m. lapkričio 6 d. buvo atliktas Įmonės patikrinimas ir konstatuotas nelegalaus darbo Įmonės naudai faktas.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, Įmonės direktoriui E. K. 2025 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-103-2025 skirta 3 250 Eur baudą už nelegalų E. K. darbą Įmonės naudai. Minėtas nutarimas apskųstas nebuvo, todėl Įmonės vadovas, kaip fizinis asmuo, iš esmės sutiko su nustatytu nelegalaus darbo atveju dėl kurio priimtas Nutarimas.

2.3. Pagal E. K. žodinius paaiškinimus ir pateiktus įrodymus nustatyta, kad:

2.3.1. E. K. „Facebook“ platformoje 2024 m. spalio 8 d. susitarė su asmeniu (duomenys neskelbtini) dėl statybininko darbo remontuoti tiltą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. susitarta atvykti į statybų objektą pradėti darbus 2024 m. spalio 29 d. E. K. nurodytu metu (2024 m. spalio 29 d., 9.00 val.) pradėjo tilto remonto darbus, atvykęs į objektą sutarė su asmeniu, kuris prisistatė (duomenys neskelbtini), kad dirbs nuo 9.00 iki 16.00 val., kad už darbo dieną jam bus mokama pabaigus darbus grynais po 70 Eur, kuris buvo mokamas pasibaigus darbo dienoms laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. Statybų objekte buvo išduoti darbo įrankiai, šalmas ir liemenė. Kokius darbus dirbti ir kuriomis dienomis atvykti dirbti nurodydavo asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini), kurio telefono numeris sutapo su Įmonės direktoriaus E. K. telefono numeriu, skelbiamu Juridinių asmenų registre.

2.3.2. Statybų objekte buvo Įmonės statybinių darbų transporto priemonės, viena jų 2024 m. lapkričio 6 d. sužalojo E. K. ranką. Po statybvietėje patirtos rankos traumos E. K. nuo 2024 m. lapkričio 6 d., 16.00 val., nebedirbo.

2.3.3. E. K. darbo sutarties su Įmone nepasirašė, apie darbą Įmonėje nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d. Fondo valdybai nebuvo pranešta.

2.4. Inspekcija tinkamai kvalifikavo pažeidimą, pagrįstai bei teisėtai Įmonei kaip juridiniam asmeniui už nelegaliai dirbusį asmenį Nutarimu paskyrė 5 544 Eur baudą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimo į pareiškėjos skundą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamos bylos dalykas – Nutarimu paskirtos baudos (finansines sankcijos) dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pažeidimų, teisėtumas ir pagrįstumas.

6. Nutarime, išnagrinėjus Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, be kita ko, nustatyta ir konstatuota, kad:

6.2. Papildomai teiktame 2024 m. gruodžio 3 d. paaiškinime E. K. nurodė, kad dėl darbo prie tilto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos tarėsi 2024 m. spalio 28 d. su (duomenys neskelbtini) „Facebook“ platformoje, sutarė, kad dirbs su perforatoriumi ir 2024 m. spalio 29 d. dieną atvyko į statybos aikštelę (duomenys neskelbtini), kur buvo nurodyta dirbti ant tilto, nupjauti metalus, asistuoti kranistams kabinant sijas. Kokius darbus dirbti nurodydavo asmuo prisistatęs vardu (duomenys neskelbtini), kitomis darbo dienomis nurodydavo asmuo, prisistatęs vardu (duomenys neskelbtini). Darbo vietoje dirbo su savo rūbais, tik buvo išduotas šalmas ir liemenė. Buvo sutarta, kad dirbs nuo 9 val. iki 16 val., kokiomis dienomis dirbti nurodė (duomenys neskelbtini). Atlyginimas buvo mokamas kiekvieną dieną pabaigus darbą po 70 Eur, darbo sutartis sudaryta nebuvo. Paskutinė darbo diena buvo 2024 m. lapkričio 6 d., nes darbo metu patyrė traumą. Grįžus iš ligoninės (duomenys neskelbtini) nebeleido į statybos aikštelę, padavė kuprinę ir išmokėjo 100 Eur. Asmuo prisistatęs vardu (duomenys neskelbtini) yra E. K. ir vadovauja Įmonei.

6.3. E. K. kartu su skundu pateikė „Messenger“ programėlės susirašinėjimo su Įmone 7 iškarpas, kurias išnagrinėjus nustatyta, kad susirašinėjimas vyko tarp E. K. ir Įmonės darbuotojo. Visose žinutėse susirašinėjama darbo klausimais: koks bus darbas, kada atvykti į darbą, atsiskaitymo už darbą, vėliau dėl E. K. patirtos traumos.

6.4. Iš E. K. el. pašto adreso: (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 30 d. gautas laiškas, nurodant, kad Įmonė ant (duomenys neskelbtini) tilto jokių darbų neatlikinėjo ir su minėtu asmeniniu darbo santykių neturėjo. Kviestas 2025 m. sausio 9 d. atvykti Inspekcijos Panevėžio teritorinį skyrių (toliau – Skyrius), neatvyko.

6.5. UAB „Kauno keliai“ 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad Įmonės mechanizmai dirbo statybvietėje (duomenys neskelbtini), įkaitant ir laikotarpį nuo 2024 m. spalio 29 d. iki 2024 m. lapkričio 6 d.

6.6. Įmonė neužtikrino ir nekontroliavo, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, nes leido E. K. nuo 2024 m. spalio 29 d. iki lapkričio 6 d. dirbti nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie jo priėmimą į darbą. Konstatuotina, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu E. K. darbas nuo 2024 m. spalio 28 d. iki lapkričio 6 d. Įmonės naudai laikomas neteisėtu.

6.7. Įmonės vadovas nebendradarbiavo su pareigūnais, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nenustatyta. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punktu, už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą Įmonei skirta šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, t. y. 5 544 Eur (924 Eur x 6) dydžio bauda.

6.8. Skiriant baudą (finansinę sankciją) įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu darbo organizavimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pažeidimas yra padarytas netiesiogine tyčia, nes jį darydamas Įmonės direktorius suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti teisės aktuose numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

6.9. Įmonė neįvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. nepranešė Fondo valdybos administratoriui apie nelegaliai dirbusio asmens darbo pradžią. Nėra ir įrodymų, kad nelegaliai dirbusiam asmeniui E. K. butų sumokėtas sulygtas atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnis kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai.

6.10. Nuobaudos (finansinės sankcijos) už padarytą pažeidimą (nelegalų darbą) paskyrimo tikslai bus pasiekti paskirus Įmonei baudą, didesnę nei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkto sankcijos dispozicijoje numatytas baudos minimumas, t. y. 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių baudą.

7. Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu skirtos baudos (finansinės sankcijos) dydžiu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nutarimą.

8. Užimtumo įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą (Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymas nereguliuoja darbo teisinių santykių – vienas tikslų yra vykdyti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir kontrolę, o nelegalaus darbo kontrolės funkcija yra priskirta būtent Inspekcijai (Užimtumo įstatymo 55 straipsnis). Inspekcija turi įgaliojimus konstatuoti nelegalaus darbo faktą ir taikyti teisinę atsakomybę už šį pažeidimą (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis).

9. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą ar mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki darbo pradžios apie juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad padarius Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotoje praktikoje dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties, pažymima, kad turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

11. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos nustatytos aplinkybės yra kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, kadangi fizinis asmuo (nagrinėjamu atveju E. K.) Įmonės naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau Fondo valdybai darbdavys (Įmonė) apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą, nepranešė. Pažymėtina, kad šis pažeidimas (nelegalus darbas) priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų.

13. Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. E. K. atlikus sutartus darbus Įmonė mokėjo atlygį, kas reiškia, Inspekcija nustatė darbo santykiams būdingus požymius: tarp E. K. ir Įmonės susiklostė pavaldumo santykiai, nes E. K. darbines funkcijas vykdė darbdavio nurodytoje darbo vietoje, naudojo darbdavio suteiktas priemones ir vykdė Įmonės atstovų nurodymus.

14. Inspekcijai nagrinėjant Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, Įmonė su Inspekcija nebendradarbiavo, Įmonės atstovas kviečiamas atvykti į Skyrių, neatvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įmonė darydama pažeidimą – su E. K. nesudarydama darbo sutarties ir nepranešdama Fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą, savo veiksmais (neveikimu) pirmenybę teikė ne įstatymų reikalavimų laikymuisi, o Įmonės interesų tenkinimui. Šiuo atveju konstatuotina, kad Įmonės atsakomybę lengvinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

15. Teismų praktikoje pažymima, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (žr., pvz., LAT 2020 m. birželio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

16. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje, be kita ko nurodyta, kad institucija baudos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą; baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.

17. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 4 dalis).

18. Teisėjų kolegija, vertindama baudos dydžio (finansinės sankcijos) atitiktį bendriesiems teisės principams, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 6 d. ir 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

19. Inspekcija, Nutarimu skirdama didesnę nei minimalią baudą, vertino tai, kad Įmonės padarytas pažeidimas yra susijęs su netinkamu darbo organizavimu, pažeidimas padarytas netiesiogine tyčia, Įmonės vadovas nebendradarbiavo su Inspekcijos pareigūnais, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu bei objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Vertinant aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis, pažymėtina, kad Inspekcija bylą ištyrė kruopščiai, objektyviai ir nešališkai, įvertino įrodymų visumą, jų pakankamumą. Inspekcija motyvuotai ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėja padarė jai inkriminuojamą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą ir pagrįstai skyrė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą didesnę nei minimalią baudą už nelegaliai dirbusį asmenį.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ar kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir (ar) dėl to turėtų būti mažinama ar visai neskiriama. Spręstina, kad paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjai skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga.

21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė yra motyvuota, atitinka teisės aktų nuostatas. Nenustatyta, kad priimant Nutarimą buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos. Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Ranga LT“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.